TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moterys norėtų kalbėti iš Signatarų namų balkono

2016 03 07 14:40
Spaudos konferencija su plakatais buvo surengta prie Signatarų namų Vilniuje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lygių galimybių puoselėtojų, surengusių spaudos konferenciją prie Signatarų namų, nuomone, moterys vis dar yra nustumtos į istorijos, politikos ir kultūros paraštes. Per pastarąjį šimtmetį situacija iš esmės nepagerėjo. Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės teigimu, moterys iki šiol marginalizuojamos.

Tarptautinės moters dienos išvakarėse lygių galimybių plėtros aktyvistės spaudos konferenciją surengė prie Signatarų namų Vilniuje. Per renginį, pavadintą „Eterio okupavimas ar istorijos cenzūra? Moterys viešo diskurso labirintuose“, buvo kalbama apie iki šiol egzistuojančią prarają tarp vyrų ir moterų, kad klojant demokratijos pagrindus moterys vis dar yra nušalintos.

„Nesvarbu, kad jau šimtą metų moterys yra išsikovojusios balsavimo teisę. Kai žiūrime į tai, kaip viešajame diskurse formuojama mūsų istorija, didelio proveržio nematyti, – kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė. – Ir šiandien esame ne Signatarų namuose, o šalia jų. Norime užduoti retorinį klausimą: kiek dar laiko reikės laukti moterims, kol jos galės kalbėti iš šio balkono?“ Ji priminė, kad kai minimos svarbios valstybės datos, žmonės būna sveikinami būtent iš Signatarų namų balkono.

Per renginį, pavadintą „Eterio okupavimas ar istorijos cenzūra? Moterys viešo diskurso labirintuose“, buvo kalbama apie iki šiol egzistuojančią prarają tarp vyrų ir moterų, kad klojant demokratijos pagrindus moterys vis dar yra nušalintos. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė priminė, kad Vasario 16-osios Akto nepasirašė nė viena moteris. Tačiau net 1918-aisiais tokia padėtis daug kam neatrodė teisinga. „Istorija simboliška ir ją verta prisiminti, – pažymėjo S. Daugirdaitė. – XX amžiaus pradžioje lietuvės, kaip Europos ir Šiaurės Amerikos moterys, jau kovojo dėl savo teisių.“

Mokslininkė minėjo ne vieną tokį faktą, taip pat pasakojo, kad Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas Vilniuje, o jau kitą dieną, 1918 vasario 17-ąją, Kaune moterys susirinko į mitingą ir surinko 20 tūkst. parašų po peticija, reikalaudamos, kad Lietuvos Taryba kooptuotų moteris.

"Po šimto metų čia susirinkusios kitos feministės kalbės apie XXI amžių ir sakys, kad beveik niekas nepasikeitė", - teigė menotyrininkė Laima Kreivytė (dešinėje). / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Menotyrininkė Laima Kreivytė nušvietė situaciją kultūros srityje. Ji akcentavo: kad ir kur žiūrėtum – į Nacionalinių premijų laureatų, Venecijos bienalės dalyvių sąrašus ir taip toliau, visur dominuoja vyrai. Pasak L. Kreivytės, kai Nacionalinė premija skiriama daugiau nei keturiems vyrams, yra tikimybė, kad ją gaus ir viena moteris. Žinant tokius statistinius duomenis, esą akivaizdu, jog per pastarąjį šimtmetį situacija moterims nepasidarė palankesnė. L. Kreivytė minėjo, kad Seime moterų taip pat yra juokingai mažas procentas.

„Gal matematika ne visada pasiteisina, bet kai kuriais atvejais reikėtų imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių, – teigė ji. – Ten, kai priimami vieši sprendimai, 50 proc. dalyvių turi būti moterys. Turi būti lyčių lygybė.“ Menotyrininkės nuomone, tai yra geras pavyzdys, kaip keisti situaciją. „O jei toliau gyvensime neskaičiuodami ir užsimerkę, dabartiniai procentai liks tie patys. Po šimto metų čia susirinkusios kitos feministės kalbės apie XXI amžių ir sakys, kad beveik niekas nepasikeitė“, – teigė L. Kreivytė.

Humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė (kairėje) priminė, kad Vasario 16-osios Akto nepasirašė nė viena moteris. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Kaip pasakojo M. Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro iniciatyva atlikta LRT transliuotų laidų ciklo „Mūsų laisvės metai“ analizė lyčių reprezentacijos požiūriu parodė, kad Lietuvoje gajos patriarchališkos nuostatos, tad moterų indėlis į nepriklausomybę atgavusios valstybės kūrimą yra ignoruojamas. Moterys sudarė vos ketvirtadalį laidoje kalbintų pašnekovų, joms vidutiniškai teko 10,5 proc. mažiau eterio laiko nei vyrams ir atstovavo jos „žmonių iš gatvės“, o ne ekspertų nuomonę, nors sudaro 65 proc. visų aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje turinčių žmonių.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė (kairėje) pristatė televizijos laidų analizę. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

M. Jankauskaitė stebėjosi, kad nebuvo laidos, kurioje būtų pasakojama apie situaciją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai slėgė ekonominiai sunkumai, su infrastruktūra buvo problemų, parduotuvių lentynos visai ištuštėjo, o tuo metu moterys rūpinosi namais ir šeima.

L. Kreivytė juokėsi, kad reikėtų imti virves bei kopėčias ir ropštis į Signatarų namų balkoną. Po to rimtai pridūrė, jog būtina kreipti dėmesį į viešą diskursą, nes niekas kvietimų neatsiųs – moterys pačios turi siekti lygių galimybių. „Ir pradėti reikia jau šiandien“, – pažymėjo ji.

Po spaudos konferencijos Lygių galimybių plėtros centro atstovės pakvietė dalyvauti Kovo 8-osios eitynėse, kurios prasidės 13 valandą sostinės Katedros aikštėje ir baigsis prie Seimo rūmų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"