TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūšį dėl asmenvardžių Vyriausybė pralaimėjo

2010 04 09 0:00

Vyriausybė neįtikino Seimo leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Vakar Seimas po pateikimo atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, nesuteikė teisės jį tobulinti. Didžiausias viltis su šiuo įstatymu siejo Lietuvos lenkai, seniai reiškiantys pageidavimą savo pavardes rašyti originaliais rašmenimis. Asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų buvęs naudingas ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams. Vyriausybės parengtą projektą vakar palaikė vos 30 parlamentarų, "prieš" buvo 38, susilaikė 36 politikai. Seimas pritarė alternatyviam dviejų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) radikalų Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko siūlymui originalią lotyniškos pavardės formą leisti įrašyti ne pagrindiniame paso puslapyje.

Tapatybės žymuo

Pristatydamas Seimui Vyriausybės parengtą projektą premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad ieškoti sprendimų verčia pasikeitusios gyvenimo realijos. Pasak jo, vis dažniau Lietuvos piliečiai kuria šeimas su užsieniečiais ir gauna pavardes, kurias užrašyti lietuviškais rašmenimis labai sudėtinga. Dėl to kyla daugybė keblumų. A.Kubilius taip pat priminė, jog nelietuviškos pavardės kitais lotyniškais rašmenimis galėjo būti rašomos ir tarpukario Lietuvoje, nes tai leido 1938 metų įstatymas.

"Norime labai aiškiai apibrėžti ir įstatyme įtvirtinti kalbininkų siūlomą nuostatą, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta atitinkama teisinė apsauga. Tam tikru požiūriu tai nauja ir teisinė, ir kalbinė nuostata", - sakė premjeras.

Tačiau TS-LKD lyderio argumentai nepasirodė svarūs net jo frakcijos nariams. Premjerui teko atlaikyti klausimų laviną, išklausyti ironiškus prieštaravimus ir patoso kupinas kalbas.

Svaidėsi replikomis

"Lietuvių kalba - didžiausia lietuvių tautos kultūros vertybė, todėl turime ją deramai ginti", - ryžtingai atmesti projektą graudeno konservatorė Vida Marija Čigriejienė. "Ar nepagalvojote, kad galbūt kuriate precedentą teikti siūlymus rašyti pavardes ne tik lotyniškais, bet ir kiniškais, arabiškais, slaviškais ir kitokiais rašmenimis?" - klausė socialdemokratas Andrius Šedžius. "Gal reikėtų apskritai panaikinti "š", "ž" ir "ą". Tada savo pavardes galėtume rašyti vokiškai, angliškai, lenkiškai ir būtų ramu", - šmaikštavo "darbietis" Kęstutis Daukšys. "Iš jūsų siūlymo matau sprendimą, faktiškai susijusį su valstybės griovimu", - jam antrino kolega Mečislovas Zasčiurinskas.

"Ar tikrai mūsų valstybė tokia silpna ir mūsų kalba tokia silpna, kad suteikdami žmogui teisę į pasą įrašyti vardą, kokį Dievas davė, sugriausime valstybę?" - atsakydamas į replikas retoriškai klausė premjeras.

"Nesitikėjau kitokio sprendimo, bet norėčiau padėkoti visiems, išdrįsusiems balsuoti "už" ir pasirinkusiems Vakarų, o ne Rytų kryptį", - paskelbus balsavimo rezultatus į kolegas kreipėsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime Jaroslavas Narkevičius.

Susiję dalykai

Vyriausybė, rengdama įstatymo projektą, rėmėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nuomone, kad tai, kaip dokumentuose rašomi vardas ir pavardė, yra teisės, o ne kalbos sritis, todėl politikai turi spręsti, kaip juos rašyti.

"Iš tikrųjų pavardžių rašymas dokumentuose - ir teisės, ir kalbos dalykas. Čia galioja valstybinės lietuvių kalbos įstatymai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis įrašas dokumentuose turi būti valstybine kalba, nes pasai išduodami pagal pilietybę, o ne pagal tautybę, jie skirti bendrauti valstybei su piliečiais", - aiškino kalbininkas Vitas Labutis. Pasak jo, manyti, jog dokumentas - tai tokia pat nuosavybė kaip automobilis arba koks nors daiktas, yra nesusipratimas. "Jis priklauso ir valstybei, ir bendruomenei, kurioje asmuo gyvena. Tai puikiai įrodo žmonės, kurie išvažiuoja į užsienį. Urmanavičiūtė tampa Urmana, nes ta šalis negali vartoti tokių ilgų pavardžių", - kalbėjo V.Labutis.

Vakar Seimas atmetė G.Songailos siūlymą versti iš postų VLKK vadovybę. VLKK pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę parlamentaras kaltino "politikavimu ir antikonstitucine, lietuvių kalbos vartojimą siaurinančia veikla".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"