TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moterų pragaras - vyrų smurtas

2009 12 05 0:00
Edita supranta moteris, kurios daug metų tyliai kenčia.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Mama, tėvas tave užmuš", - baiminosi vienos žinomos moters vaikas, patyręs, koks agresyvus būna jo tėvas. Kita du kartus išsiskyrė, nes abu sutuoktiniai smurtavo. Dar vienos moters vyras, sumušęs žmoną, reikalaudavo sekso.

Moterys tuokiasi, svajodamos apie šeiminę idilę. Tačiau būna, kad santuokinis gyvenimas virsta košmaru: bjauriausių keiksmų lavina, vyriškų kumščių kruša ir kojų spyriai, išsigandusių vaikų akys ir krūpčiojimai nuo kiekvieno stipresnio garso, aplinkinių abejingumas. Tokių baisybių gausu ne tik vadinamosiose asocialiose šeimose. Dramatiškas istorijas apie sutuoktinių smurtą pasakoja aktorė Edita Kauzaitė, žolininkė Adelė Karaliūnaitė ir jauna vilnietė Jolanta Juškevičienė, kuri vis dar varsto teismų duris, negalėdama išsiskirti su agresyviu sutuoktiniu.

Ši problema labai opi daugelyje šalių, todėl negali būti nutylima. Lapkričio pabaigoje paminėta Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Nuo lapkričio 25-osios visame pasaulyje vyksta 18 kartą Jungtinių Tautų organizuojama socialinė akcija "16 dienų be smurto prieš moteris", truksianti iki gruodžio 10-osios - Tarptautinės žmogaus teisių dienos.

Prabilo iš nevilties

Žinoma aktorė Edita Kauzaitė, per radijo stotį "M-1 Plius" džiuginanti klausytojus nuotaikingais pranešimais sveikatos temomis, apie savo nelinksmą gyvenimą su smurtaujančiu sutuoktiniu prabilo iš nevilties. Pasiryžusi skirtis, ji su trimis vaikais teismuose trejus su puse metų įrodinėjo patiriantys smurtą bei kenčiantys nuo iškrypėliško vyro elgesio. Teko padėti daug pastangų, kad įtikintų: kai vyras mažamečių vaikų akivaizdoje vaikšto nuogas, jiems matant šlapinasi į kriauklę ar į kelnių klyną kiša saldainius ir liepia vaikams juos iš ten traukti, kalba įvairias nešvankybes - visa tai yra rimti argumentai apriboti tėvo valdžią.

Aktorė E.Kauzaitė net sukūrė savo gyvenimo faktais paremtą pjesę "Tu šiandien dar neverkei, kale, arba tikroji Eglės, žalčių karalienės istorija", kuri rodoma sostinės Elfų teatre ir per gastroles kitose Lietuvos vietose. Moteris ėmė kalbėtis su žurnalistais. "Tik tada teisėjai ėmė atidžiau skaityti bylą ir vyrui už amoralų elgesį su vaikais buvo pagaliau apribota tėvo valdžia", - pasakoja Edita. Tačiau tokie biografijos faktai vyrui netrukdo ir šiandien dirbti vaikų fechtavimo treneriu.

Tekėjo nemylėdama

Kaip atsitiko, kad išsilavinusi ir subrendusi aktorė ne tik ištekėjo už smurtautojo, su juo susilaukė trijų vaikų, bet ir 12 metų kentė santuokinį pragarą? "Gyvenime nesutikau žmogaus, su kuriuo būčiau norėjusi gyventi, o aplinkinių spaudimas, kad esu senmergė ir begalinis noras susilaukti vaikų paskatino kreiptis į pažinčių tarnybą", - prisimena E.Kauzaitė. Prieš vestuves būsimasis vyras buvo mandagus ir asistavo "pagal taisykles". Nors meilė neįsižiebė, tačiau 33 metų moteris ryžosi tekėti.

"Jau pirmą vestuvių naktį norėjau pabėgti", - prisipažįsta E.Kauzaitė. Ją labai išgąsdino ir nustebino ką tik iškepto sutuoktinio reikalavimas imituoti pornografinių filmų scenas. "Toks elgesys pirmą vedybų naktį man pasirodė chamiškas ir šlykštus", - prisimena ji. Suprasdama, kad teks visiems aiškinti staigių skyrybų priežastis, Edita nusprendė neskubėti. Po metų gimė sūnus Audrius, dar po poros - dukra Miglė, jaunėlė Ramunė pasaulį išvydo prieš aštuonerius metus.

