TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mylintis tėvas tapo žmogžudžiu

2010 11 27 0:00
Klausydamasis liudytojų pasakojimų apie jo gyvenimą, V.Valūnas sunkiai tramdė ašaras.
Erlendo Bartulio nuotrauka

"Blogiau būti negali!.." - toks buvo Valdo Valūno, teisiamo už šizofrenija sirgusio 31-erių metų sūnaus nužudymą, atsakymas į klausimą, kaip jis vertina savo poelgį. Sunkiai jam sekėsi paaiškinti, kodėl taip padarė, sūnui miegant. Tačiau nei artimieji, nei kaimynai jo už tai nepasmerkė.

Nė vienas iš likusių dviejų V.Valūno sūnų nepanoro būti nukentėjusiuoju neseniai Kauno apygardos teismo atverstoje jų vyresniojo brolio nužudymo byloje. Šios būtinos teismo procese misijos teko imtis V.Valūno broliui Gintarui, kuriam teisiamasis, vos atsitokėjęs ir išvydęs, ką padarė, paskambino pirmajam. Ne mažiau ironiška ir tai, kad būtent nukentėjusiuoju pripažintas G.Valūnas sumokėjo 10 tūkst. litų užstatą už tai, kad tris mėnesius buvęs suimtas jo vyresnysis brolis būtų paleistas į laisvę. Nors, kas iš tikrųjų įvyko šių metų vasario 19-ąją pastarojo bute, jis pirmą kartą išgirdo teisme.

Buvo paėmęs įkaitą

Pamatę užantspauduotas Valūnų buto duris, kaimynai buvo įsitikinę, kad šios šeimos vyresnėlis, įsiminęs jiems dėl "žiauraus žvilgsnio, paklaikusių akių bei kažkokios įtartinos šypsenos", užmušė "tokį ramų ir taikų" savo tėvą. Kurį laiką taip manė net dalis jų artimųjų. Šių bei paties V.Valūno pasakojimai teisme apie nuolatinę įtampą, lydėjusią nuo mažens šizofrenija sirgusio jo vyriausiojo sūnaus Edvino santykius su aplinkiniais, skambėjo kraupiai.

Kaip sakė jauniausias velionio brolis, kai jam buvo devyneri, Edvinas buvo paėmęs jį įkaitu. Šiam tada buvo aštuoniolika. Tądien jis grįžo į namus ne tik išgėręs, bet ir pavartojęs narkotikų. Pamačiusi, kad jis įrėmė jaunėliui į smilkinį šratinį pistoletą, motina puolė pas kaimynus - skambinti pasienio tarnyboje dirbančiam vyrui, kad šis kuo skubiau grįžtų namo. V.Valūnui atvykus, Edvinas pareiškė jam ultimatumą - arba perrašai man savo automobilį, arba nušaunu brolį. Tėvui bandant vyresnėlį nuginkluoti, šis į jį šovė, tačiau nepataikė.

"Tėvas naudojo prieš Edviną fizinę jėgą tik tada, kai tai buvo būtina, - jį surišdavo ir duodavo vaistų", - tvirtino buvęs vyresnėlio įkaitas. Prieš Edvino turėto pistoleto vamzdį buvo atsidūręs ir jo dėdė G.Valūnas. Už tai, kad patarė nuo 14 metų tik ambulatoriškai gydyto sūnėno tėvams rimtai susirūpinti dažnėjančiais šio agresijos priepuoliais. Įsiveržęs į dėdės namus, Edvinas tada įrėmė jam pistoletą į kaktą ir pareiškė: "Tai ką, skundike, dabar darysime?"

