TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moterys, nereikalingos Lietuvai

2010 03 03 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ar iš tiesų vėžio užkluptoms moterims tenka nešti iki 20 tūkst. litų siekiančias "pakišas", kad gautų moderniausių vaistų? Ar tikrai valstybė vykdo genocidą, medikų rankomis atrinkdama, kurias pacientes gydyti? Itin sunkia krūties vėžio forma sergančios moterys tikina susidūrusios su tokiomis situacijomis.

Beatričė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi - red.) tai, kad serga itin sunkios formos vėžiu, sužinojo prieš kelis mėnesius. Klastinga liga moterį buvo užpuolusi ir prieš dešimtmetį, bet tąkart vėžį pavyko nugalėti.

Prieš kelis mėnesius Beatričei buvo diagnozuotas agresyviausias HER2 teigiamos formos krūties vėžys. Šios ligos, nustatomos maždaug 20-30 proc. visų susirgimų krūties vėžiu atvejų (Lietuvoje - 200-300 moterų kasmet), navikai yra daug piktybiškesni, greičiau atsinaujina, metastazuoja, juos reikia intensyviau gydyti. Tad tokioms pacientėms, be įprastinės operacijos, chemoterapijos ar spindulinės terapijos, dabar jau gali būti skiriama ir naujosios kartos biologinės terapijos medikamento herceptino.

Tačiau aplinkybės, kurios šios sunkios ligos atveju Beatričę galėjo bent kiek paguosti, - sunki liga ją užklupo jau užauginus vaikus (moters amžius artėja prie 60 metų), be to, diagnozuota tik pati vėžio pradžia - 1-oji stadija, šį kartą atsisuko prieš pacientę. Mat Lietuvoje herceptiną, kuris yra ne kompensuojamas, bet planine tvarka Valstybinės ligonių kasos (VLK) perkamas medikamentas, iki šiol linkstama skirti jaunesnio (iki 45 metų) amžiaus moterims, be to, toms, kurių liga ne prasideda, o jau yra pažengusi.

"Mane gydanti medikė pasikvietusi pokalbio užsiminė, kad nors ir neatitinku reikalavimų, vis dėlto galimybė skirti herceptiną ir man galbūt atsirastų. Pasiūlė mėnesį pagalvoti. Iš pokalbio turinio supratau, kad apsisprendusi po mėnesio turėčiau ateiti su "vokeliu", - LŽ pasakojo moteris.

Pradėjusi internete ieškoti informacijos, kiek jai kainuotų medikės geranoriškumas, Beatričė liko pritrenkta. Diskusijų forumuose dalyvaujančios likimo draugės rašė, kad už medikamento, kurio metinis kursas kainuoja iki 100 tūkst. litų, paskyrimą gali tekti atsisveikinti su 15-20 tūkst. litų.

Pinigų neturi

"Atsiduri tokioje situacijoje, kai eini pas gydytoją, kalbiesi apie tolesnį gydymą, o tau praneša, kad herceptinas padėtų, galimybė skirti jį lyg ir būtų, nors liga dar nėra toli pažengusi. Tačiau ką reiškia - galimybė būtų? Kaip aš, pacientė, turiu pasielgti? Ar duoti gydytojui pinigų, kad išrašytų vaistų, ar susitaikyti su likimu?" - su skaudžia neviltimi kalbėjo Beatričė.

Moters teigimu, šiuo metu net keli tūkstančiai litų jai būtų didžiulė suma, ką jau kalbėti apie internete minimus dešimtis tūkstančių litų. Prieš pat užklumpant sunkiai ligai Beatričė neteko darbo, tad neturi nė mažiausios galimybės pasiimti paskolos, kurios pinigais galbūt atsiskaitytų su gydytoja ir taip gautų bent dalį reikalingo vaisto. Padėti motinai sunkiai gali ir suaugę vaikai, patys slegiami paskolų naštos.

