TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

N.Puteikis: planuoju šviesti ir kviesti

N.Puteikis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Visos Lietuvos politinės partijos yra ėdamos egoizmo ir aukoja viešąjį interesą vardan savo gerovės, teigia buvęs ilgametis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Naglis Puteikis. TS-LKD praėjusią savaitę nutarusio palikti N. Puteikio teigimu, daugybėje partijos veiksmų nebuvo matyti deklaruojamų krikščioniškųjų ir demokratinių vertybių, todėl Seimo narys nusprendė, kad jam su šia partija – nepakeliui.

Parlamentaras teigia, jog buvęs partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtai diktavo partijos kryptį ginti viešąjį interesą, tačiau tokios partijos krypties nebeliko V. Landsbergiui palikus pirmininko postą. Nors Andrius Kubilius TS-LKD vairą iš V. Landsbergio perėmė prieš dešimtmetį, partijos krypties pokyčius N. Puteikis pastebėjo tik prieš ketvertą–penketą metų, o sprendimą palikti partiją priėmė pakentėjęs dar šiek tiek.

„Neketinu stoti į jokias partijas, planuoju būti mišrioje Seimo narių grupėje. Planuoju šviesti ir kviesti, raginti ir aiškinti, kad Lietuvos gyventojams yra pats laikas susigrąžinti teisę į referendumus, tiesioginius merų, seniūnų, tarybų narių rinkimus. Aš kviesiu išplėšti iš nomenklatūros rankų užgrobtas demokratines teises, grąžinti Konstituciją į gyvenimą“, – apie savo planus ir politines ambicijas naujienų portalui LRT.lt sako N. Puteikis.

– Kiek laiko savyje brandinote mintį palikti TS-LKD partiją? Kas labiausiai lėmė tokį sprendimą?

– Kad partijos vadovybė labai netoleruoja mano požiūrio, pastebėjau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo metu. Situacija paaštrėjo, kai partijos prezidiume vyko diskusija dėl Liberalų ir centro sąjungos pašalinimo iš valdančiosios koalicijos, būtent dėl Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo. Tada Andrius Kubilius sakė, kad jei mes nušalinsime „liberalcentristus“, priimsime pas save Vidmanto Žiemelio komandą, ji balsuos prieš atominę, prieš dujų terminalą, ir mes nepasieksime šių uždavinių. A. Kubiliaus argumentai įtikino maždaug 55 proc. prezidiumo, todėl buvo nuspręsta tiesą ir teisingumą aukoti vardan ekonomikos.

Dar vienas signalas buvo tuomet, kai teismams nusprendus, kad V. Gailius ir V. Giržadas buvo apšmeižti ir atleisti neteisėtai, juos atleisti pareikalavusi Dalia Grybauskaitė neatsiprašė, nepripažino klydusi, o pasakė „na ir kas, vis tiek liko melo detektorių parodymai“. Mano manymu, TS-LKD šį prezidentės žingsnį turėjo įvertinti kaip amoralų, neatitinkantį europinių, krikščioniškųjų, demokratinių vertybių. Tačiau TS-LKD, užuot tokį žingsnį pasmerkusi, iškėlė D. Grybauskaitę kandidate į Prezidento postą.

TS-LKD taip pat pradėjo palaikyti Konstitucinį Tesimą (KT), kuris, mano manymu, užgrobė Konstituciją, jis ją taiso savo išaiškinimais. Partija tylėjimu palaikė KT, kuris savo sprendimu pasididino algas sau, Seimo nariams, kitiems aukštiems valstybės tarnautojams. Aš siūliau pasmerkti tokį sprendimą, agitavau visą partiją į biudžetą grąžinti padidėjusią atlyginimo dalį, tačiau partija savo tylėjimu remia antidemokratinius ir turtinę nelygybę ginančius veiksmus.

Paskutinis partijos žingsnis, nulėmęs mano apsisprendimą iš jos pasitraukti, buvo tai, kad partijos vadovybė iš esmės pasisakė prieš bet kokius referendumus. TS-LKD įsivyravo sąrašinė pataikūniška klapčiukų valdžia, kuri su kitomis nomenklatūrinėmis partijomis kaskart susitaria ir nekelia savo kandidatų į prezidentus, pasidalina vietas Europos Parlamente, neigia žmonių teisę į referendumus, neleidžia turėti tiesioginių merų, seniūnų rinkimų.

TS-LKD skelbia krikščioniškas vertybes, tačiau daugybėje partijos veiksmų jokių krikščioniškų vertybių nematyti.

– Minėjote, kad negalėjote pritarti partijos sprendimui palaikyti Dalią Grybauskaitę Prezidento rinkimuose. Kas jos vykdomoje politikoje jums yra tiek nepriimtina, kad teigiate negalintis solidarizuotis su ją palaikančia partija?

– Ji privalėjo pareikšti, kad teisėjai negali būti teisėjais byloje dėl savo algų. Ji privalėjo vetuoti Seimo priimtą įstatymą dėl algų padidinimo remiantis KT sprendimu ir pasisakyti prieš tolesnį turtinės nelygybės didinimą. Nes dabar šitas ieškojimas neva tai papildomų pinigų pensininkams iš tiesų yra ieškojimas pinigų, kaip nomenklatūrai toliau mokėti šituos padidintus atlyginimus.