Svaidėsi grasinimais

Nuo vyresnėlio agresijos priepuolių kentėjo ne tik broliai, pastaruoju metu dėl pavojaus savo gyvybei net nesilankydavę tėvų namuose. Edvinas buvo pareiškęs, kad vis tiek anksčiau ar vėliau juos nužudys. Tėvui jis aiškino nekenčiantis brolių, kad šie kitokie negu jis. Smurtavo vyresnėlis ir prieš motiną. Net ir tada, kai šiai buvo atlikta sudėtinga galvos operacija. Tada, užėjus paprasčiausiam agresijos priepuoliui, ją suspardė. Kaip sakė teisiamasis, jo vyresnėliui būdavo nesvarbu, kas įsiūčio metu šiam po ranka - šakutė, peilis ar stiklinė... Ne kartą Edvino grasinimus, kad "išplėš jam širdį" ar "sušoks ant galvos "Kalinką", girdėjo ir jis.

Panašiai vyresnėlis elgėsi nužudymo išvakarėse. Tuo metu šeimos keturių kambarių bute viename iš Alytaus daugiaaukščių jiedu su tėvu gyveno dviese. Žmona, kurią pasiglemžė ūmios formos leukemija, mirė prieš trejus metus. Edvinas prieš pusmetį buvo grįžęs iš Anglijos, kurioje praleido apie ketverius metus. Neradus darbo Lietuvoje, prie senų jo bėdų prisidėjo ir depresija.

Gydymas stacionare nuvylė

Tą vakarą Edvinas buvo gėręs labiausiai jį "užvedančios" degtinės, nors vartojo ir medikų kaip raminamąjį vaistą išrašytą fenazepamą. Anot teisiamojo, sūnus prisigėrė, užpykęs, kad jis pabandė vietoj šiam nepatinkančių cheminių vaistų pasiūlyti homeopatinių. Ir tą vakarą Edvinas mosikavo prieš tėvą virtuviniu peiliu. Buvo nusitvėręs ir mėsai mušti skirtą plaktuką. Kaip sakė teisiamasis, jam pavyko pabėgti iš namų, nes jau seniai dėl viso pikto nerakindavo lauko durų. Miegodavo taip pat nenusirengęs.

Teisėjai paklausus: "Tai kodėl nekvietėte sūnui greitosios?", V.Valūnas atsakė iki šiol negalintis pamiršti, kaip Edvinas atrodė, kai grįžo iš Kauno psichiatrijos ligoninės. Ten jis buvo išvežtas po to, kai paėmė įkaitu jaunėlį. Anot teisiamojo, tada vaistai, kurių buvo "prifarširuotas" Edvino organizmas, pavertė jį leisgyve žmogysta. Naudos iš vaistų esą buvo vos kelis mėnesius.

Pakeitė parodymus?

Į namus tada teisiamasis grįžo tik kitos dienos vidurdienį. Pirmiausia išgirdo iš sūnaus kambario sklindantį jo knarkimą. "Pagalvojau: dieną miegos, o naktį vėl bus tas pats, todėl nusprendžiau patikrinti, ar jo kambaryje nėra likę neišgerto alkoholio, - pasakojo V.Valūnas. - Dėl viso pikto pasiėmiau iš sandėliuko svarmens strypą, - jeigu Edvinas pabustų."

Remiantis iš karto po įvykio teisiamojo rašytais atvirais prisipažinimais policijai, pakeliui į sūnaus kambarį jis pastebėjo išdaužytą svetainės langą. "Mane apėmė baisus pyktis", - taip tada V.Valūnas aiškino, kas įvyko vėliau. Tačiau teisme jis savo ankstesnių parodymų, kad puolė talžyti miegantį sūnų, ištiktas iki tol nepatirto įsiūčio, išsižadėjo. "Kas tas langas prieš sūnaus bėdą? - įrodinėjo teisiamasis. - Tai buvo daugiau pyktis ant savęs - iš nevilties, kad negaliu padėti sūnui."

Ekspertai konstatavo, kad velioniui buvo suduoti mažiausiai aštuoni smūgiai, nuo kurių jis patyrė dauginius kaukolės pamato skliauto lūžius. Anot vienos iš kaimynių, didesnės bausmės teisiamajam jau nereikia. 59-erių metų V.Valūnui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Nors psichiatrai konstatavo, kad teisiamasis nužudė sūnų būdamas fiziologinio afekto būsenos, tačiau, anot jų, tai neleidžia pripažinti V.Valūno ribotai pakaltinamu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"