TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūšis dėl nykštuko

2015 06 04 6:00
Kaunas kategoriškai atsisako atiduoti nykštuką žemaičiams ir siūlo pasidaryti jo kopiją. Donato Butkaus nuotrauka

Tiškevičių dvaro parką prikeliantys Kretingos muziejininkai artimiausiu metu kreipsis į kolegas Kaune, kad bronzinio nykštuko skulptūra būtų grąžinta į buvusią vietą.

Meno kūrinį, siekdamas išsaugoti, 1924 metais Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui dovanojo pats Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius. „Tvarkant dvaro parką, bus atkurti trys iš penkių sode veikusių fontanų, o vieną jų nuo XIX amžiaus pabaigos puošė uolą skeliančio nykštuko skulptūra. Tačiau dabar ji yra Kaune. Būtų labai simboliška jį grąžinti į gimtinę, ten, kur jis ir buvo“, - LŽ sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Tačiau Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovybė nenori grąžinti skulptūros ir siūlo atlieti betoninę kopiją, kaip jau padarė Biržai, kurių liūtų originalai taip pat yra Kaune.

Dievaitis Kaukelis

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Vienybės aikštėje fontaną puošianti nykštuko skulptūra jau spėjo tapti vienu iš šio miesto simbolių, naudojamų reprezentuoti Kauną reklamose, o 2002 metais jo nuotrauka puikavosi ant viešojo transporto mėnesinių bilietų. Beje, tarpukariu buvo išleistas ir atvirukas su šios skulptūros atvaizdu – jis buvo toks populiarus, kad reikėjo pakartotinio tiražo.

Tačiau mažai kam žinoma, kad skulptūra į Kauną perkelta iš Kretingos. Jos vieta nuo XIX a. pabaigos - žvaigždės formos fontanas grafų Tiškevičių dvaro parke.

Po Pirmojo pasaulinio karo Kretingos dvaras buvo nustekentas, degė vienas jo korpusų. Dvaro valdytojas Aleksandras Tiškevičius taip pat išgyveno ne geriausius laikus, grafas nebeturėjo lėšų savo valdoms atstatyti, todėl nykštuko skulptūrą nusprendė padovanoti Kaunui.

Mitologinė būtybė į laikinąją sostinę atgabenta 1924 metais ir buvo pavadinta dievaičiu kaukeliu, mat lietuviškoje tautosakoje nykštukų motyvų nėra. Istorikai tvirtina, kad skulptūra nebuvo lengva ranka atiduota, nes ji, kaip minėta, dešimtmečius puošė prabangų Kretingos dvaro parką ir buvo brangi Tiškevičiams. „Nykštukas atiduotas iš bėdos, gelbėjant jį nuo sunykimo. Juk visos kitos fontanų skulptūros dingo, o nykštukas, nors ir Kaune, bet išliko. Beje, grafas Aleksandras palaikė labai gerus dalykinius ir bičiuliškus santykius su Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėju, generolu ir archeologu kretingiškiu Vladu Nagevičiumi, kasinėjusiu mūsų rajono archeologijos paminklus“, - LŽ pasakojo V. Kanapkienė.

Beje, nykštukas sovietmečiu stebėtinai išvengė sunaikinimo, mat 1949-aisiais buvo liepta demontuoti visus Kauno Vienybės aikštėje esančius su lietuvių tautiškumu susijusius paminklus. Tik nykštukas nebuvo traktuotas kaip tautinės ideologijos simbolis, todėl ir buvo paliktas. Taip skulptūra aikštėje liko vieniša ir nebyli sovietų barbarizmo liudytoja.

Grįžtų namo

Kretingos muziejininkai įsitikinę, kad negandų metais po visą šalį išblaškyti meniniai eksponatai turi grįžti į savo vietas. „1875 metais Kretingos dvarą įsigijęs Juozapas Tiškevičius ėmėsi jį pertvarkyti. Buvo sukurtas to meto šedevras žiemos sodas, imtas formuoti ir parkas. XIX a. pabaigoje jis buvo pripažintas gražiausiu parku Telšių apskrityje. Neatsiejama angliško ir prancūziško stilių parko dalis buvo jo mažosios architektūros elementai: fontanai su skulptūromis“, - pasakojo V. Kanapkienė.

Parke vanduo tryško iš penkių fontanų, keturi jų sunaikinti. „Vieną fontaną atstatėme. Artimiausiuose planuose – atstatyti dar du, buvusius į pietus nuo dvaro rūmų. Vienas jų – žvaigždės formos, būtent jame stovėjo mūsų nykštukas. Uolą skelianti mitologinė būtybė buvo neatsiejama parko dalis iki Tiškevičių šeimą ištikusių negandų, kai skulptūra atiteko Kauno muziejui“, - teigė Kretingos muziejaus direktorė. Ji pabrėžė, kad nykštukas niekaip nesusijęs su karo tematika, o tuomet besikuriančiam Vytauto Didžiojo karo muziejui buvo dovanotas stengiantis jį išgelbėti nuo sunaikinimo. „Būtų idealu, jei ši unikali skulptūra grįžtų į Kretingą, į renesansą patiriantį parką. Rašysime užklausimą kauniečiams, prašysime svarstyti tokią galimybę. Jei Vytauto Didžiojo karo muziejus vis dėlto nesutiks grąžinti skulptūros, bandysime atlieti jos kopiją“, - sakė V. Kanapkienė.

