TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūsų pinigai išplauks pas kaimynus?

2010 02 09 0:00
V.Mockaus teigimu, gali ateiti laikas, kai turėsime apmokėti didelio kaimyno piliečių sąskaitas.
www.vilniaustlk.lt nuotrauka

Įstatymų spragomis pasinaudoję apsukruoliai tuština Privalojomo sveikatos draudimo fondą.

Sukčių fantazijai ir išradingumui nėra nei sienų, nei ribų - savo veiklai jie aptiko naują nišą. Dabar apsukrūs krašto verslininkai pelnosi kaimynams lenkams perparduodami sveikatos draudimus. Komisiniai garantuoti, jei savo įmonėje už minimalų atlyginimą, nuo kurio valstybei byrės menkučiai mokesčiai, įdarbinsite būrį lenkų, kurie dėl to savo gimtojoje šalyje įgyja teisę nemokamai naudotis sveikatos draudimo paslaugomis. Toks sukčiavimas ateityje gali gerokai patuštinti Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Vilniaus apygardos prokuratūra, į kurią kreipėsi Valstybinė ligonių kasa (VLK), taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK), šiuo metu domisi kai kurių įmonių, staiga išpampusių dėl naujų darbuotojų iš kaimyninio užsienio, veikla.

Įdarbino lenkus

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, laikosi tarptautinių direktyvų, reglamentuojančių Bendrijos viduje laisvai judančių piliečių socialines garantijas. Realus garantijų "kūnas" - vadinamosios E pažymos. Pavyzdžiui, E 106 formos pažymą TLK išduoda pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbantiems, tačiau kitose ES šalyse gyvenantiems asmenims. Toks dokumentas garantuoja, kad sveikatos priežiūros išlaidas VLK padengs ten, kur šie asmenys gyvena.

Nuo narystės ES pradžios (2004 metų) Vilniaus TLK kasmet išduodavo iki 100 tokių pažymų. Situacija pasikeitė pernai, kai į Vilniaus TLK dėl tokio dokumento kreipėsi 1500 žmonių, daugiausia lenkų tautybės. Pradėjus domėtis, kodėl šis skaičius taip šoktelėjo, paaiškėjo, kad būrius Lenkijos piliečių įdarbino kelios Lietuvos įmonės. Paprastai tokie darbuotojai dirba nuotoliniu būdu (vadinamieji internetiniai lektoriai), per mėnesį jiems mokamas 100 litų atlyginimas, o kai kuriais atvejais - tik 100 litų per tris mėnesius. Nuo tokios mažos algos ne ką didesnis ir sveikatos draudimo mokestis - vos 9 litai per mėnesį. Tačiau Lenkijoje už tai galima pretenduoti į visas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias finansuoja VLK.

Lietuva iš atitinkamų Lenkijos įstaigų kol kas nėra gavusi sąskaitų už 2009 metais suteiktas medicinos paslaugas. Pagal ES aktus jas galima pateikti per trejus metus nuo paslaugos suteikimo dienos.

Išgąsdino klastotės

Sausio pradžioje paaiškėjo dar vienas faktas, sveikatos draudikus privertęs kuo skubiau ieškoti teisėsaugininkų pagalbos. Lenkijos nacionalinis sveikatos fondas informavo gavęs beveik šešiasdešimt E 106 formos Vilniaus TLK išduotų pažymų, kurių tikrumas kėlė abejonių. Netrukus paaiškėjo, kad tai iš tiesų - klastotės.

"Pirmoji visų šių negerovių priežastis - teisės aktų spragos, ypač sveikatos draudimo įstatymų", - įsitikinęs Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus. Pasak jo, akivaizdi spraga - numatyta galimybė dirbantiems pagal darbo sutartis mokėti mažą atlyginimą, kurio apatinė riba nenustatyta (darbdavys formina, kad žmogus dirba ne visą dieną, savaitę ir t. t.). Pastaruoju metu tuo naudojasi nesąžiningi verslininkai. Jų įdarbinti asmenys - dažniausiai iš Lenkijos - nuo menkos algos moka dar menkesnius sveikatos draudimo mokesčius, bet savo šalyje nemokamai naudojasi visomis sveikatos draudimo paslaugomis, už kurias moka Lietuvos VLK. Sumanūs verslininkai už tai gali gauti solidžius komisinius. Anot V.Mockaus, gali ateiti laikas, kai būdami "mažiukai" finansuosime didelio kaimyno piliečius. "Ir visa tai dėl įstatymų spragų", - sakė jis. Direktorius viliasi, kad teisėsaugai pavyks išaiškinti pažymų falsifikuotojus, o įstatymų leidėjai sugebės "užsukti kranelį, per kurį teka mūsų pinigai".

"Tyrimas atliekamas, tačiau kalbėti apie kažkokius tarpinius rezultatus dar ankstoka", - vakar LŽ sakė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis. Prokuroro teigimu, bylos, susijusios su finansiniais reikalais, paprastai užtrunka, nes tai nėra lengvai ir greitai įrodomi dalykai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"