Greitai po vestuvių vyras pasirodė esąs nepaprastai šykštus. Editos ir sutuoktinio pinigai, daiktai buvo atskiri. Moters butas buvo išnuomotas, o gautus pinigus šykštuolis susižerdavo sau. Maistas, drabužiai, mokesčiai už vaikų darželį ar būrelius buvo Editos rūpestis, bet sutuoktinis ir šias išlaidas drįsdavo komentuoti kaip nepagrįstas. Iškart po vestuvių jis bandė savintis ir žmonos atlyginimą, neva moteris nesugebės tvarkytis su pinigais, bet Edita tam kategoriškai pasipriešino.

Žemindavo

Sutuoktinis Editą žemindavo kiekviena proga - neva ji ne taip pila vandenį į arbatinuką, ne taip meta šiukšles. Ją ir vaikus nesivaržydamas plūsdavo baisiausiais rusiškais keiksmažodžiais. Edita ėmėsi "negirdėjimo" taktikos. "Jei būčiau pradėjusi ginčytis, jis turbūt būtų mane užmušęs ir tada galėtų daryti su vaikais ką panorėjęs", - skaudžius išgyvenimus prisimena moteris. Tačiau ir tylėdama neįtiko, vyras ją kaltino beprotybe. Tik grįžęs iš darbo sutuoktinis puldavo tikrinti, kokį jo turtą sugadino žmona ir vaikai. "Išeidamas į darbą jis užsirašydavo vandens ir šviesos skaitiklių parodymus, staugdavo, kad turėsime jam už viską užmokėti. Namie jis iškabindavo taisykles, kurių šeima turėdavo laikytis. Pavyzdžiui, teisingai pastatyti šiukšlių dėžę, bet šiukšlių į ją nemesti", - siurrealistinį absurdo filmą primenantį gyvenimą prisimena E.Kauzaitė. Žmoną ir vaikus jis kaltino, kad "išsėdėjo" taburetes, išplovusi indus moteris negalėjo jų šluostyti virtuviniu rankšluostėliu, nes paskui jį reikėsią skalbti. Moteris su sutuoktiniu kovodavo, kad leistų įjungti šviesą, kai vaikai ruošia pamokas, negalėjo naudoti vandens, todėl praustis eidavo pas Editos mamą. Kai supykęs vyras vaikus mušdavo guminiu bananu, kliūdavo ir juos ginančiai Editai. Moteris prisimena savo sūnaus siaubą, kai ji netyčia nulaužė šaldytuvo rankeną ir jai nepavyko jos prisukti. "Mama, tėvas tave užmuš", - išsigando šešiametis ir pasiėmęs atsuktuvą tol ją suko, kol sutaisė.

Pabėgimas

Negalėdama pakęsti tokio gyvenimo E.Kauzaitė ryžosi skirtis ir išsikraustė. Tuo metu sūnui buvo beveik 3 metukai, dukrai - tik 8 mėnesiai. "Pusę metų gyvenome atskirai. Vyras skirtis nesutiko, grasino, kad jei negrįšiu, jo giminės advokatai padės atimti iš manęs vaikus", - prisimena moteris. Ji konsultavosi su teisininkais, ar taip gali nutikti. Specialistų atsakymas nepaguodė. "Advokatė man pasakė, kad jei neturiu įtakingų giminaičių, geriau palaukti, kol vaikai bus dešimtmečiai ir galės kalbėti teisme. Užsičiaupiau, grįžau pas vyrą patylomis laukti nurodyto termino", - prisimena Edita.

Gyveno su iškrypėliu

Grįžimas pas vyrą prilygo leidimuisi žemyn dar vienu pragaro ratu. Edita niekada nepalikdavo vaikų su sutuoktiniu, bijodama jo neaiškaus potraukio jiems. Buvęs vyras dažnai namuose vaikščiodavo nuogas ir kalbėdavo įvairias nešvankybes. Pavyzdžiui, kad jis norėtų į lovą pasiguldyti gatvėse sutiktus vaikus.