Kaunas neatiduos

Tačiau kauniečiai jau iš anksto nenusiteikę net leistis į kalbas apie skulptūros pervežimą į Žemaitiją. „Mūsų krašto istorija labai komplikuota. Štai bronziniai liūtai iš Biržų irgi pateko į mūsų muziejų. Sovietmečiu dėl jų vyko aršūs debatai tuometinėje Kultūros ir švietimo ministerijoje. Tačiau nuspręsta, kad neverta perrašinėti istorijos, ir todėl pasiūlyta išlieti betonines liūtų skulptūrų kopijas“, - prisiminė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.

Anot jo, dievaičio kauko skulptūra yra jau natūraliai įsiliejusi į Vienybės aikštės vaizdą, ji tapo vienu mėgstamiausių Kauno simbolių. „Nereikėtų kalti pleišto tarp dviejų miestų ir dviejų muziejų dėl tos skulptūros. Kretingiškiams suteiksime visas galimybes pasidaryti jos kopiją, o originalas tegul lieka pas mus. Taip, su karu nykštukas neturi nieko bendra, tačiau jis yra istorinė, meninė vertybė, saugoma mūsų muziejuje. Skulptūros demontavimas Kaune sukeltų daug neigiamų emocijų, todėl apie tai net nebeverta diskutuoti. Palikime nykštuką ramybėje“, - siūlė jis, vadindamas skulptūrą vienu iš sakralinių Kauno ir muziejaus akcentų.

Nori ir gintaro

Tuo metu kretingiškiai užsimojo kovoti ne tik dėl nykštuko, bet ir dėl kitų muziejaus eksponatų, kurie atsidūrė laikinojoje sostinėje. „1936 metais Kretingos muziejų pasiekė neįkainojama mirusio grafo Felikso Tiškevičiaus žmonos Antaninos dovana. Grafienė muziejui įteikė 148 gintaro artefaktų rinkinį. Tai daugiausia archeologiniai eksponatai iš pajūrio kapinynų, neolitinių gyvenviečių. Ši muziejinė vertybė buvo demonstruojama parodoje Paryžiuje ir laikoma viena vertingiausių gintaro kolekcijų Lietuvoje. Tarpukariu net keli Kauno muziejai siekė iš grafienės pirkti tą rinkinį, tačiau ji primygtinai atsisakė parduoti kitam miestui ir dovanojo jį Kretingai“, - pasakojo V. Kanapkienė.

Vėliau eksponatai buvo paskolinti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui, bet Kretingai jie negrąžinami iki šiol. Tai – tarsi muziejininkystės kriminalas. Anot direktorės, dar 1998 metais buvo rašyti raštai kauniečiams ir priminta, kad gintaro kolekcija priklauso Kretingos muziejui ir turi būti jam grąžinta.

„Nesulaukėme jokio atsakymo. Dabar vėl bandysime apeliuoti į istorinį teisingumą. Juk gaivinant dvarus būtina į juos sugrąžinti ir tai, kas ten buvo. Tik taip įmanoma atkurti jų didybę. Gintaro rinkiniai turi būti eksponuojami Kretingoje, o ne už 200 kilometrų esančiame muziejuje, kuriam grafienė net atsisakė parduoti rinkinį“, - įsitikinusi muziejaus vadovė. Tačiau K. Kuršelis turi savo argumentų ir dėl gintaro kolekcijos. „Tikrai neketiname jos atiduoti, nebent paskolintume kokiai nors parodai. Kaip sakiau, neperrašinėkime istorijos“, - kartojo jis.

Tai, kad ypač vertingi tiek archeologiniai, tiek taikomosios dailės eksponatai iš Kretingos muziejaus atsidūrė kitur (Kaune, Telšiuose), jaudina ir Kretingos žmones. „Šalies muziejai turėtų būti draugiškesni vienas kito atžvilgiu, grąžinti tikriesiems šeimininkams istorijos vingiuose pasiklydusias vertybes ir eksponatus. Juk tik savo istorinėje vietoje eksponatai įgyja tikrąją vertę. Neabejotina, kad ir visi iš Kretingos Tiškevičių dvaro rūmų per dvarų nacionalizaciją ar kitu metu po pasaulį išsibarstę grafams priklausę daiktai ir vertybės turi būti grąžinti į Kretingos muziejų“, - LŽ sakė kretingiškis, pajūrio krašto istorijos tyrinėtojas Romualdas Beniušis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"