TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūsų atlyginimus augins tik emigrantai?

2011 05 16 0:00
M.Balašaitis įžvelgia ir teigiamą emigracijos aspektą.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ragina nekrūpčioti dėl plūstančių į Vakarus tautiečių. Esą toks procesas turi ir pozityvią reikšmę.

Praėjusių metų vasarį pradėjęs eiti pareigas naujasis LDB vadovas siūlo atkreipti dėmesį į elementarų reiškinį - iš Lietuvos išvykstant vienos ar kitos profesijos specialistams, neemigravusiųjų vertė išaugs tiesiog akyse, jų darbo užmokestis neišvengiamai turėtų didėti. Kalbas, esą Vakaruose esame laukiami išskėstomis rankomis, jis vertina skeptiškai.

Apie institucijos ateities perspektyvas, padėtį krašto darbo rinkoje bei išvažiuojančią lietuvių tautą LŽ kalbasi su LDB direktoriumi Mindaugu Petru BALAŠAIČIU.

- Praėjusių metų spalį užbaigta LDB struktūrinė pertvarka. Ar galima teigti, kad reforma pasitvirtino, institucijos veiklą pavyko optimizuoti ir artimiausiu metu didelių pokyčių laukti nereikėtų?

- Net ir sėkminga reorganizacija neleidžia dėti galutinio taško, kai bus galima pasakyti, kad nebeturime ką daryti. Jau po reorganizacijos turime nuveikę nemažai darbų, o kiekviena diena diktuoja naujas idėjas, padėtis nuolat keičiasi ir ateities planų turime nemažai.

- Kaip teigiama, įvykdyta LDB reorganizacija leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų. Galbūt įžvelgiate ir daugiau išteklių, kurie leistų dar labiau optimizuoti veiklą bei mažinti išlaidas?

- Tokius skaičiavimus atlikome dar vykdydami reformą. Tačiau dabar visas dėmesys sutelktas ne į išlaidų mažinimą, o į paslaugų kokybės gerinimą. Išlaidų mažinimo ar siaurinimo tikrai artimiausiu metu nebenumatome, bet yra sričių, reikalaujančių daugiau dėmesio.

- Praėjusių metų pabaigoje pagaliau pavyko stabilizuoti drastišką bedarbių daugėjimą, o jau šių metų kovą bedarbių skaičius tapo mažesnis nei 300 tūkstančių. Kas nulėmė tokią nedarbo mažėjimo tendenciją?

- Galėčiau įvardyti dvi pagrindines priežastis. Pirmiausia - tai natūralūs ekonominiai reiškiniai - bendros tendencijos rinkoje. Vis aiškiau matomi atsigavimo ženklai, ir darbo rankų paklausa šiandien kiek didesnė, nei prognozuota metų pradžioje. Kita vertus, mūsų specialistų pastangos surasti darbo vietą bedarbiui taip pat yra reikšmingos. Manau, kad tai kartu su bendrais ekonominiais pasikeitimais duoda tokius rezultatus, kokius matome šiandien.

- Gegužės 4-ąją baigėsi Vyriausybės skelbtos viešosios konsultacijos, kurių metu su visuomene buvo tariamasi dėl priemonių nedarbui mažinti. Besibaigiant konsultacijoms vykdomosios valdžios atstovai išreiškė siekį iki metų pabaigos bedarbių sumažinti penktadaliu. Taigi, galima sakyti, kad 259 tūkst. registruotų bedarbių armija sumažės maždaug 60 tūkstančių. Tačiau specialistai tokius ketinimus vertina gana skeptiškai.

- Siekį sumažinti bedarbių skaičių daugelis supranta siaurai. Nedarbui mažinti turime nemažai aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, kurias tinkamai panaudoję galime įtraukti į darbo rinką daugybę žmonių. Tai yra ir įvairūs mokymai, ir tie patys viešieji darbai, sprendžiantys laikino užimtumo klausimus. Tas priemones taikant ir vertinant šių metų prognozes, iš tiesų galima tokio rezultato siekti.

Tačiau kategoriškai teigti, kad pavyks įdarbinti 60 tūkst. žmonių, negalima. Girdėti diskusijų ir tvirtinimų, kad šiuo metu darbo vietos nekuriamos. Iš tikrųjų pastebimas toks reiškinys, kad darbdaviai įdarbintų daugiau asmenų, tačiau bedarbiai tam nėra pasirengę. Yra labai paklausių profesijų, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai. Šių darbdaviai tikrai įdarbintų daugiau, tačiau šiandien rinkoje jų tiek nėra. Jeigu tik galėtume paklausą ir pasiūlą subalansuoti taip, kaip įsivaizduojame, būtų galima kalbėti ir apie darbo vietų kūrimą. Atsigaunanti darbo rinka leidžia kurti naujas darbo vietas, tačiau dažnai bedarbiai tam nepasirengę. Tai mažina užimtumą. Vis dėlto dirbančių žmonių tikrai turėtų padaugėti.

- Garsiausiai šiuo metu kalbama apie kvalifikuotų specialistų trūkumą. Ar iš tiesų darbdaviai bergždžiai stengiasi rasti sau trūkstamų specialistų, kai nedarbo lygis krašte yra toks aukštas?