"Vyras kasnakt žiūrėdavo pornografinių filmų kanalą ir man sakydavo: "Na, artiste, va - čia irgi artistės, daryk kaip jos", - prisimena E.Kauzaitė. Kai ji bandydavo priešintis, pagrasindavo: "Bobos kaltos, "neduoda" vyrui, tai jis priverstas guldyti į lovą savo mažas dukrytes." Todėl Edita užgniaužusi pasibjaurėjimą paklusdavo. "Norėjau, kad tas gyvulys būtų priėdęs sekso ir nebeturėtų jėgų kibti prie mano vaikų", - atvirauja moteris. Tačiau mintys būdavo juodos.

"Svajodavau, kad jo lytinius organus sutraiškytų sunkiasvoris sunkvežimis, o jis žviegtų kaip skerdžiama kiaulė", - prisipažįsta Edita. Tačiau taip neatsitiko, o 42 moteris pasijuto besilaukianti trečio vaiko. Ji ryžosi gimdyti.

Nuvylė turėję padėti

Po 12 metų santuokos, kai pagrandukei buvo treji, E.Kauzaitė skyrybų procesą pradėjo nuo bylos dėl tėvo valdžios apribojimo. Ją labiausiai nuvylė tos institucijos, kurios turėtų padėti nuo smurto kenčiančioms moterims ir vaikams. "Vaikų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus skyrius nuo vyrų smurto kenčiančių moterų jau seniai vadinamas smurtaujančių vyrų apsaugos tarnyba", - teigia E.Kauzaitė.

Remdamasi karčia patirtimi, E.Kauzaitė pataria smurtą patiriančioms moterims negaišti laiko valstybinėse institucijose, tokiose, kaip Motinos ir vaiko pensionas. Ten dirbusi psichologė tik išklausė moters pasakojimą, "užsidėjo pliusą" ir pasiūlė gintis pačiai, nes ji dirba žiniasklaidoje. O Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos nesigėdijo priekaištauti, kam ji gimdė trečią vaiką.

E.Kauzaitė prasitaria, kad tik nevyriausybinės organizacijos gali veiksmingai ir nuoširdžiai padėti. Jai pagelbėjo Vilniaus moterų namai, suteikdami kvalifikuotas teisines konsultacijas.

Teismų maratonas

Su byla dėl tėvo valdžios apribojimo E.Kauzaitė po teismus tąsėsi trejus metus. Žmona ir trys vaikai vertinti kaip neobjektyvūs liudytojai, net nekeliama prielaida, kad galbūt netiesą sako vyras. Vienu metu teismas ne tik atmetė E.Kauzaitės prašymą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, bet ir priteisė sumokėti smurtautojui 450 litų bylinėjimosi išlaidų. Tas sprendimas buvo apskųstas ir panaikintas.

Vaikams buvo atliekamos psichologinės ekspertizės byloje dėl tėvo valdžios apribojimo ir kitoje, baudžiamojoje byloje, dėl jo amoralaus elgesio. "Psichologei, teikusiai pagalbą mano dukrai, nebuvo leidžiama dalyvauti teismuose, baudžiamojoje byloje prokurorai neleido apklausti psichologės", - pasakoja moteris.

Editai itin įsiminė viena ekspertizių. Jos ketverių mažylę psichologas apklausinėjo atskirame kambaryje, kitoje patalpoje pokalbį stebėjo E.Kauzaitė, ikiteisminio teismo teisėja, prokurorė ir vaikų teisių tarnybos darbuotoja. Edita prisimena, kad mažiukė pasakojo, kaip tėvas vaikščiodavo nuogas, kur jis kišdavo saldainius, piešė jo lytinį organą, kai buvo paprašyta tą padaryti, o kai psichologas ateidavo pasitikslinti, ko dar klausti, prokurorė ir teisėja sakė, kad informacijos pakanka, vaikas kalba aiškiai. Pasak pašnekovės, vaikų teisių tarnybos darbuotoja mažylei surengė tikrą kryžminę apklausą. "Vis liepdavo klausinėti, pati pasiūlydama vaikui gatavus atsakymus, pavyzdžiui, gal ne tėvas, o močiutė vaikščiojo nuoga ir panašiai", - piktinasi E.Kauzaitė.

Galiausiai baudžiamoji byla buvo "numarinta", bet moteriai pavyko pasiekti, kad tėvo valdžia būtų apribota, nustačius, jog amoraliu elgesiu jis daro žalingą įtaką vaikams.