"Dabar man skirtas mėnuo apsispręsti. Suprantu, tai yra tam, kad šeimos nariai galėtų pasvarstyti, kiek gali prisidėti prie gydymo. Kol kas linkstame prie to, kad gydymo teks atsisakyti", - kalbėjo moteris.

Gydo visus

Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja Teresė Pipirienė-Želvienė, kalbėdama su LŽ, griežtai tvirtino, kad kalbos, jog sunkios ligos užkluptoms moterims, gydomoms herceptinu, tenka prisidėti savo lėšomis, arba, dar blogiau, sumokėti gydytojui "į kišenę", kad medikamentas būtų skiriamas, neturi jokio pagrindo.

Pasak jos, sprendimą, reikia ar ne skirti herceptiną, priima medikų konsiliumas. Jei HER2 teigiamas vėžys išplitęs, vaistas skiriamas kartu su chemoterapija. Tam tikrais atvejais jis gali būti vartojamas ir ligai tik prasidedant, profilaktiškai.

"Moterims herceptino gyvenime pirkti nereikėjo! Jūs žinote, kokios kainos! Ir tai nėra vaistas, kuris išgydytų. Jis prailgina galimybę gyventi. Visiško pasveikimo neduoda jokiu būdu", - kalbėjo medikė.

Tačiau dar prieš kelerius metus Lietuvą sukrėtė tuo metu 35 metų žurnalistės Erikos Umbrasaitės pasakojimai apie išgyvenimus, patirtus susirgus būtent HER2 teigiamos formos vėžiu. Moteris, vėliau bandžiusi kovoti už Lietuvoje gyvenančių likimo draugių teises ir orumo nepažeidžiantį gydymą, viešai ne kartą kalbėjo apie pinigus, išleistus gydantis klastingą ligą, taip pat - apie tai, kaip vykdoma moterų, laukiančių išganingo vaisto, atranka.

"Esu viena iš laimingųjų, tačiau vis tiek jaučiuosi tarsi koncentracijos stovykloje: aš dar neinu į dujų kamerą, o mano draugė jau eina, - tuo metu pasakojo aktyviai Nacionalinėje moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijoje veikusi E.Umbrasaitė. - Liūdniausia, kad pas mus gydymą gauna tik tos moterys, kurių liga pažengusi, nors vaistas efektyvus kaip tik ankstyvojoje vėžio stadijoje."

Žurnalistė neslėpė ir to, kad gydymo pradžioje vaistus pirkosi pati - jai tai kainavo 50 tūkst. litų.

"Kaip juokavau gydymo pradžioje, kai vaistus pirkdavau pati, per pusvalandį - tiek laša vaistai - suskraidydavau į Kubą ir grįždavau. Nes tam pusvalandžiui reikalingi vaistai kainavo apie 6000 litų. Tada supratau, kad didžiajai daliai susirgusių moterų šis vienintelis vaistas, galintis išgelbėti jų gyvybes, yra neprieinamas", - kalbėjo ji viešumoje.

Tačiau prieš kelias dienas kalbėdama su LŽ, VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja T.Pipirienė-Želvienė tvirtino, kad E.Umbrasaitei prisidėti prie gydymo išlaidų nereikėjo.

"Nežinau, kodėl ji taip sakė. Ji nieko neprimokėjo. E.Umbrasaitė nusipirko gal pirmąją dozę, nes nenorėjo laukti. Paskui medikamentą skyrė VLK. Tai centralizuotai perkami vaistai, neparduodami vaistinėse", - tikino medikė.

Kalbėjo apie genocidą

Itin brangiai kainuojantis herceptinas iki šiol yra centralizuotai perkamas VLK ir paskirstomas ligoninėms. T.Pipirienės-Želvienės teigimu, kitaip nei prieš kelerius metus, dabar planuotai nuperkamas metinis vaistų kiekis tenkina poreikius. Teisingiau - tenkina šiuo metu.

"Vaistą ligonėms skiriame pagal sutartį su VLK, gavę jų leidimą. Kol kas jo užtenka. O kaip bus metų pabaigoje - nežinome. 2009-ųjų pabaigoje herceptino pritrūkome. Tada, man atrodo, VLK davė jo papildomai", - aiškino medikė.

VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos teigimu, jų, o ir kitos gydymo įstaigos, gali pasirinkti kelis herceptino skyrimo variantus. Pirmasis - apskaičiuoti galimų ligonių skaičių ir skiriamų vaistų kiekį, kad medikamento užtektų iki metų galo. Kitas variantas - skirti visoms, kurioms reikia, tikintis, kad metų gale nepritrūks. Šiuo metu esą daroma būtent taip.

Tačiau jau kita medikės frazė sukėlė tam tikrų abejonių. Pasak jos, jei moteriai diagnozuojamas HER2 teigiamas pirmos stadijos vėžys, pagal VLK sprendimus herceptinas dar neturėtų būti skiriamas.

"Bet jei ligonė jauna, mes kreipiamės į VLK ir prašome leidimo skirti vaisto ir jai", - aiškino T.Pipirienė-Želvienė.

Taigi - herceptinas skiriamas jaunoms. Apie vyresnio amžiaus moteris nutylima. Šią situaciją gal geriausiai iliustruoja prieš kelerius metus nuskambėjusi to paties Onkologijos instituto chemoterapeutės Joanos Rutkauskienės frazė.

"Jaučiuosi bjauriai vykdydama ligonių genocidą. Kokiais kriterijais turėčiau remtis, vienai moteriai leisdama gydytis herceptinu, o kitai - ne? Juk kartais net sakyti negaliu, kad pagalba yra, kad nesukelčiau sąmyšio pacientės širdyje. Kaip ji turėtų jaustis žinodama, kad pagalba yra, bet neprieinama?" - žiniasklaidai prasitarė medikė.

Pakalbinta LŽ, J.Rutkauskienė nenoriai patvirtino, kad cituojama frazė - teisinga, tačiau ji esą atitiko anų dienų kontekstą. Šiuo metu padėtis, jos teigimu, yra pasikeitusi.

Perka nepakankamai

Krūties vėžiu, užimančiu pirmą vietą tarp moterų onkologinių susirgimų pasaulyje, Lietuvoje kasmet suserga apie 1300 moterų. Maždaug 200-300 jų diagnozuojama agresyviausia vėžio HER2 teigiamo forma. Dažniausiai liga pakerta jaunas moteris iki 40-45 metų.

Kol kas efektyviausia pagalba nuo šios negandos, kartu su operacija bei kitais metodais, laikomas gydymas herceptinu. Moksliniai tyrimai rodo, kad taikant šį medikamentą pacienčių mirtingumą galima sumažinti 40 proc., ligos grįžimo tikimybę - 50 procentų. Reikėtų atsiminti ir kitus duomenis: kaip nurodoma, ankstyvos stadijos krūties vėžys gali būti pagydomas 90-80 proc., vėlyvos - tik apie 7-12 procentų.

Deja, Lietuvoje dar ir dabar numatoma, kad herceptinas turėtų būti skiriamas tik sergančioms pažengusių stadijų (III-IV) vėžiu, taip pat jaunesnio amžiaus moterims.

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) herceptiną iš centralizuotam pirkimui skirtų lėšų pirmą kartą leido pirkti 2006 metais - tam skirta 2,5 mln. litų. Už šias lėšas įsigyto medikamento užteko vos 50 moterų, be to, kaip buvo nurodoma oficialiai, taikant joms pusę gydymo kurso. Kitai gydymo daliai medikamentas, kaip atsargiai būdavo nurodoma, buvo įsigyjamas "iš kitų lėšų" - taigi, ir iš asmeninių santaupų.

Tais pačiais 2006-aisiais tiek valdžios vyrai, tiek medikų atstovai pripažino, kad moderniam visų agresyvia vėžio forma sergančių moterų gydymui kasmet reikėtų apie 25 mln. litų.

