TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūšis dėl biudžeto keliasi į Seimą

2009 10 15 0:00
Premjerui A.Kubiliui ir finansų ministrei I.Šimonytei teks nelengva užduotis įtikinti Seimą, kad šis pritartų suplanuoto biudžeto projektui.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar Vyriausybė palaimino kitų metų valstybės biudžeto projektą. Tačiau juo patenkinti toli gražu ne visi ministrai, dar daugiau prieštaraujančiųjų esama Seime.

Po karštų ir ilgų diskusijų, trukusių daugiau kaip tris valandas, Vyriausybė apsisprendė, kaip turėtų atrodyti 2010 metų valstybės biudžetas. Tvirtinant pagrindinį valstybės finansinį dokumentą Seime gali kilti didelių sunkumų. Mat nepritariančiųjų visam projektui ar atskiroms jo eilutėms yra ne tik opozicijoje, bet ir tarp valdančiųjų.

Didelis deficitas.

Vyriausybė suplanavo kukliausią pastarųjų metų valstybės biudžetą. Jo pajamos, be Europos Sąjungos (ES) paramos, turėtų sudaryti 13,152 mlrd. litų - tai 1,24 mlrd. litų mažiau nei šiemet. Numatytos biudžeto išlaidos, be ES lėšų, - 18,328 mlrd. litų. Dėl to jame turėtų atsiverti maždaug 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto siekianti skylė. Ministrų kabinetas skaičiuoja, kad bendras valdžios sektoriaus deficitas gali sudaryti apie 8 mlrd. litų.

Deficitui padengti žadama toliau skolintis. Didesne našta valstybę prislėgs ir senos skolos. Joms administruoti biudžeto projekte numatyta 689 mln. litų didesnė suma negu šiemet. Aiškinama, kad šios išlaidos didėja dėl išaugusio ir pabrangusio skolinimosi. Iš viso skoloms grąžinti 2010 metais ketinama skirti 1,692 mlrd. litų.

Kitų metų valstybės biudžetui svaria parama turėtų tapti ES lėšos. Planuojama, kad jų įplaukos galėtų sudaryti 7,89 mlrd. litų. Ši suma beveik 1,5 mlrd. litų didesnė nei šiais metais.

Mokesčių nekels

Daugiausia pajamų į biudžetą kitąmet numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Planuojama, kad iš jo į iždą nubyrės šiek tiek daugiau kaip 6 mlrd. litų - 46 proc. visų biudžeto pajamų.

Akcizo mokesčiai valstybės piniginę turėtų papildyti beveik 3,2 mlrd. litų. Tai sudarytų 24,5 proc. visų numatomų biudžeto pajamų. Į nacionalinį biudžetą tikimasi surinkti 3,3 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio. Planuojama, kad iš pelno mokesčio bus gauta apie 908 mln. litų - beveik 48 proc. mažiau negu šiemet.

Bent jau kol kas Vyriausybė nenusiteikusi 2010-aisiais didinti mokesčių. Tačiau siūloma nuo 20 iki 15 proc. mažinti pelno mokesčio tarifą.

Mažės atlyginimai

Didžiausias pinigų sumas iš valstybės biudžeto ketinama skirti šalpos ir kitoms socialinės paramos išmokoms. Įmokoms į ES biudžetą 2010 metais numatoma kiek mažiau nei 1,1 mlrd. litų. ES lėšų kofinansavimui žadama skirti beveik 1,2 mlrd. litų.

Vakar Vyriausybė galutinai apsisprendė 10 proc. sumažinti iš biudžeto išlaikomų įstaigų darbo užmokesčio fondus. Išimtis padaryta tik viešojo saugumo sistemai (čia atlyginimai mažės vidutiniškai 5 proc.) ir statutiniams pareigūnams - jų darbo užmokestis turėtų būti apkarpytas 2-3 procentais.

