TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Musulmonai nesulaukia vietos mečetei

2016 08 02 6:00
Kauno musulmonų mečetė. wikipedia.org nuotrauka

Lietuvos musulmonų bendruomenei daugiau nei dešimtmetį nepavyksta rasti bendros kalbos su Vilniaus valdžia dėl žemės sklypo mečetės statybai. Anksčiau kelis variantus pateikusi sostinės merija šiuo metu siūlo musulmonų bendruomenei nepriimtiną vietą.

Lietuvos musulmonų bendruomenė siekia, kad Vilniaus miesto savivaldybė suteiktų žemės sklypą, kuriame galėtų iškilti mečetė. Neseniai svarstyti keli galimi variantai, kur galėtų būti statomi musulmonų maldos namai, tarp jų – ir sklypas Sietyno gatvėje, Karoliniškėse. Ši vieta buvo tinkama ir musulmonų bendruomenei. Tačiau sostinės valdžia teigia, kad šiuo metu svarstoma mečetės vieta Naujininkuose – variantas, kuris netinka musulmonams.

Bendruomenei trūksta sutarimo

Kaip aiškino Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas, savivaldybės vadovybei žinomas Lietuvos musulmonų bendruomenės siekis statyti sostinėje mečetę. „Apie tai buvo kalbama dviejuose iki šiol vykusiuose mero susitikimuose su Lietuvos totorių ir musulmonų bendruomenėmis. Meras palaiko bendruomenės siekį turėti savo maldos namus sostinėje, juo labiau kad tokie maldos namai Vilniuje buvo, tik sovietmečiu jie sugriauti“, – sakė jis.

A. Zubriakovo teigimu, šiuo metu svarstoma mečetės vieta Vilniuje, Naujininkuose, Žirnių gatvėje, prie senųjų karaimų kapinių. Anot jo, parengtas šios teritorijos detalusis planas, patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu 2012 metais. „Tačiau savivaldybės vadovybės nuomone, trūksta sutarimo tarp pačių bendruomenių – totorių, musulmonų, kuri vieta mečetei Vilniuje tinkamiausia“, – tvirtino A. Zubriakovas.

Siūlo sklypą kapinių vietoje?

Lietuvos musulmonų sunitų muftijus Romas Jakubauskas apgailestauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė grįžo prie bendruomenės atmesto varianto – sklypo Žirnių gatvėje. Jis nesupranta, kodėl merija nebesiūlo musulmonų bendruomenei tinkamo sklypo Karoliniškėse. Esą klausimo dėl mečetės statybos nebus įmanoma išspręsti, jei savivaldybė nepaisys musulmonų bendruomenės nuomonės ir siūlys jai nepriimtinus variantus, toliau vilkins procesą. „Norėtumėme sužinoti galutinį variantą. Jeigu jau prašome, norėtųsi pasirinkti. Prieš porą metų mums davė kelis variantus, pasirinkome sklypą Karoliniškėse. Dabar vėl kalba grįžta prie Žirnių gatvės, tai kur čia reikalas?“ – stebėjosi Lietuvos musulmonų muftijus.

Pasak R. Jakubausko, sklypas Žirnių gatvėje Lietuvos musulmonams nepriimtinas dėl dydžio, aplinkos. Tačiau pagrindinė priežastis – esą senieji žemėlapiai rodo, jog toje vietoje anksčiau buvo katalikų kapinės. „Ant senų katalikiškų kapinių tikrai nenorime statyti mečetės. Labai pagarbiai žiūrime į bet kokios konfesijos kapines ir virš kažkieno kaulų savo šventyklos statyti nenorime“, – pažymėjo jis.

Jaučiamas poreikis

Lietuvos musulmonų bendruomenė nėra didelė. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, mūsų šalyje gyvena beveik 3 tūkst. musulmonų sunitų. Tačiau R. Jakubauskas skaičiuoja, kad Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst., o Vilniuje – apie 1,5 tūkst. musulmonų.

Šiuo metu mūsų šalyje veikia keturios mečetės: Keturiasdešimt Totorių ir Nemėžio kaimuose (Vilniaus r.), Raižių kaime (Alytaus r.) bei Kaune. „Kaune yra nuostabi mečetė, kuri buvo valstybės dovana Lietuvos musulmonams už jų indėlį į Lietuvos valstybingumą. Ji atitinka visus kanonus, yra graži. Kodėl gi Vilniuje, kur istoriškai yra didžiausia Lietuvoje musulmonų bendruomenė, negalime turėti tokio pastato?“ – klausė R. Jakubauskas.

Jis tikina, kad mečetė Vilniuje yra labai reikalinga ne tik vietos musulmonams, bet ir į mūsų šalį studijuoti atvykusiems žmonėms, miesto svečiams. Šiuo metu sostinės musulmonai meldžiasi Islamo kultūros ir švietimo centre. Tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos musulmonų muftijus, šios patalpos maldai tinkamos tik iš bėdos, nes nėra deramai pritaikytos.

Mečetę sulygino su žeme

Lietuvos totorių maldos namai ir kapinės Vilniuje, netoli dabartinių Seimo rūmų, veikė nuo XVI amžiaus. 1968 metais sovietų valdžios sprendimu mečetė buvo nugriauta, o kapinės sunaikintos. Dabar šioje vietoje stovi Vilniaus universiteto institutų pastatai.

Klausimas dėl žemės sklypo mečetei statyti sostinėje neišsprendžiamas jau keliolika metų. Prieš dešimtmetį Vilniaus savivaldybė sostinės musulmonams buvo pažadėjusi skirti 1,8 hektaro sklypą Lizdeikos gatvėje Antakalnyje, netoli tuometės Kino studijos. Tačiau merija pakeitė savo nuomonę ir bendruomenės vadovams pareiškė, kad šio sklypo nebeskirs.

Vėliau musulmonams buvo pasiūlyti 7 sklypai Pilaitėje, Grigiškėse ir Naujojoje Vilnioje. Tačiau musulmonų bendruomenė piktinosi dėl siūlomų teritorijų per mažo dydžio ir netinkamo užstatymo aukščio.

Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigė, kad mečetė galėtų būti statoma Žirnių arba Sietyno gatvėse. Tuo pat metu sostinės meras R. Šimašius aiškino, kad kol kas sostinėje statyti musulmonų maldos namų nesirengiama. „Aš tik žinau, kad Lietuvoje šiandien yra dvi veikiančios mečetės, nė vienos iš jų nėra Vilniuje. Ir artimiausiu metu nieko neplanuojame, jokių pokyčių, jokių naujų statybų, jokių progresų šioje srityje. Vilniuje yra daugybė kitų problemų, kitų aktualijų“, – prieš metus kalbėjo R. Šimašius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"