TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Motulės gamtos skaudūs kirčiai pasauliui

2011 01 14 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Australijos didmiestis Brisbanas dėl didžiulių potvynių virto karo zona. Brazilijoje dėl nesiliaujančio lietaus jau žuvo 361 žmogus. Vien pernai gamtos stichijos pasauliui pridarė nuostolių už 130 mlrd. dolerių.

Didžiausia pasaulyje draudimo bendrovė "Munich Re" paskelbė, kad 2010-aisiais pasaulį sukrėtė 950 stichinių nelaimių, žmonijai jos padarė per 130 mlrd. dolerių nuostolių, o tai prilygsta 5 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tiek daug gamtos kataklizmų neužfiksuota nuo 1980-ųjų, nors vidutiniškai per metus pasaulyje gamta parodo savo jėgą 785 kartus. Toks stichinių katastrofų dažnėjimas siejamas su klimato anomalijomis. Kai kuriuose mūsų planetos regionuose fiksuojama rekordinė temperatūra dar labiau skatina klimato kaitą.

Pernai pasaulis ne tik patyrė rekordinių nuotolių, bet ir neteko 250 tūkst. žmonių. Labiausiai žmonės nukentėjo per sausio 12 dieną Haityje įvykusį žemės drebėjimą, ta pati nelaimė pasikartojo Čilėje vasario 27-ąją, o Kinijoje - balandžio 13-ąją. Rusiją nuo liepos iki rugsėjo alino neregėta karštis ir sausra, o Pakistano gyventojai nuo liepos iki rugsėjo skendo vandenyje.

Ekspertai teigia, kad nors pernai gamtos stichijų padaryti nuostoliai įvertinti 130 mlrd. dolerių, o apdrausta buvo tik už 37 mlrd., bet ir tai draudimo bendrovėms yra rekordinė suma.

Brisbanas - kaip po karo

Rekordiniai gamtos stichijų nuostoliai gali būti ir šiemet, nes 2011-ieji prasidėjo milžinišku potvyniu Australijoje. Ištisi trečio pagal dydį Australijos miesto Brisbano priemiesčiai atsidūrė po vandeniu. Smarkiausias per kelis pastaruosius dešimtmečius potvynis suardė didmiesčio infrastruktūrą, vanduo užliejo per 30 tūkst. namų. Evakuoti ir sukrėsti gyventojai tik bejėgiškai stebi vandens padarytą žalą, nors per Australijos rytus nusiritusio potvynio bangų aukštis buvo beveik metru žemesnis, nei prognozuota, todėl tūkstančiai Brisbano pastatų stichijos išvengė.

Tramdydama ašaras Kvinslando valstijos premjerė Anna Bligh sakė, kad palengvėjimas persipina su neviltimi, nes potvynio padaryta žala namams ir architektūros paminklams bei jo padarinių likvidavimas kainuos tiek, kiek reikėtų šį 2 mln. gyventojų turintį miestą atstatyti po karo.

Pirmąja potvynio auka Brisbane tapo 24-erių vyras - vandens srautas jį nusinešė, kai jis atvyko patikrinti tėvo namų. Per pastarąsias tris dienas Kvinslande žuvo 14 žmonių - daugiausia per žaibiškus potvynius, kurie nuniokojo į vakarus nuo Brisbano esančius miestelius. Gyventojai lengviau atsiduso pamatę, kad blogiausio scenarijaus pavyko išvengti. Tačiau apie 12 tūkst. namų buvo visiškai užlieti, o kai kurių kyšojo tik stogo viršus. Dar apie 13,7 tūkst. pastatų tebėra apsemti.

"Motulė gamta nebuvo tokia siaubinga, kokia galėjo būti, bet šiandien viso miesto žmonės pabudo apimti nepakeliamo skausmo. Išvydome neįtikimų sugriovimų - ištisuose priemiesčiuose iš vandens kyšojo tik stogai. Po vandeniu atsidūrė pramonės rajonai, geležinkelio stotys. Teko užtverti tiltus ir kelius. Tai, ką mačiau kai kuriose vietose, man priminė karo zoną", - sakė Kvinslando premjerė.

Per Brisbano centrą tekančioje to paties pavadinimo upėje vanduo jau ima pamažu slūgti ir miesto gyventojai pradeda skaičiuoti nuostolius. Jau dabar jie vertinami 5 mlrd. dolerių.

Tragedija Brazilijoje

Jei Australijoje žuvo tik 14 žmonių, tai Brazilijoje gamtos stichija jau pareikalavo 361 aukos. Šie žmonės žuvo Rio de Žaneiro valstijoje nuslinkus žemės nuošliaužoms, nes šalyje nesiliauja liūtys. Labiausiai nukentėjo kalnuotasis valstijos regionas, kuriame įsikūrę Terezopolio, Nova Friburgo ir Petropolio miestai. Daugiausia žuvusiųjų rasta Nova Friburge ir Terazopolyje. Civilinės gynybos departamentas dar nesiryžta skelbti tikslaus aukų skaičiaus, bet jau dabar aišku, kad jų bus daugiau.

Šiame Brazilijos regione per parą iškrito metų kritulių norma. Purvas ir akmenys užpylė ištisus kvartalus. Nukentėjusiuose nuo stichijos regionuose nėra elektros, neveikia telefono ryšys.

Sugriauti ne tik vargingųjų kvartalai, kur namai dažnai statomi nesilaikant nustatytų normų, suniokota ir dalis puikiai įrengtų turistinių rajonų. Valstijos kalnų slėniai vasarą sutraukia daugiau poilsiautojų nei Rio de Žaneiro jūros pakrantė. Terezopolyje yra įrengta Brazilijos nacionalinės futbolo rinktinės treniruočių bazė, o Petropolis ir Nova Friburgas laikomi turizmo ir lengvosios pramonės centrais, juose gyvena 315 tūkst. ir 180 tūkst. žmonių.

Purvo nuošliaužos tarsi perkirto pagrindinius šios kalnuotos valstijos kelius, tai labai apsunkina gelbėjimo darbus. Negana to, sinoptikai prognozuoja, kad lietus pils dar kelias dienas, todėl laukiama ir naujų purvo nuošliaužų.

Brazilijos valdžia jau skyrė Rio da Žaneiro valstijai 780 mln. realų (1 mlrd. litų). Nelaimės zonoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Dingusių žmonių ieškoma kariniais sraigtasparniais. Jais atskrenda ir gelbėtojai, kurių nelaimės zonoje jau yra apie 1000. Kariškiai įrengė karo lauko ligoninę, į kurią jau vakar atgabenta daugybė nukentėjusiųjų. Į valstiją atvyko ir šalies prezidentė Dilma Rousseff.

Gelbėtojai, pasitelkę sunkiąją techniką, jau nukasė tonas purvo ir nuolaužų, tačiau tose vietose, kur technikos trūksta, ieškodami artimųjų žmonės kasa purvą plikomis rankomis. Negana to, Terezopolyje dėl liūčių išsiliejo upė. Miesto meras Jorge Mario Seldachekas tai vadina katastrofa. "Vien savo gatvėje suskaičiavau šešis lavonus", - sakė miesto gyventojas Antonio Venansio. "Per visą savo gyvenimą nesu nieko panašaus matęs. Gyvenu ant kalvos, o žvelgdamas žemyn matau tik purvo jūrą. Dauguma žmonių išsigelbėjo įlipę į medžius", - pasakojo Petropolio gyventojas Manoelis Candido da Roja Sobrino.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"