Tačiau 2007-aisiais herceptino buvo perkama vos už 6 mln. litų, 2008-aisiais - už 10,5 mln. litų. Didžiausia suma paskirta pernai - 14 mln. litų. Šiemet herceptinui žadama surasti 10 mln. litų. Medikai ir politikai, lyg pamiršę anksčiau viešai minėtą dvigubai didesnę poreikį galinčią patenkinti sumą, dabar tvirtina, kad numatyta suma patenkins net 90 proc. medikamento poreikio, nors sergančių moterų nemažėja.

Užsienietės išsikovojo

Herceptinas, kol kas laikomas vieninteliu veiksmingu vaistu, kovojant su agresyvia HER2 krūties vėžio forma, daugelyje kraštų yra valstybės kompensuojamas. Medikamentą nemokamai moterys gauna Slovėnijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Australijoje. Pastarojoje šalyje herceptinas pradėtas kompensuoti po to, kai į kovą įsijungė pasaulinio garso dainininkė Kylie Minogue, pati išgyvenusi galinėjimasį su agresyviu krūties vėžiu.

2008-aisiais, po ilgos ligonių kovos, analogišką sprendimą priėmė Didžioji Britanija. Šioje šalyje postūmį davė garsiai nuskambėjusi dviejų mažų vaikų motinos, paėmusios paskolą ligai gydyti ir dėl to bankrutavusios, istorija.

Lietuvos krūties vėžiu sergančios moterys į valdžios širdis prisibelsti bandė ne vieną kartą. 2006-aisiais Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos iniciatyva buvo surinkta 50 tūkst. piliečių parašų po peticija, raginančia suteikti lygias modernaus gydymo galimybes visoms Lietuvos moterims, nepaisant jų socialinio statuso. Būtent po to SAM pradėjo skirti lėšų herceptinui pirkti.

2008-aisiais su panašiu prašymu sergančios moterys kreipėsi į tuometį sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską. Jis tada tegalėjo pažadėti, kad, net trūkstant lėšų, gydymas bus pratęstas moterims, jau gaunančioms herceptiną. Kitoms ligonėms vilties nebuvo suteikta.

Tyrimas - stulbinamas

Tai, kad LŽ išgirsti medikų patikinimai, esą herceptinas šiuo metu skiriamas visoms moterims, kurioms reikia tokio gydymo, nėra visiškai tikslus, patvirtina ir praėjusių metų balandį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristatyta tęstinė studija "Krūties vėžio ekonominis vertinimas Lietuvoje". Ją parengė Kauno medicinos universiteto (KMU), VU Onkologijos instituto, Lietuvos sveikatos informacijos centro bei VLK specialistai.

Kaip tuo metu politikams aiškino darbą pristatęs KMU profesorius, buvęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, tyrimo, tęsiamo ir dabar, tikslas buvo ne tik įvertinti, kiek per metus kainuoja krūties vėžio gydymas, bet ir kokios yra netiesioginės valstybės bei pacienčių išlaidos.

Pasak Ž.Padaigos, bendra VLK išleista suma už krūties vėžio gydymą pastaruoju metu siekia daugiau kaip 91 mln. litų. Moterų apklausa parodė, kad dar 58 mln. litų pacientės papildomai sumoka iš savo kišenės - daugiausia kainuoja vaistai vėžiui gydyti.

Tuo metu Seimo SRK taip pat kalbėta, kad modernus krūties vėžio gydymas vis dar neprieinamas kiekvienai pacientei. Esą herceptinas neskiriamas moterims, kai vėžys atsinaujina, net jeigu tai vienintelis gydymo būdas. Be to, šio brangaus medikamento nupirkta tiek, kad jis patenkina tik 70 proc. krūties vėžiu sergančių moterų poreikių, taigi gydytojams vis dar tenka pacientes atrinkti.

"Smagu, kad vis dažniau išsiaiškiname ankstyvos stadijos krūties vėžio susirgimus. Tačiau būtų labai gerai, jei visos moterys gautų ir veiksmingą gydymą. Nesmagu, kai pasakai diagnozę, tačiau turi pripažinti, kad veiksmingo gydymo skirti negali", - tuo metu teigė Ž.Padaiga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"