Kuomet Dembavoje buvo sudeginta mergaitė, prezidentė turėjo pareikalauti, kad būtų išsiaiškinta, kas iš valstybės tarnautojų iššvaistė milijonus, bet [telefono vietos nustatymo be SIM kortelės – LRT.lt] sistema neveikė. Ji privalėjo nuvažiuoti ir pareikšti užuojautą mergaitės artimiesiems. Atsiprašyti valstybės ir „Bitės“ vardu.

Prezidentė daug kartų nusišalino nuo teisingumo klausimų.

– Ko apskritai labiausiai pasigendate šalies politikoje? Ar ji kitokia, nei tada, kai pradėjote savo politinę karjerą?

– Kai aš įstojau į TS-LKD, joje ir jos vadovybėje buvo absoliuti daugumą dorų, sąžiningų žmonių. Tai, kas dabar yra TS-LKD ir kitose partijose, yra nauja aptingusi nomenklatūra, klapčiukai, susiję su teisėsaugininkais. Teisėjais, kurie paleidinėja nusikaltėlius, ieškomus „Interpolo“. Tokie teisėjai viederiai [atlikti operatyvinius veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus leido skandalingai pagarsėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis, teismo salėje paleidęs per „Europolo“ koordinuotą operaciją Vilniuje sulaikytą Givį Gordeladzę, kuris po to dingo – LRT.lt] toliau dirba, TS-LKD nedaro jokio pareiškimo.

Lietuvoje neliko teisingumo, kuris buvo tada, kai Sąjūdis laimėjo rinkimus 1989, 1990 metais. TS-LKD laipsniškai leido senajai nomenklatūrai demontuoti demokratinius Sąjūdžio pasiekimus. 1992 metais buvo progresiniai mokesčiai, LDDP juos panaikino, TS-LDK tylėjo ir tyli iki šios dienos. Tai, kad turtingas turi pasidalinti su vargšu, yra krikščioniška vertybė, tačiau valstybėje didėja turtinė nelygybė.

Aš manau, kad šiuose Europos Parlamento ir Prezidento rinkimuose visos šitos vadinamosios tradicinės partijos, užmigusios savo nomenklatūriniuose taukuose, gaus gerą, stiprų ir teisingą rinkėjų smūgį.

– Sakote, kad TS-LKD vadovybėje, kai įstojote į partiją, „buvo absoliuti dauguma dorų, sąžiningų žmonių“. Kuriais metais įstojote?

– Į partiją įstojau 1995 metais.

– Tačiau jau tada tarp partijos lyderių buvo ir A. Kubilius, ir R. Juknevičienė, ir J. Razma. Jie ir dabar yra tarp lyderių. Kas tuomet pasikeitė?

– Partijos kryptį ginti viešąjį interesą tuomet diktavo V. Landsbergis. Jis vienintelis tai labai aiškiai diktavo. Partijos vadovybėje buvo nemažai politinių kalinių, tremtinių. Per dešimtmečius V. Landsbergis buvo negražiai išstumtas, pamažu į paraštes buvo išstumti ir jo bendražygiai.

– O dabartiniai partijos lyderiai nebuvo V. Landsbergio bendražygiai?

– Per paskutinius penketą metų partijoje įsivyravo visai kita kryptis. Dabar svarbiausia yra mokėti skaičiuoti bendrą vidaus produktą (BVP), o mažas, sergantis, neverslus žmogus, manoma, trukdo ekonomikai. Partija tapo net ne liberalia, o libertarine. O A. Kubilius savo pažiūrų neslepia, „manobalsas.lt“ atsispindi, kad A. Kubiliaus pažiūros yra liberalesnės nei E. Masiulio, A. Zuoko ar G. Steponavičiaus. Ir taip yra jau seniai.

– O kokią ir kodėl partiją palaikote šiandieną?

– Jokios. Visos yra ėdamos egoizmo ir viešo intereso aukojimo vardan savo gerovės.

– Kokios tuomet yra jūsų politinės ambicijos? Ką ir kur ketinate nuveikti?

– Neketinu stoti į jokias partijas, planuoju būti mišrioje Seimo narių grupėje. Planuoju aiškinti visiems Lietuvos gyventojams apie tai, kad 1993 metais iš jų buvo atimta pirminė savivaldos grandis. Manau, kad tai yra didžiausia bėda, lėmusi partijų supuvimą. Nes dabar mūsų partijos yra formuojamos ne autoritetingų žmonių, atstovaujančių viešą interesą, o klapčiukų ir vadybininkų pagrindu, kurių akyse - tik pinigas.

Planuoju šviesti ir kviesti, raginti ir aiškinti, kad Lietuvos gyventojams yra pats laikas susigrąžinti teisę į referendumus, tiesioginius merų, seniūnų, tarybų narių rinkimus. Aš kviesiu išplėšti iš nomenklatūros rankų užgrobtas demokratines teises, grąžinti Konstituciją į gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"