TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mus išgelbėtų valstybės girios

2010 03 25 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jei visos katilinės būtų kūrenamos lietuviška mediena, ne tik pigiau mokėtume už šilumą, bet ir taptume mažiau priklausomi nuo Rusijos, būtų sukurta tūkstančiai darbo vietų. Specialistai stebisi, kodėl politikai nenori to suprasti ir palaiko dujų bei naftos verslo atstovus.

Kūrenti katilus lietuviškomis malkomis perpus pigiau nei rusiškomis dujomis. Mediena - nuolat atsinaujinantis energijos šaltinis, kurio gausu mūsų miškuose ir nereikia gabenti iš toli. Taip tvirtina specialistai. "Žinoma, prie biokuro katilų reikia daugiau darbo jėgos, negu kūrenant dujas. Vis dėlto tai kur kas pigiau, nei mokėti Rusijai didžiulius pinigus už dujas ir sėdėti jos kišenėje", - sako UAB "Kietasis biokuras" direktorius Albinas Monstavičius. Ši Telšiuose įsikūrusi bendrovė kasmet patiekia Skuodo, Palangos, Nidos, Plungės, Radviliškio ir Jurbarko miestų katilinėms apie 300 tūkst. kubinių metrų medienos, kuria perka iš urėdijų ir privačių miškų savininkų.

UAB "Kietasis biokuras" viena pirmųjų Lietuvoje pasirinko šį verslą. "Kai prieš aštuonerius metus pradėjome šį verslą, į mus žiūrėta kaip į ufonautus. Skeptikų sumažėjo po poros metų ir iš biokuro jau buvo pagaminama dešimtadalis centralizuotai tiekiamos šilumos. Dabar biokuru šildomos katilinės patiekia jau 18 proc. šilumos, šia kuro rūšimi domimasi vis labiau. Tačiau netrūksta ir pasipriešinimo", - apgailestauja A.Monstavičius.

Antai Plungėje net 85 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš medienos, tad šilumos kilovatvalandė gyventojams čia kainuoja 5 centais pigiau nei anksčiau. Šiuo metu biokurui pritaikoma Radviliškio katilinė taip pat jau gamina pigesnę šilumą.

Šiaulių vadovai apsisprendė

Apie tokią alternatyvą senokai svajoja ir šiauliečiai. Šiuo metu kilovatvalandė šilumos šio miesto gyventojams kainuoja 19 centų - 2 centais brangiau nei radviliškiečiams. Šiaulių miesto savivaldybė ilgai nesiryžo pertvarkyti dujomis ir mazutu kūrenamos miesto katilinės. "Tikėjomės, kad mažės darbų kaina", - prisipažįsta miesto meras Genadijus Mikšys.

Vis dėlto miesto valdžia neseniai apsisprendė ir pasirašė kogeneracinės biokuro katilinės statybos sutartį. Pasak G.Mikšio, po dvejų metų Šiauliuose didžioji dalis šilumos bus gaminama kūrenant medieną, o ne dujas ir mazutą. "Būsimosios katilinės galingumas - maždaug 34 megavatai. Tiek šilumos energijos šiltuoju metų laiku pakaks aprūpinti šiauliečių būstus ir dar elektrai gaminti. Tačiau, jeigu reikės, per šalčius deginsime ir dujas", - LŽ pasakoja meras G.Mikšys.

Prieš ateidamas dirbti į savivaldybę jis darbavosi šilumos energetikos srityje ir teigia perpratęs, kad biokurą ypač verta naudoti tada, kai padidėja naftos ir dujų kaina, kaip yra dabar. Šiaulių miesto savivaldybės duomenimis, katilinės pertvarkymas, tiksliau, naujas biokuro katilas kainuos 102 mln. litų. Tačiau investuoti apsimoka. Juo labiau kad savivaldybei pavyko gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Miškininkai pritaria

LŽ pasidomėjus, ar būsimai biokuro katilinei nepristigs medienos, Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis užtikrina, kad tikrai ne. "Mūsų urėdija per metus gali patiekti 10-15 tūkst. kubinių metrų kirtimų atliekų. Galime pasiūlyti ir malkinės medienos. Didelio pelno urėdija iš to negautų, tačiau pridėtinė vertė, kurią dabar atiduodame Rusijai už dujas, liktų Lietuvoje", - svarsto miškų urėdas.

Miškininkai mato ir kitą privalumą - miškai taptų švaresni. Žinoma, visos šakos ir kitokios kirtimo bei retinimo atliekos nebūtų išgabenamos, nes dalis jų miškui reikalingos kaip trąša. Tačiau dabar retinimo atliekų susikaupia tiek daug, kad ne vienoje girioje gali matyti pūpsant jų krūvas. Jos ne tik šlamština mišką, bet perdžiūvusios gali tapti net gaisro šaltiniu.

Pernai keletas smulkiųjų verslininkų mėgino tas kirtimų atliekas tvarkyti, tačiau netrukus šį verslą metė, nes darbo daug, o gabenti apsimoka tik nedideliais atstumais.

