Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mušti vaikus – Lietuvos tradicija

 
2016 12 06 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Mūsų šalis – vena iš nedaugelio Europos valstybių, iki šiol įstatymu neuždraudusi mušti vaikų. Naujos kadencijos Seimas grįžta prie fizinį ir emocinį smurtą prieš vaikus draudžiančių pataisų, tačiau daugiau kaip dešimtmetį dėl jų diskutuojantys politikai nėra tikri, ar pavyks greitai patvirtinti šias nuostatas.

„Lietuvos nevyriausybininkai 20 metų bando pasiekti, kad Seimas įtvirtintų aiškų smurto prieš vaikus ir jo formų apibrėžimą. Pirmiausiai turėtų būti labai aiškiai įvardyta, kad draudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, nes mūsų šalyje tai daugeliui dar neaišku. Deja, iki šiol to pasiekti nepavyko“, – vakar „Lietuvos žinioms“ sakė žinoma kovotoja už žmogaus teises, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė jos ir Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Mykolo Majausko parengtoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti bet kokių formų smurtą prieš vaikus, taip pat fizines bausmes. Tačiau tai nereiškia, kad mušti ar kitaip skriausti mažuosius bus uždrausta jau netrukus – tolesnį pataisų svarstymą Seimas nukėlė į pavasario sesiją.

„Atrodo, kad Seime vis dar nėra supratimo, jog smurtą prieš vaikus reikia uždrausti nedelsiant. Dabartinė tvarka Lietuvai kainuoja maždaug po dvi vaikų gyvybes kas mėnesį. Jei pataisų priėmimą atidėsime pusmečiui, kiek aukų dar bus?“ – piktinosi D. Šakalienė.

Drausmina kaip nori

Šiuo metu fizinių bausmių taikymą vaikams bet kokioje aplinkoje, taip pat ir namuose, yra uždraudusi 51 valstybė, prisijungusi prie Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvencijos. Lietuva šią konvenciją ratifikavo dar 1995 metais, tačiau fizinės bausmės mažiesiems mūsų šalyje nėra griežtai draudžiamos. 1996-aisiais priimtame ir iki šiol galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai ar kiti teisėti jo atstovai gali drausminti savo nuožiūra, „išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“.

Dar 2001 metais JT Vaiko teisių komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos šeimose ir valstybės institucijose plačiai paplitęs fizinių bausmių vaikams taikymas, o visuomenė tai toleruoja. 2013-aisiais šios organizacijos tonas tapo griežtesnis – Lietuvai rekomenduota įstatymais uždrausti taikyti visų formų fizines bausmes vaikams bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose.

„Lyginant 2014 ir 2015 metus, smurto prieš vaikus atvejų padaugėjo net 35 proc., psichologinio smurto – 58 procentais. Tai yra dramatiški skaičiai. Turime tęstinę problemą, nes vaikai, patyrę smurtą, vėliau smurtauja prieš kitus vaikus, o užaugę – šeimoje prieš žmoną, prieš vyrą, pakelia ranką prieš savo vaikus. Tokio elgesio pasekmės – patyčios, skyrybos, savižudybės. Pagal šią statistiką esame nenugalimi Europos Sąjungos lyderiai“, – teigė M. Majauskas.

Anot D. Šakalienės, jei Seimas pritartų pateiktoms įstatymo pataisoms, būtų padėti pamatai visos vaiko teisių apsaugos sistemos reformai. „Realiai šios pataisos – kertinis akmuo, be kurio reforma negali prasidėti. Jas priėmus, nebeliks diskusijų, kas yra smurtas prieš vaiką ir kada tarnybos turi įsikišti. Kai nebekils diskusijų, kiek vaiką galima mušti, nes bus aišku, kad jo apskritai negalima mušti, taip pat – negalima kišti į tamsų rūsį, negalima klupdyti ant žirnių, neduoti valgyti už tai, kad neatliko namų darbų, tada galbūt bus pradėta remtis racionaliais sprendimais“, – aiškino parlamentarė.

