TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūšis dėl nelietuviškų raidžių prasidės rudenį

2014 07 16 6:00
Valentinas Stundys Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai pagaliau ryžosi imtis narplioti asmenvardžių dilemą. Po pateikimo pritarus dviem alternatyviems Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektams, Seimui reikės apsispręsti, kur bus leista atsirasti nelietuviškiems rašmenims - pagrindiniame ar papildomame asmens dokumento puslapyje.

Neradus bendro sutarimo dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose, Seimas rudens sesijoje ketina svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus, pateiktus ir socialdemokratų, ir opozicijos. Tai bus daroma gavus kalbininkų išvadas.

Vakar kilę audringi parlamentarų ginčai parodė, kad šis klausimas sulauks itin karštų diskusijų. Seimo nariai savo požiūrį į lietuvių kalbą dėstė primindami praėjusį šimtmetį priimtus teisės aktus ar ragindami apsilankyti kapinėse ir perskaityti antkapių užrašus.

Seimas turėjo tęsti ir Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymą. Tačiau pastarosiomis savaitėmis it karšta bulvė mėtomas prieštaringai vertinamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos stumiamas įstatymas vėl atidėtas kitam posėdžiui.

Rūpinasi mišriomis šeimomis

Socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo teikiamas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas numato, kad valstybės ir savivaldybių sudaromuose bei išduodamuose asmens ir kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.

Pasak I. Šiaulienės, originali asmenvardžių rašyba dokumentuose išspręstų Lietuvos piliečių moterų, ištekėjusių už užsieniečių, ir jų šeimų problemas, kylančias, kai mišriose šeimose vyro ir moters pavardės rašomos skirtingai. Dėl to moterys esą negali gauti sveikatos draudimo, atsidaryti sąskaitos banke, joms tenka įrodinėti santuokos ir motinystės tikrumą. „Visi suvokiate, kad mūsų tautietės, kurios sudaro santuokas su užsieniečiais, turi daug šeiminių problemų. Todėl šis įstatymo projektas yra būtinas“, - tvirtino parlamentarė.

Grėsmė lietuvių kalbai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad socialdemokratai bando maskuotis santuokas su užsieniečiais sudariusių asmenų problema. Jo manymu, valdančiųjų stumiamas projektas antikonstitucinis.

„Minimas istorinis argumentas, kad 1938 metais įteisinta lotyniško pagrindo asmenvardžių rašyba dokumentuose, yra neteisingas. Reikia žinoti, jog šis įstatymas buvo priimtas po Lenkijos ultimatumo dėl neva pažeidžiamų lenkų teisių Lietuvoje. Praėjusį šimtmetį įteisinta norma dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose - labai abstrakti, todėl manipuliuoti ja nekorektiška“, - pabrėžė parlamentaras.

V. Stundys taip pat priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) ne kartą yra pasakęs, jog asmens tapatybės dokumentas nėra prekės ženklo liudijimas. „Dokumentas reiškia nuolatinį teisinį piliečio ir valstybės ryšį, todėl asmenvardis turi būti rašomas tik lietuviškos abėcėlės rašmenimis“, - tvirtino TS-LKD atstovas.

Seimo narys pažymėjo, kad ne tik siūloma leisti rašyti asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis, bet ir reikalaujama pakeisti visą valstybės informacinę bei registrų sistemą. „Tai - pavojus viešajai valstybinei lietuvių kalbai”, - pareiškė jis.

Kompromisinė išeitis

V. Stundys su grupe Seimo narių, tarp kurių yra ir valdančiųjų partijų atstovų, kaip alternatyvą siūlo įteisinti asmenvardžių originalią rašybą ne pagrindiniame, o papildomame dokumento puslapyje. Ši praktika, taikoma kaimynėje Latvijoje, anot jų, leistų išsaugoti valstybinės kalbos sistemą ir sumažintų nepatogumus dėl lietuviškų asmenvardžių perrašymo.

„Latvijos pavyzdys yra unikalus ir sektinas. Ar pasukę kitu keliu nesukelsime dar keistesnės reakcijos Baltijos regione“, - pabrėžė TS-LKD narys.

Jo nuostatas Seime aktyviai gynė bendražygiai. „Šis įstatymo projektas visiems lygiai teisingas: pilietinis santykis su savo valstybe reiškiamas valstybine kalba, kultūrinis, tautinis žymuo - autentiškais gimtosios kalbos rašmenimis“, - teigė konservatorius Arvydas Vidžiūnas.

„Tautybė negali būti priežastis reikalauti išskirtinumo“, - argumentavo ir Mišriajai Seimo narių grupei priklausanti Rima Baškienė.

Žingsnis suartėjimo su Lenkija link

Socialdemokratų siūlymą dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose palaikė Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Remigijus Šimašius. „Negirdėjau nė vieno rimto argumento, kodėl šis variantas būtų blogas. Tai gali padėti išspręsti praktines problemas, kurios šiuo metu vis dažniau kyla Lietuvos piliečiams“, - tvirtino jis.

Anot R. Šimašiaus, yra nemažai žmonių, kurie dažnai net atsisako Lietuvos pilietybės ir priima savo sutuoktinio pilietybę, kad išspręstų minėtas bėdas. „Tos praktinės problemos labai paprastos, kad ir keliaujant su nepilnamečiu vaiku į užsienį, kai mamos pavardė viena, o vaiko - kita“, - aiškino parlamentaras.

Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys tikino, kad asmenvardžių rašymas dokumentuose originalo kalba padėtų gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. „Tai pirmas žingsnis baigiant kiršinti Lietuvą ir Lenkiją tokiais klausimais kaip rašmenys, pavardžių rašyba“, - mano jis.

L. Balsys ragino kolegas apsilankyti sostinės Rasų kapinėse ir stabtelėti prie tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kapo, kur pastatytas paminklas su užrašu apie lietuvių kalbą, - jame gausu raidžių w. „Mums reikia galvoti ne apie raides, o apie lietuvių kalbą ir jos išsaugojimą! Įrašas J. Basanavičiaus antkapyje tai labai aiškiai parodo“, - kalbėjo L. Balsys.

Lauks kalbininkų išvados

Išvados dėl abiejų projektų Seimas kreipsis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK). Šiemet KT paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose KT nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Dar 2010 metais tuometės Vyriausybės vadovas konservatorius Andrius Kubilius teikė Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo irgi siekta įteisinti originalią asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis. Tačiau tąsyk Seimas atmetė šį Vyriausybės siūlymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"