"Valstybės biudžeto ar ES fondų lėšomis reikėtų paremti kirtimų atliekų tvarkytojus, kad jie būtų suinteresuoti tai daryti", - siūlo UAB "Kietasis biokuras" vadovas A.Monstavičius.

Jo skaičiavimu, vien iš kirtimų atliekų Lietuvoje būtų galima pagaminti apie pusantro milijono megavatvalandžių šilumos energijos. "2020 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių tikimasi pagaminti 80 proc. šilumos ir 20 proc. elektros energijos. Tai realu, nes Švedijoje tiek energijos iš biokuro išgaunama jau dabar", - sako A.Monstavičius.

Šiaulių miškų urėdas dar primena, kad pastaruoju metu naftos ir dujų kaina nuolat didėja, Rusija Lietuvai dujas parduoda net už didesnę kainą nei Vakarų kraštams. Tuo metu malkinė mediena nebrangsta.

Milijardai Rusijai

Biokuro Lietuvoje nestinga, tačiau įrengta mažai katilinių, kuriose būtų galima jį naudoti. Dauguma jų pritaikytos kūrenti dujas ar mazutą. "Milijardus mokame Rusijai, o mūsų vietiniai ištekliai pūva nenaudojami", - piktinosi Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LITBIOMA) prezidentas Remigijus Lapinskas. Norint iš biokuro gaminti visą centralizuotą šilumos energiją, katilinėms pertvarkyti reikia apie 1,1 mlrd. litų.

"Šilumos tinklai tiek pinigų neturi, o ES finansinė parama, numatyta atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui skatinti, paskirstoma taip, kad katilinėms pertvarkyti jos atitenka mažai. Štai patrupino 81 mln. litų Šiauliams ir Radviliškiui. Tai tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek reikia viso krašto šilumos ūkiui", - teigia R.Lapinskas.

Tačiau jis mato ir išeitį. "Reikėtų įvesti iškastinio kuro naudojimo šilumai ir elektrai gaminti mokestį gyventojams. Šios lėšos patektų į Nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo fondą ir padėtų finansuoti katilinių pritaikymą biokurui. Mokestis būtų laikinas ir neturėtų būti didelis, pavyzdžiui, 2 litai už 60 kvadratinių metrų butą. Po kurio laiko už tokio būsto šildymą mokėtume 25 ar net 50 litų mažiau", - skaičiuoja LITBIOMOS vadovas.

Pasak jo, minėtą mokestį įsivedė daugelis Vakarų valstybių, tarp jų Latvija ir Estija. Švedijoje šiuo metu tik 3 proc. šilumos energijos išgaunama kūrenant dujas. Šalis tapo beveik nebepriklausoma nuo energijos išteklių importo.

Sumažintų bedarbių gretas

Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių šiuo metu pagaminama 15 proc. visos energijos. ES direktyva įpareigoja mūsų valstybę iki 2020 metų šį rodiklį padidinti iki 23 procentų. Lietuvos ir Skandinavijos mokslininkų, tyrusių mūsų vietinio kuro išteklius, teigimu, viena perspektyviausių tokio kuro rūšių - miškų kirtimo ir valymo atliekos.

Valstybiniai miškininkai pritaria medienos naudojimui būstams šildyti ir sako, kad jau dabar dauguma privačių namų, ypač kaimuose, šildomi malkomis. "Esame pasirengę tiekti ir daugiau biokuro. Šiuo metu per metus susidaro maždaug milijonas kubinių metrų miško kirtimų atliekų. Be to, yra apie 400 tūkst. ha nederlingų ar nenaudojamų žemės plotų, kuriuose būtų galima įveisti miškų", - vardija Generalinės miškų urėdijos generalinio urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.

Gaminant energiją iš biokuro sukuriama naujų darbo vietų, nes katilinėse prireiktų daugiau darbo rankų. Tad esant masinei bedarbystei ir šimtams žmonių emigruojant iš Lietuvos, biokuro naudojimas padėtų pristabdyti šį procesą.

Tačiau kol kas iš biokuro šilumą gamina tik 210 katilinių, daugiausia - mažo pajėgumo. Jose sumontuota 360 kogeneracinių katilų. Per metus sunaudojama apie 2 mln. kubinių metrų biokuro.

ES ir Lietuvos teisės aktuose deklaruojama būtinybė skatinti atsinaujinančių energijos išteklių, tarp jų ir medienos, naudojimą. Tačiau realių veiksmų beveik nėra. LITBIOMA pasiūlė Vyriausybei patvirtinti miško biomasės naudojimo katilinių kurui skatinimo programą, pagal kurią biokuro ruošėjams būtų išmokama subsidija, kompensuojanti žaliavos ruošos sąnaudų ir kainos skirtumą.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas tikisi, kad pasipriešinimą biokuro naudojimui gerokai sumažins rengiamas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas. "Šis teisės aktas padidins realią mūsų valstybės nepriklausomybę, sustiprins ekonominę ir socialinę jos padėtį bei padės saugoti gamtą", - sako parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"