Saugo privatumą, ne vaiką

Šiuo metu politikų dėmesio laukia dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei nevyriausybinių organizacijų atstovų rengtas ir 2015-aisiais registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, kuriame taip pat siūloma uždrausti taikyti fizines bausmes vaikams. Šio projekto svarstymas įstrigo ankstesnės kadencijos Seime, tuometės dešiniosios opozicijos atstovams užprotestavus, jog teikiami pasiūlymai yra kišimasis į privačius šeimos reikalus.

Panašiai – kaip neapibrėžtos, ribojančios žmogaus teises ir laisves bei atveriančios galimybę institucijoms kištis į šeimos gyvenimą – 2013 metais kai kurių visuomeninių organizacijų, pirmiausiai prieštaringai vertinamos Mildos Bartašiūnaitės suburto visuomeninio judėjimo „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“, buvo įvertintos uždrausti smurtą prieš vaikus įpareigojančios parlamentarių socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės bei „tvarkietės“ Onos Valiukevičūtės pateiktos pataisos, nors vaiko teisių apsaugos specialistai jas sutiko labai palankiai.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė R. Šalaševičiūtė, prieš trejus metus jos parengtas projektas, kurio didžioji dalis nuostatų atsidūrė pernai pateiktame SADM projekte, taip pat kartojamos ir M. Majausko bei D. Šakalienės naujausiose pataisose, netrukus gali išvysti dienos šviesą Seime kaip rezervinis. Vis dėlto parlamentarė nuogąstavo, pataisos gali vėl įstrigti.

„Seimo nariai neturi bendros nuomonės dėl vaikų priežiūros, auklėjimo, santykio su šeima. Kai kurie bent ankstesnės kadencijos Seimo nariai manė, kad vaikas – ne žmogus su savo teisėmis bei pareigomis, bet šeimos priklausinys, daiktas, su kuriuo daroma kas šauna į galvą. Taigi toks pozicijų išsiskyrimas, priešingos nuomonės trukdė ir trukdo priimti teisės aktus, kurie tiesiog būtini mūsų vaikams apsaugoti“, – aiškino politikė.

„Kultūrinis paveldas“

Lietuvos politikų požiūris į fizinių bausmių vaikams taikymą atsiskleidė prieš šešerius metus, Seimui priartėjus prie atitinkamus ribojimus numatančių teisės aktų priėmimo. Tuo metu už O. Valiukevičiūtės pateiktą projektą, kuriuo siūlyta uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, balsavo vos 47 politikai, prieš buvo arba susilaikė 58 parlamentarai.

Patrauklesnė tuomečiam Seimui pasirodė kai kurių nevyriausybininkų, prašiusių palikti įstatyme galimybę taikyti tam tikras fizines bausme, kurios esančios „kultūrinis paveldas“, pozicija. „Tvarkiečių“ frakcijos narys Petras Gražulis tuomet ištarė chrestomatine tapusią frazę: „Pats augau gausioje šeimoje, kurioje buvo 15 vaikų. Buvau dėkingas tėvams, kad kartais ausį pasuko, į kampą pastatė ar net rykštę paėmė. Šv. Rašte parašyta, kad nėra smurtavimas, jei vaikui nusuksi ausį, pastatysi į kampą ar kitaip pareikalausi, kad jis vykdytų savo pareigas.“

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinės direktorės Rasos Dičpetrienės teigimu, Lietuvoje atliktų apklausų duomenimis, apie 50 proc. tėvų pritaria fizinių bausmių naudojimui ir jas naudoja. Be to, fiziškai vaikai baudžiami ne tik socialiai globotinose šeimose. „Vaikų mušimas Lietuvoje – dar gana paplitęs „auklėjimo“ būdas. Europoje esame tarp vos kelių šalių, kuriose dar neuždraustos fizinės bausmės, ypač namų aplinkoje“, – sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"