TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūsų žemė - ne pasipelnymo šaltinis

2013 05 16 8:07
K.Starkevičius: "Užsieniečių tikslas - ne dirbti žemę, bet ją pernuomoti mūsų šalies ūkininkams už spekuliacinę kainą, kur kas didesnę, nei realiai yra nusistovėjusi Lietuvos rinkoje." LŽ archyvo nuotrauka

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad Lietuvai būtina siekti derybų su atsakingomis Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl žemės pardavimo užsieniečiams termino pratęsimo, kol bus suvienodintos išmokos visų Bendrijos valstybių žemdirbiams.

- Vakar Seimo KRK pritarė jūsų parengtam Seimo nutarimo projektui, kad būtų pratęstas draudimas parduoti žemę užsieniečiams. Kodėl siekiama pratęsti šį draudimo terminą?

- Visų pirma reikia žvilgtelėti į gretimas šalis, jos taip pat sako, kad šį draudimą būtina pratęsti. Taigi tai - vienas motyvų. Kita vertus, nuo 2014 metų mes dar negausime vienodų tiesioginių išmokų kaip visi ES žemdirbiai, nors stojimo sutartyje numatyta, kad išmokos turi būti vienodos.

- Kai kas mano, jog siekis pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams tarnauja tik stambių žemvaldžių interesams. Kaip vertinate tokias kalbas?

- Nesutinku su šia nuomone. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi galimybę pirkti žemės, ir nesvarbu, ar vieną, ar tris hektarus. Oponentai visiškai neteisūs.

Žemės ūkio paskirties žemė Vakaruose, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Olandijoje, šiuo metu kainuoja tris keturis kartus brangiau negu Lietuvoje. Taigi galima įžvelgti tam tikrų spekuliacinių motyvų ir argumentų. Iš tikrųjų vakariečiai, nusipirkę žemės, jos nedirbtų, o išnuomotų mūsų ūkininkams. Tačiau ne tam, kad atsirastų konkurencija, bet tam, kad pakiltų žemės nuomos kaina.

- Kokių priemonių, jūsų galva, Vyriausybė turėtų imtis, kad būtų pratęstas šis draudimo terminas ir pakeista Lietuvos stojimo į ES sutartis?

- Vienas mūsų argumentų - turi būti suvienodintos tiesioginės išmokos visiems ES žemdirbiams, vienodai mokama tiek Vakarų Europos, tiek Lietuvos ūkininkams. Antra, svarbu užtikrinti, kad žemės kaina nebūtų spekuliacinė. Sakykim, nusipirkau Lietuvoje žemės, o paskui išnuomojau ją vietos ūkininkui. Tai neturi tapti vakariečių pasipelnymo šaltiniu. Juk Vakarų Europos šalyse žemė kainuoja gerokai brangiau nei realiai Lietuvos rinkoje. Tai pagrindinė problema.

- Kai kurie politikai yra pareiškę, esą bandymai pratęsti šį draudimą - nerealūs. Net žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pripažįsta, jog derybos su ES gali ir nepavykti. Kodėl taip tvirtai esate įsitikinęs, kad pereinamasis laikotarpis dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali būti pratęstas?

- Žemės ūkio ministras V.Jukna paprasčiausiai nesiryžta imtis atsakomybės ir konkretaus darbo. O dėl paties draudimo pratęsimo galiu pasakyti, kad daugelis naujų ES narių, pavyzdžiui, Slovėnija ir kitos šalys, kelia tą pačią problemą. Beje, dirbant Lietuvos žemę reikalingos didesnės investicijos, todėl mes negalime mokėti už ją tiek, kiek šiuo metu siūloma Vakarų Europoje.

- Jeigu nepavyks pratęsti draudimo parduoti žemę užsieniečiams, ar įstatymais bus kuriami saugikliai, kad žemė būtų skirta žemdirbystei, o ne lengvam pasipelnymui ir spekuliacijoms?

- Mes, kaip opozicija, teiksime tokius įstatymų projektus. Nematyti, jog valdantieji inicijuotų priemones, kad žemė neatitektų užsieniečiams. Dabar tematau priešingus žingsnius - kad žemė atitektų tik ne mūsų šalies piliečiams.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"