TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mūsų žemėje dviratininkams nėra vietos

2010 04 06 0:00
Dviračiai sparčiai populiarėja, tačiau tik pajūryje yra jiems pritaikyta infrastruktūra.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Automobilių vairuotojai veja dviratininkus nuo kelio, o pėstiesiems nepatinka jų kaimynystė ant šaligalvio. Dviračių turizmui plėtoti bei infrastruktūrai kurti Lietuvoje taip pat neskiriama deramo dėmesio.

Linas Vainius, Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas, tvirtina, kad dviračių turizmas labai pelningas. "Keliaudami dviratininkai išleidžia kur kas daugiau pinigų nei vykstantieji automobiliu", - sakė jis. Tačiau į šį visame pasaulyje sparčiai plintantį laisvalaikio pomėgį valstybės ir savivaldybių požiūris tebelieka atsainus. Daugelyje krašto vietovių nėra specialių dviračių turizmui skirtų trasų, o esamos neprižiūrimos, todėl baigia sunykti.

Milijonas - į balą.

Prieš ketverius metus už PHARE lėšas Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos užsakymu parengtas Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas kainavo per milijoną litų. Tačiau dokumentas iki šiol dulka stalčiuose, nes jam nepritarė Susisiekimo ministerija (SM). Panašiai gali nutikti ir su milijonus kainavusia, tačiau neprižiūrima dviračių eismo infrastruktūra.

Pagal Nacionalinių dviračių trasų specialųjį planą Lietuvoje turėjo būti nutiestos mažiausiai trys dviračių trasos: Keturių sostinių žiedas, Alytaus žiedas ir Pajūrio trasa. Tačiau pasipriešinus SM ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), milijoną kainavęs dokumentas taip ir liko popieriuje.

Pasak VTD atstovės spaudai Vilmos Ališauskaitės, planas derintas su institucijomis, išdavusiomis planavimo sąlygas, tarp jų ir ministerijomis. "Planui nepritarė SM, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jo netvirtino. O pagal procedūrinius reikalavimus toks pat planas negali būti teikiamas svarstyti iš naujo, turi būti pradedama nauja procedūra. Tačiau VTD artimiausiu metu to daryti neplanuoja", - sakė V.Ališauskaitė.

Stumdo visi

LŽ duomenimis, LAKD atstovams nepatiko tai, kad kai kuriose numatytuose dviračių trasos ruožuose ji turėjo sutapti su valstybinės reikšmės krašto keliais. Kelininkai sukilo, nors Kelių eismo taisyklės neprieštarauja, kad bendrojo naudojimo keliais važiuotų ir dviratininkai. Šie esą gali trukdyti automobilininkams, o greta kelio ženklų stovintys dviračių kelio ženklai gali blaškyti vairuotojų dėmesį ir būti įvairių nelaimių priežastimi.

Siekiant išvengti dviratininkų ir automobilininkų kaktomušos, kai kuriuose miestuose dviračių takai tiesiami šaligatviais. Tačiau čia kyla konfliktai su pėsčiaisiais, bandančiais vyti dviratininkus į važiuojamąją dalį.

Apleista trasa

Lietuvoje tėra viena, specialiai dviratininkams važiuoti skirta trasa - Nida-Šventoji. Tačiau ir ji kai kuriuose ruožuose jau pradeda nykti. "Vietomis asfalto danga ištrupėjusi, skylėta, ant asfalto pribarstyta duženų. Vienintelė tokios netvarkos priežastis - trasa neturi vieno šeimininko. Ji priklauso net penkioms savivaldybėms: Neringos, Šilutės rajono, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto ir Palangos", - kalbėjo L.Vainius.

Nė vienoje minėtų savivaldybių nėra specialistų ar skyrių, kurie rūpintųsi dviračių transportu, jo infrastruktūros bei kelio ženklų priežiūra. "Daugelyje vietų nėra kelio ženklų, o atvykę kitų kraštų dviratininkai priversti klaidžioti. Turime tarptautinio lygio dviračių maršrutą, bet juo nesirūpiname. Pajūrio dviračių trasa buvo kuriama kaip sudėtinė trasos "EuroVelo 10" dalis, bet iki šiol ji nėra pažymėta kaip tarptautinė trasa. Sukurta, bet menkai prižiūrima infrastruktūra nyksta. Be šios pajūrio trasos, per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje neatsirado nė vienos kitos nacionalinės ar regioninės dviračių trasos", - piktinosi S.Ružinskas, "EuroVelo 10" projekto koordinatorius Lietuvoje. Jo teigimu, kasmet daugėja į Lietuvą atvykstančių užsieniečių, kurie mielai važiuoja dviračiais. "Jiems reikia skirtingų paslaugų. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai pageidauja daugiau komforto. Per dieną jie dviračiais paprastai nuvažiuoja apie 30 kilometrų, o paskui sėda į autobusą", - sakė S.Ružinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"