TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moterų pyktis stipresnis už kumštį

2011 03 26 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Fizinio smurto šeimoje dažniausiai imasi vyrai ir tik reta moteris pakelia ranką prieš sutuoktinį. Konfliktams spręsti dailiosios lyties atstovės paprastai renkasi psichologinius ginklus.

Apie vyrų sumuštas moteris kone kasdien informuoja policijos suvestinės. Tad nenuostabu, kad dalis visuomenės tokį smurtą vertina kaip įprastą nevykusio šeiminio gyvenimo normą. Kur kas labiau stebimasi, kai savo antrąsias puses skriaudžia moterys. Nors tik nedaugelis jų pademonstruoją fizinę jėga, tokie kruvini susidūrimai neretai baigiasi tragiškai.

Kruvina baigtis - retenybė

Policijos įstaigose registruojami pranešimai apie smurtą šeimoje suplakami į bendrą statistiką. Todėl tiksliai pasakyti, ar dažnai į teisėsaugininkus kreipiasi nuo moterų nukentėję vyrai, sudėtinga. LŽ kalbinti pareigūnai tikino, kad tokių vyrų skundų sulaukiama retai. Išskyrus buitinių incidentų atvejus.

"Šiemet Panevėžyje žmona per tokį konfliktą peiliu sužalojo sutuoktinį", - prisiminė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Regina Bučinskienė. Kauno apskrities VPK atstovė Ramunė Tarandė kaip vieną retų pavyzdžių minėjo šią savaitę užregistruotą nužudymą Birštone. "Moteris per buitinį konfliktą dūrė peiliu neblaiviam vyrui į ranką. Šis niekur nesikreipė, todėl netekęs daug kraujo mirė", - pasakojo ji.

Telšiuose per metus užregistruoti penki pranešimai apie vyrus, nukentėjusius nuo žmonų. Vienu atveju moteris sudavė vyrui kelis smūgius į veidą. Nukentėjusysis po kelių dienų mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Neseniai kita telšiškė peiliu mirtinai sužalotojo sugyventinį, kai šis prie jos kabinėjosi.

Anot Telšių apskrities VPK atstovės Vitalijos Kazlauskienės, lengviau nukentėję vyrai į policiją nesikreipia. Ikiteisminis tyrimas dažniausiai pradedamas dėl nužudymo arba itin sunkaus sveikatos sutrikdymo. Panaši situacija ir kituose Lietuvos miestuose.

Tačiau Alytaus apskrities VPK atstovė Vitalija Moisaitė LŽ pateikė keletą pavyzdžių, kurie įrodo, kad moterys sugeba įskaudinti vyrus išvengdamos fizinio smurto. "Per metus į policiją kreipėsi trys vyrai. Jie pranešė, kad buvusios žmonos neleidžia matytis su mažamečiais vaikais. Vienas tų vyrų į pareigūnus kreipėsi net keturis kartus. Tačiau padėti šiam žmogui nepavyko, nes jo buvusi žmona nieko nepranešusi išvyko su vaiku gyventi į Didžiąją Britaniją", - prisiminė V.Moisaitė.

Tokį moterų elgesį specialistai apibūdina kaip psichologinį smurtą, kuris dažniausiai turi didesnį poveikį nei suduoti smūgiai.

Nedrįsta prašyti pagalbos

Kaune įsikūrusio Vyrų krizių centro konsultantė Aušra Vyšniauskienė atskleidė, kad rimčiausia smurtą patiriančių vyrų problema - baimė prašyti pagalbos. "Visuomenėje neįprasta, kad moterys skriaustų vyrus, todėl šis požiūris tampa barjeru kalbėti apie esamas bėdas. Kol nesantaika šeimoje nėra giliai įsišaknijusi, dar sulaukiame porų, prašančių pagalbos sprendžiant iškilusias problemas. Tokiu atveju krizių centro tarpduryje galima išvysti kartu su moterimi atėjusį vyrą. Bet po vieną stipriosios lyties atstovai beveik nesirodo", - pabrėžė A.Vyšniauskienė.

Pašnekovė sutiko papasakoti apie krizių centro kasdienybę, tačiau dėl konfidencialumo atsisakė nurodyti minimų žmonių vardus ir pavardes. Vyrų krizių centre neseniai apsilankiusi kaunietė skundėsi, jog sutuoktinis ją skriaudžia, dažnai vartoja alkoholį. Tačiau po pokalbio su psichologu moteris prisipažino, kad ją pačią užvaldo nesuvokiamas noras provokuoti vyrą. Kaunietė sakė žinanti silpnąsias sutuoktinio vietas, todėl bendraudama su vyru pasistengia jas akcentuoti. Nors ir supranta, kad toks elgesys sukels griausmingą reakciją, moteris tvirtino kitaip elgtis negalinti.