- Darbdavių yra labai įvairių. Kai kurie jų kelia didelius reikalavimus ir tikisi už labai mažą atlyginimą rasti sau tinkamą darbuotoją. Tačiau yra darbdavių, žvelgiančių plačiau ir į specialistų parengimą investuojančių nemažai nuosavų lėšų. Tad vieniems darbdaviams rasti darbuotoją pavyksta sunkiau, o kitiems - brangiau, bet lengviau. Žmonių ištekliai nėra tokia prekė, kurią būtų galima padėti į lentyną ir apibūdinti tam tikrais fiziniais dydžiais.

- Kalbama apie dar vieną mūsų visuomenės bėdą - kai kurių žmonių nenorą ieškoti darbo ir įprotį gyventi iš pašalpų. Kokių priemonių imasi LDB, kad jie būtų grąžinti į darbo rinką?

- Neseniai atlikome apklausą, kuria siekėme išsiaiškinti savo veiklos trūkumus. Klausėme, kodėl žmonės kreipiasi į darbo biržą. Paaiškėjo, kad dažniausiai jiems rūpi socialinės garantijos. Išimčių yra, tačiau tarp besiregistruojančiųjų yra ir dirbančių asmenų. Įpratę gyventi iš pašalpų, jie, matyt, nenori atsisakyti to, kas galbūt jiems nepriklauso.

Ypatingą dėmesį stengiamės skirti žmonėms, pakliuvusiems į ilgalaikio nedarbo spąstus ir išmokusiems prisitaikyti prie netobulos pašalpų sistemos. Turime aiškų veiksmų planą, kaip dirbti su šiais žmonėmis. Rengiame atskirus susitikimus su jais, stengiamės juos motyvuoti, mokyti elementariausių bendravimo su darbdaviu taisyklių. Su tokiais bedarbiais dabar yra dirbama intensyviausiai. Rezultatai rodo, kad nemažai jų įsidarbina, vis dėlto nemažai bedarbių atsisako tolesnių mūsų paslaugų.

- Kaip Jūs pats apibūdintumėte žmones, kurie dažniausiai peržengia LDB slenkstį?

- Kai kurie jų paprasčiausiai keičia darbą. Tai žmonės, kurie darbo biržoje yra registruoti iki pusės metų ir šiuo momentu daro gyvenimo arba karjeros posūkį. Kitai daliai klientų reikia išsilavinimo. Jų kompiuterinio raštingumo žinios toli gražu nėra tokios, kokių dabar reikalauja rinka. Juk kompiuteris šiandien neišvengiamas bet kurioje darbo srityje, o maždaug trečdalis LDB klientų prie jo nėra net prisilietę. Didžiausia problema, kad šie žmonės neatitinka šiandienos rinkos poreikių. Vienintelis būdas bėdą išspręsti - bandyti tobulėti. Bet kuriuo atveju, jeigu išgyvenate tik laikino nedarbingumo laikotarpį, tą laiką visada yra naudingiau praleisti mokantis, analizuojant savo galimybes.

Tačiau yra atvejų, kai žmogaus gebėjimai yra geri, bet rinkoje jo profesija yra perteklinė. Toks žmogus, net ir turėdamas išsilavinimą, yra priverstas sėdėti be darbo. Kalbu apie vadinamąsias skambias specialybes - teisininkus ar vadybininkus.

- Pastaruoju metu viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie gyventojų pilnus autobusus, išvykstančius Austrijos ir Vokietijos kryptimis. Ar tarp LDB registruotų bedarbių pastebite susidomėjimą atsivėrusiomis galimybėmis?

- Jeigu kalbate apie pilnus autobusus ir dar užsakomus papildomus reisus, pirmiausia pagalvoju apie tai, kad galbūt artimiausiu metu registruosime daugiau darbo pasiūlymų autobusų vairuotojams. Europos Sąjungos (ES) mobilumo portale, kuriame yra skelbiamos laisvos darbo vietos užsieniečiams, visoje Vokietijoje šiuo metu yra užregistruota 451 laisva darbo vieta. Tai palyginkime su Lietuva - LDB yra užregistruota per 3 tūkst. laisvų darbo vietų. Visi skambūs svarstymai apie Lietuvos išvažiavimą į Vokietiją nėra realūs. Beje, neverta manyti, kad mes visur esame laukiami.

- Pagal išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis simboliniai 3 mln. lietuvių jau liko praeitis. Dalį kaltės bandoma versti LDB, nes vienas pagrindinių emigracijos iš Lietuvos motyvų, kad čia jų netenkina siūlomos darbo sąlygos. Gal jau galima prognozuoti, kada darbo rinka galėtų grįžti į ikikrizinį lygį?

- Tikrai nemanau, kad ikikrizinio lygio darbo rinka buvo labai teisinga. Tada buvo didelis specialistų trūkumas ir darbuotojų samdos išlaidos buvo nelogiškos. Vis dėlto ir tuomet nedarbas siekė 4-4,5 procento. Šiandien nedarbas Lietuvoje - 12,5 procento. Tai, kad dabar akcentuojama išvykimo į Vokietiją problema, turi ir teigiamų savybių. Šiuo metu maždaug 55 proc. darbo biržoje registruotų pasiūlymų yra už minimalų darbo užmokestį. Mažėjant žmonių ištekliams darbo kaina didės, to tikrai neišvengsime. Jeigu dalis vienos profesijos atstovų išvažiuos į kitą valstybę, tėvynėje jų atlygis dvigubės. Tad nereikia emigracijos vertinti vien neigiamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"