Be kaltės kalta

Edita supranta moteris, kurios daug metų tyliai kenčia. "Gėda prasižioti. O prakalbusi jaučiausi taip, tarsi aikštėje stovėčiau nuoga ir visi į mane spjaudytų - kodėl tekėjau, kodėl gimdžiau. Tarsi ne vyras, o aš būčiau smurtavusi", - prisimena moteris. Tačiau ji įsitikinusi, kad viešumas padėjo pasiekti teisingumą. "Kol galvojau, ką pasakys aplinkiniai, tol gyvenau blogai. Dabar tai man nė kiek nerūpi, ir gyvenu gerai", - džiaugiasi moteris.

Ji pasakoja, kad jau pirmą dieną, kai išsikraustė iš vyro namų, vaikai ėmė ramiai miegoti, nustojo dėl įtampos vemti naktimis. Pagaliau pasibaigė košmaras, kai motina ir vaikai išgąstingai krūpčiojo nuo kiekvieno garso. "Buvo laikas, kai gatvėje pamačiusi panašų vyrą bėgdavau, - skausmingą praeitį prisimena moteris. - Dabar jau šešti metai gyvename be jo - tai tokia laimė."

Smurtavo du vyrai

Žolininkė, dainininkės Gintarės mama Adelė Karaliūnaitė du kartus tekėjo ir skyrėsi, nes abu vyrai smurtavo. Su pirmuoju išsiskyrė, kai jis pareikalavo žmonos algos. "Kai pasakiau, kad nupirkau dujinę viryklę, taip primušė, jog iš ausies bėgo kraujas. Gulėjau paslika, kol mane rado kaimynė. O jis, pasiėmęs mano algos likučius, išvažiavo pas savo tėvus. Susitikome tik teisme", - apie pirmojo sutuoktinio smurtą pasakoja A.Karaliūnaitė.

Antrasis vyras labai pasikeitė iškart po vestuvių ir visai paleido vadžias, kai už tinginystę ir pravaikštas jį išmetė iš darbo. "Kaimynų namuose buvo vakarėlis, ten jis sumušė žmogų, po to puolė mane, mano pusseserę. Paskui nubėgo namo ir iš vidaus užkalė duris vinimis", - pasakoja žolininkė. Ryte teko kviesti miliciją, kad galėtų suruošti dukrą į mokyklą. "Pareigūnus jis puolė kirviu. Tikras cirkas", - prisimena A.Karaliūnaitė.

Didžiausią nuostabą jai kėlė ir tebekelia tai, kaip anytos vertino savo sūnų elgesį: "Nei viena nesugebėjo manęs suprasti ar užjausti." Abi buvusios anytos po skyrybų priėmė savo sūnus ir pačios kentė dar didesnį smurtą, apiplėšinėjimą ir patyčias. Tiesa, antrojo vyro motina per kitus žmones išreiškė apgailestavimą, kad netikėjo buvusia marčia.

Nereikia delsti

A.Karaliūnaitės įsitikinimu, jei vyras pakėlė ranką, neverta gaišti laiko, reikia kuo skubiau skirtis. "Kuo ilgiau su žmogumi gyveni, tuo labiau tampi nuo jo priklausomas. Tai ne tik fizinis artumas, bet ir bendri draugai, kaimynai, visas gyvenimas. Kaupiasi materialus turtas", - samprotauja žolininkė. Ji prisimena, kad kai taikėsi su pirmuoju vyru, senutė kaimynė pasakė: "Nieko nepilk į šitą suskilusį puodą." A.Karaliūnaitė įsitikino, kad ji buvo teisi.

Nusprendusi skirtis, A.Karaliūnaitė tai padarė ryžtingai. "Abejų skyrybų metu atidaviau viską, ko vyrai prašė. Pirmasis nepaliko nieko, susirinko viską, kas geriausia. Skirdamasi paprašiau, kad atsižadėtų dukros ir pasirašiau, kad atsisakau alimentų", - prisimena Adelė laisvės kainą. Ji pasakoja, kad tuos dokumentus tvarkiusi teisėja verkė.

Patyrusi dviejų sutuoktinių smurtą, moteris nesiliovė tikėjusi meile. "Už trečiojo vyro netekėjau, bet gyvenome labai meiliai ir taikiai šešerius metus... Kol jis nelemtai žuvo per autoavariją", - prisimena A.Karaliūnaitė.