Į itin kuriozišką padėtį buvo patekęs vienas Vyrų krizių centro lankytojas. Anot A.Vyšniauskienės, vyriškis turėjo mylinčią išsilavinusią žmoną. "Tačiau jis nuolat mušdavo tą moterį. Atėjęs į krizių centrą vyras tikino, kad žmona yra nuostabi ir mylinti, bet jam kyla nesuprantamas noras ją žeminti. Galiausiai šeima iširo. Netrukus jis vedė turguje dirbančią moterį, kuri buvo visiška priešingybė ankstesnei žmonai. Po kurio laiko vyras vėl pasirodė mūsų centre. Guodėsi, kad sutuoktinė kaip reikiant apskaldo šonus, kai jis grįžta namo išgėręs. Esą kartą net šonkaulius sulaužė. Kai pasiteiravome, ar neketina skirtis, vyras dievagojosi mylintis savo žmoną", - pasakojo A.Vyšniauskienė.

Šeimų konsultante daug metų dirbanti moteris teigė, jog problemiškiausios - vaikų susilaukusios, bet taikiai sugyventi nesugebančios šeimos. Tada bandoma tėvams aiškinti, kad jiems pirmiausia turėtų rūpėti vaikų interesai. Abi konflikto šalys lyg ir sutinka su šiuo argumentu. Tačiau įskaudintos moterys, prisiminusios vyrų padarytas skriaudas, neretai nusprendžia neleisti matytis su vaiku. "Ši situacija ypač paaštrėja, kai sutuoktiniai turi sūnų. Tėvui būtina su juo bendrauti. Į krizių centrą ateina rimti suaugę vyrai ir pravirksta lyg maži vaikai. Vienas jų pasakojo, kad nori būti su sūnumi, pasiimti jį į žvejybą ar į turistinį žygį, bet žmona iš principo to neleidžia. Bendravome su ta moterimi. Ji tvirtino suprantanti, kad vaikas taip pat norėtų bendrauti su tėvu, tačiau vyras esą to trokšta dar labiau negu sūnus, todėl ši ir nenusileidžianti", - psichologinio keršto pavyzdį pateikė A.Vyšniauskienė.

Seksas bėdų neišsprendžia

Smurtas šeimoje - dažniausiai paslėpta problema. Mat niekas iš šeimos narių paprastai nenori viešinti tų dalykų. "Turėtume siekti, kad smurtautojas, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris, būtų nubaustas, atsakytų už padarytą žalą. Jam reikėtų palikti namus, o ne nukentėjusiems žmonėms, kaip įprasta šiais laikais. Toks asmuo privalėtų lankyti specialius kursus. Jis turėtų kovoti ne su visu pasauliu, o su savimi", - dėstė Kauno vyrų krizių centro atstovė.

A.Vyšniauskienė sutiko, kad moterų psichologinis smurtas paplitęs labiau, negu galima įsivaizduoti. Tačiau drauge metė akmenuką ir į vyrų daržą: "Egzistuoja seksualinis smurtas, kuris moterims yra labai skaudus. Į krizių centrą atėjusios žmonos ar sugyventinės guodžiasi, kad po nakties jaučiasi tarsi išprievartautos. Nors vyras, anot jų, tai suvokia kaip seksualinius santykius." Šeimų konsultantės manymu, vyrams būdingas primityvus mąstymas, kad susipykus su antrąja puse pakanka sugulti į lovą ir viskas esą bus išspręsta, tačiau po konflikto ar patirto smurto moterys tiesiog negali mylėtis.

Užburtas ratas

Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas Algirdas Meškauskas LŽ aiškino, kad vyrų smurtas šeimoje akcentuojamas visuomenėje dėl fiziologinių priežasčių. "Vyrai yra fiziškai stipresni, todėl dažniausiai jiems tenka smurtautojo etiketė. Tačiau nevalia sakyti, kad nebūna priešingai. Esama šeimų, kuriose smurto auka galėtume vadinti vyrą. Bet tokiu atveju įsisuka užburtas ratas. Smurtą šeimoje patiriantis vyras galiausiai paleidžia į darbą kumščius, duoda atsaką. Tada jis tampa smurtautoju", - pabrėžė A.Meškauskas.

Centro steigėjas tvirtino, kad moterų smurtą lemia įvairios aplinkybės. Itin dažnai psichologinis smurtas naudojamas jau vykstant skyrybų procesui. Tada moterys įgyja pranašumą sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo lankymo grafiko. Žaidimas vaiko korta, anot A.Meškausko, dažnas reiškinys.

Tam pritarė ir lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Jos teigimu, per skyrybas reta pora randa abiem šalims tinkamą sprendimą. Dauguma sutuoktinių, pamiršę mažamečio vaiko interesus, kivirčijasi tarpusavyje, siekia kuo stipriau vienas kitam įgelti. "Per skyrybų procesą vaiku naudojamasi tarsi koziriu. Teismai dažniausiai palieka jį gyventi su motina. Tokią poziciją lemia susiformavę stereotipai, kuriais vadovaujasi ir teismai. Tai nėra vien Lietuvos problema. Visas pasaulis iki šiol tvirtai neperžengia šios įsišaknijusios moralinės nuostatos", - kalbėjo A.Burneikienė.