Vyriausybė iš esmės pritarė "Sodros" įmokų didinimui, nors nesutikimą dėl to pareiškė Liberalų sąjūdžio ministrai. Atskiro balsavimo dėl "Sodros" įmokų nebuvo, o dviejų ministrų - Gintaro Steponavičiaus ir Eligijaus Masiulio - nepritarimas užfiksuotas posėdžio protokole. Kaip teigė premjeras Andrius Kubilius, dėl "Sodros" įmokų galutinai nuspręs Seimo nariai. Vyriausybė siūlo, kad nuo kitų metų pradžios darbdavių ir darbuotojų įmokos "Sodrai" didėtų solidariai - po 1 procentinį punktą. Vyriausybė, siekdama ištraukti "Sodrą" iš finansinės duobės, šiemet jai jau paskolino apie 1,8 mlrd. litų.

Laukia sunkiausi metai

Finansų analitikas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Vyriausybė sudėliojo krizinį biudžeto projektą. Anot jo, Seimui patvirtinus ministrų kabineto siūlymus dar kartą susiveržti diržus reikės visiems: valstybės tarnautojams, privataus sektoriaus darbuotojams, verslo įmonėms.

G.Nausėdos nuomone, 2010-ieji bus patys sunkiausi metai, nes smarkiai smuks tam tikrų mokesčių surinkimas. "Kokių nors ypatingų alternatyvų Vyriausybė neturi. Galime tik guostis, kad ekonomika kitais metais turėtų po truputį atsigauti", - sakė jis LŽ.

Finansų analitikas pažymėjo, kad Vyriausybė gana optimistiškai planuoja surinkti kai kuriuos mokesčius. G.Nausėdos teigimu, PVM ar akcizų greičiausiai bus surinkta mažiau, nei dabar manoma. "Turint omenyje tai, kad ekonomika smuks ir kitąmet, vidaus rinka bus ypač silpna ir tikėtina defliacija, PVM surinkimas gali tapti rizikingas. Metų pabaigoje gali paaiškėti, kad suplanuotų pajamų tiesiog nesugebame gauti", - pabrėžė jis.

Opozicija šiaušiasi

Tolesni biudžeto svarstymai artimiausiu metu persikels į Seimą. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius vakar LŽ užsiminė, kad socialdemokratai greičiausiai nepritars Vyriausybės pasiūlytam biudžeto projektui. "Diskusijos bus tikrai karštos. Biudžeto tvirtinimas Seime taps ir pasitikėjimo pasitikrinimu valdančiajai koalicijai bei Vyriausybei", - įsitikinęs jis.

A.Butkevičiaus nuomone, Vyriausybė nesupranta, kaip per ekonomikos krizę turi būti formuojamas valstybės biudžetas. Jam labiausiai užkliuvo tai, kad ministrų kabinetas visiems beveik po lygiai apkarpė asignavimus ir nesiima ryžtingų struktūrinių reformų, neatsisako dubliuojančių funkcijų ir nereikalingos biurokratijos. "Sudėtingu ekonominiu laikotarpiu tam tikrų programų galima apskritai nefinansuoti, atidėti tai vėlesniam laikui. Tuo metu prioritetinėms programoms derėtų skirti kiek reikia pinigų", - aiškino jis.

Abejonių kyla ir saviems

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma taip pat neabejoja, kad biudžetą priimti bus sudėtinga. "Net ekonomikos augimo ir didėjusio finansavimo laikais būdavo ginčų dėl biudžeto, tad kai viską reikės mažinti, bus kur kas sudėtingiau sutarti", - pažymėjo jis.

Vieningos nuomonės dėl Vyriausybės siūlomo biudžeto projekto nėra ir tarp pačių konservatorių. J.Razmos teigimu, daugiausia abejonių kolegoms kyla dėl pelno mokesčio mažinimo, socialinių išmokų karpymo. "Tačiau biudžetą priimsime laiku. Tikiuosi, po visko turėsime tarptautinių finansinių institucijų toleruojamą deficitą, leisiantį valstybei skolintis", - vylėsi jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"