Gyveno su lošėju

Vilnietės Jūratės Juškevičienės šeiminis gyvenimas iš pradžių buvo gražus. Vyras įsivaikino jos dukrą iš pirmos santuokos, netrukus gimė dukra, dar po metų - sūnus. Nerimą kėlė tik vyro silpnybė azartiniams žaidimams. "Kol žaidimai buvo nelegalūs, jis kartais dingdavo kelioms dienoms, teisindamasis verslo reikalais", - prisimena Jūratė. Moteris pasakoja, kad grįžęs sutuoktinis apgailestaudavo dėl šių nuklydimų. Situacija pasikeitė, kai duris atvėrė legalūs kazino. "Vyras tapo priklausomas nuo lošimų, jis nė nesistengė to slėpti ar kovoti su šia yda. Kazino jis praleisdavo ištisas paras, prasilošdavo iki paskutinio skatiko ir man tekdavo skolintis pinigų net maistui", - šeimos dramos pradžią prisimena J.Juškevičienė.

Kumščiu į veidą

Į lošimų liūną įklimpęs vyras vis labiau keitėsi, tapo agresyvus ir nesukalbamas, lošti važiuodavo girtas. Jis ėmė kelti ranką prieš ką tik kūdikį pagimdžiusią žmoną. "Mudviejų dukrai buvo pora mėnesių. Svečiavomės pas draugus ir susiginčijome. Staiga vyras iš visų jėgų trenkė man per veidą kumščiu. Skilo lūpa, per ją išlindo įskeltas dantis", - graži moteris pasakoja apie pirmąjį sutuoktinio smūgį. Pašnekovės akyse susitvenkia ašaros ir ji parodo iki šiol veide išlikusį baltą randą. Tąkart sužalotą žmoną vyras su kūdikiu parvežė namo ir trenkęs durimis išsinešdino nežinia kur. Jūratė sako buvusi labai priblokšta tokio sutuoktinio elgesio. "Negalėjau patikėti, kad tai tas pats žmogus, su kuriuo gyvenau jau porą metų. Analizavau situaciją ir ieškojau priežasčių savyje, gal pati ne taip ką dariau, kad sukėliau tokią reakciją", - J.Juškevičienė prisimena savo naivumą. Tąkart moteris apie skyrybas nemąstė, nes pamanė, kad tai gal kažkoks keistas nesusipratimas. Kol pora susitikinėjo, vyras nebuvo net balso pakėlęs.

Po metų gimė sūnus. Mažylis buvo tik kelių mėnesių, kai vyras dar sykį sumušė žmoną. Šį kartą iki sąmonės netekimo. Tuomet moteris kreipėsi į policiją. "Vyras eilinį kartą rengėsi kažkur išvažiuoti. Pradėjau prašyti, kad pasiliktų su manimi, buvau išsekusi, pavargusi po gimdymo", - prisimena Jūratė. Sutuoktinį užplūdo beprotiškas įniršis. Daugiau nei šimtą kilogramų sveriantis vyriškis čiupo gležną moterį, iš visų jėgų ją tėškė į grindis, po to į buto koloną ir paėmęs diržą pradėjo ją talžyti. Vėliau perlipo ant grindų suglebusią žmoną ir ramiai išvažiavo savo reikalais. "Sąmonę atgavau gulėdama paslika vidury koridoriaus", - nesulaikydama ašarų prisimena Jūratė. Namo vyras grįžo po poros dienų.

Meilė per prievartą

J.Juškevičienė prisimena, kad sutuoktinis atsiprašinėdavo keistai, kaltę dėl situacijos suversdamas žmonai, sakydavo: "Sutinku, man nereikėjo taip elgtis, bet tau irgi nereikėjo man to ir to sakyti."

Tačiau tokie atvejai ėmė kartotis ir moteris nusprendė skirtis. "Net buvome nuvykę pas advokatą, kuris pasakė, kad gali būti sprendžiamas vaikų padalijimo klausimas. Labai išsigandau. Tuomet jaučiausi per silpna tokiam žingsniui. Juk auga trys vaikučiai, du iš jų mažučiai. Buvo gėda ir prieš artimuosius. Atleidau", - prisimena Jūratė. O sutuoktinis siautėjo toliau.

Sumuštą žmoną jis toliau kankindavo. "Vakare neleisdavo užmigti, mane kratydavo, tampydavo, sakydamas, kad jam nepatinka, kad žmona su juo nesikalba, nebendrauja, todėl miegoti neleis, kol nepasikalbėsime, versdavo lytiškai santykiauti", - prisimena moteris. Ji pasakoja, kad nuo kankintojo bėgdavo slėptis į vonią. Tačiau jis trankydavo duris, keldavo triukšmą. Jūratė nenorėdama, kad viską išgirstų miegantys vaikai, nusileisdavo.