Kai žmona uždirba daugiau

Kaip vieną psichologinio smurto aplinkybių A.Meškauskas išskyrė finansinę priklausomybę. "Dažniausiai vienas iš šeimos narių uždirba daugiau negu kitas. Todėl tas, kuris gauna mažiau pinigų, patiria vadinamąjį smurtą dėl finansinės priklausomybės. Tarkime, geriau mokamą darbą turinti žmona grįžusi vakare priekaištauja vyrui, kodėl šis neparuošė vakarienės. Rankos gaminant valgį niekam nenukristų, tačiau išgirdus priekaištą, kad ir taip nieko neuždirbi, kiekvienam užvirtų kraujas", - praktinį psichologinio smurto pavyzdį pateikė

Vilniaus vyrų krizių centro steigėjas.

A.Meškausko nuomone, vyrai kartais pernelyg jautriai reaguoja į esą paviršutinius dalykus. Tokia reakcija, tikėtina, slypi jų prigimtyje. "Įsivaizduokite situaciją, kai moteris priekaištauja vyrui dėl atlyginimo arba šaukia ant jo vaiko akivaizdoje. Tuo metu žmona nesuvokia, kad žemina sutuoktinį ne tik kaip vyrą, bet ir kaip tėvą. Sprendžiant tokias bėdas reikėtų ramiai susėsti ir pasikalbėti. Tačiau problemoms įsismarkavus dažniausiai to nebepavyksta padaryti", - dėstė A.Meškauskas.

Šiais laikais problemų dėl finansinės priklausomybės, anot jo, kyla vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunos šeimos paprastai išvengia nesutarimų tuo klausimu. A.Meškausko teigimu, jaunimas labiau suvokia, kad reikia siekti didžiausios naudos šeimai. Todėl mažiau uždirbantis vyras neatmeta galimybės perimti kitas veiklos sritis, tokias kaip namų tvarkymas ar valgio gaminimas. "Konfliktų taip pat kyla gimus vaikui, kai reikia apsispręsti, kuriam iš tėvų vertėtų imti atostogų. Logiška, kad darbe turėtų likti daugiau uždirbantis šeimos narys. Itin dažnai vyrai tiesiog nesvarsto tėvystės atostogų galimybės. Suveikia aplinkos dirgikliai, kurie sako, kad su vaiku turi būti moteris", - dažną konfliktišką situaciją minėjo A.Meškauskas.

Toleruoti nevalia

Sostinės Vyrų krizių centro steigėjas atkreipė dėmesį, kad smurto toleravimas nepadės išspręsti šeimos problemų, o susikaupusios nuoskaudos anksčiau ar vėliau išsiverš kaip ugnikalnis. "Ateityje tai sukels gerokai skaudesnių pasekmių. Smurto išvengia tie, kurie anksti pamato nepagarbų elgesį savo atžvilgiu. Kartais geriau atsisakyti bendrauti su tokiu žmogumi arba ieškoti kitų sprendimų. Smurto šeimoje modelį sudaro pakilimai ir atoslūgiai. Po kiekvieno nemalonaus incidento nuskriausto žmogaus jausmai nesugrįžta į pradinį tašką", - pabrėžė A.Meškauskas.

Keista, tačiau dažniausiai vienokį ar kitokį smurtą naudojantys šeimos nariai tvirtina mylintys antrąsias puses. Bando teisintis, kad prarado kontrolę, nesusivaldė. Šeima pradeda byrėti atsiradus diktatūros sąlygoms, kai vienas iš sutuoktinių mėgina jėga arba psichologinėmis priemonėmis įvesti savo tvarką. "Siekis dominuoti nėra tik vyriškas bruožas. Moterys taip pat linkusios vadovauti. Tiesiog vyrai tą "tvarką" bando įvesti fiziniais veiksmais, o moterys - psichologiniais. Šeimos modelis, kai vienas jos narys žino, ko nori kitas, - žalingas. Tada priimami sprendimai už kitą žmogų. Vyras "žino", kokio ilgumo sijonėlis moteriai tinka, o žmona - su kokiais draugais jam derėtų bendrauti. Tokie santykiai neturi perspektyvų", - įsitikinęs A.Meškauskas.

Blogiausia, kad dominuoti linkęs šeimos narys vis labiau įsijaučia į tokį vaidmenį. Tuomet skriaudžiama antra pusė jaučiasi nelaiminga, užguita. Suveikia pozicija: "Iš kur man žinoti, kad užlipau tau ant kojos, jeigu nesakai, jog skauda."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"