Viešumoje vyras elgdavosi visai kitaip. Aplinkiniai manė, kad jis labai rūpestingas ir mylintis sutuoktinis. Moteris su niekuo neatviravo, nuo vaikų stengėsi slėpti konfliktus. "Vyro negrįžimus naktimis vaikams aiškinau tėčio verslo reikalais", - prisimena Jūratė. Moteris prisimena, kad tik per plauką liko gyva, kai vyras ją sumušęs numetė ant lovos ir ėmė smaugti. "Laimė, buvo vasara ir atviras balkonas, tada išgirdusi triukšmą iš kiemo atbėgo vyresnioji dukra ir mane išgelbėjo", - šiurpų nutikimą pasakojančios moters balsas nevalingai suvirpa.

Ilgos skyrybos

Neištvėrusi tokio gyvenimo moteris ryžosi skirtis. Tada J.Juškevičienės vyras ėmė skriausti, plūsti vyresniąją dukrą, prikaišiodamas, kad jis įsidukrino, o ji nejaučia jokio dėkingumo. Kiršino su jaunėliais, teigdamas, kad jie jai - ne brolis ir sesuo. "Kai sūnus mane gindamas išsakė savo nuomonę, nepatinkančią tėvui, tas puolė jį tampyti už ausų", - pasakoja moteris.

Kai prasidėjo skyrybų procesas, sutuoktinis įsisiautėjo: laužė duris, rėkavo, plūdosi, gadino garažo vartus, kad žmona negalėtų ten pasistatyti mašinos. "Vyras versdavo vaikus valgyti maistą, kurį jis pagamino, ir jei kuris atsisakydavo, sekiodavo paskui filmuodamas ir klausinėdamas kodėl. Jei manęs nebūdavo namie, sūnus slėpdavosi vonios kambaryje ir skambindavo man, prašydamas sugrįžti", - apie kasdienius košmarus pasakoja Jūratė. Moteris sako, kad tuo metu vaikai tiek daug patyrė, kad dabar tėvo jie net nenori matyti. "Kai gamindavau pietus, vyras pasiimdavo didelį peilį ir juo mosuodavo man už nugaros", - apie žodžiais nenusakomą siaubą pasakoja moteris.

Ji sako, kad skyrybos labai suvienijo ją ir vaikus. "Labai juos myliu, tariuosi dėl mūsų šeimai svarbių klausimų", - kalbėdama apie 17 ir 10 metų dukras bei 9 sūnų moteris ima šypsotis.

Nuo šių metų rugpjūčio - teismo sprendimu, siekiant apsaugoti žmoną ir vaikus - vyras iškraustytas iš namų. "Tačiau jis nesilaiko nutarties, - pasakoja moteris. - Kieme, garaže kelia triukšmą, tranko, laužo duris, grasina ir gąsdina mus."

"Kaip tu manęs nebijai?"

Toks klausimas kilo J.Juškevičienės sutuoktiniui, kai moteris padavė dokumentus skyryboms. Prasidėjus procesui, kai moteris parašė pareiškimą, kad sutuoktinis varė ją iš namų, skaudino visokiais žodžiais, J.Juškevičienė buvo pakviesta į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vyras tik nusijuokė: "Ten tu teisybės nerasi."

Anot pašnekovės, šių metų rugpjūčio 24 dienos skyrybų bylos teismo posėdžio metu šios tarnybos atstovas paprašė jos reikalaujamą alimentų vaikams sumą sumažinti vos ne trečdaliu, motyvuodamas sunkia vyro finansine padėtimi.

Baigdama liūdną išpažintį, J.Juškevičienė prasitaria: "Fizinis ir psichologinis smurtas, kurį išgyvenau santuokoje, nesulyginamas su tuo, ką tenka patirti dabar. Gruodžio 14 dieną vėl bus sprendžiamas klausimas dėl laikinų apsaugos priemonių. Gyvename bijodami, ar neleis jam sugrįžti."


Trumpai

* Per metus Lietuvoje registruojama 35 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje.

* Ikiteisminis tyrimas pradedamas vienu iš 60 atvejų.

* Lietuva vienintelė Europos Sąjungos šalis, neturinti apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo.

* Neoficiali nevyriausybinių organizacijų statistika skelbia, kad vyrų smurtą patiria ar yra patyrusi kas trečia moteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"