TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

N.Venckienės apkaltai Seimas dar nesubrendo

2013 09 10 6:00
N.Venckienė parlamente nesirodo nuo balandžio pradžios. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dangstydamiesi statuto spragomis Seimo vadovai tikina nerandantys būdų, kaip iš Seimo pašalinti penkis mėnesius posėdžių nelankančią Neringą Venckienę. Tačiau teisininkai neabejoja, kad parlamentarai turi visas galimybes atsisveikinti su savo pareigas ignoruojančia politike.

Šiandien prasidėjus Seimo rudens sesijai, “Drąsos kelio” frakcijos seniūnės N.Venckienės vieta plenarinių posėdžių salėje bus tuščia. Už Atlanto, Čikagoje, kaip teigiama, įsikūrusi buvusi teisėja parlamente nesirodo nuo balandžio pradžios. Ryžtingesnių žingsnių iš jos atimti Seimo narės mandatą kol kas neplanuojama. Užsimenama tik apie Seimo statuto pataisas, kurios ateityje galėtų užkirsti kelią panašiems akibrokštams.

Iki šiol Seimo valdyba tenkinasi kosmetinėmis sankcijomis. Gegužės pabaigoje nuspręsta nemokėti N.Venckienei atlyginimo ir parlamentinei veiklai skirtų lėšų, rugpjūčio pabaigoje ji iškraustyta iš Seimo viešbučio.

Šaukštai po pietų

Sesijos pradžios išvakarėse televizijos laidoje dalyvavęs Seimo pirmininkas "darbietis" Vydas Gedvilas pripažino, kad kokių nors didesnių svertų pašalinti N.Venckienę iš parlamento nėra. Pasak jo, pirmiausia bus taisomas statutas, tačiau naujovės įsigalios tik nuo kitos kadencijos. Tad per artimiausius pusketvirtų metų, jei N.Venckienė nepasirodys Seime, padėtis nesikeis.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. “Dabar nieko negalime padaryti. Jai iškelta baudžiamoji byla, paskelbta paieška. Reikia sulaukti teisėsaugos išvadų”, - LŽ sakė vienas Seimo vadovų. Jis sutiko, kad tai gali trukti ir iki šios Seimo kadencijos pabaigos. “Atšaukimo mechanizmo nėra, o įstatymo pakeitimai neturi atgalinio veikimo galios”, - priminė A.Sysas. Anot politiko, atlyginimo mokėjimas N.Venckienei yra sustabdytas, tačiau jo visiškai atimti įstatymai neleidžia. A.Syso nuomone, bet kokia iniciatyva N.Venckienei surengti apkaltą didesnės perspektyvos neturėtų. “Reikia ieškoti sprendimo būdų, bet dabar jau šaukštai po pietų. Pirmiausia reikia rasti šaukštus”, - aiškino parlamento vicepirmininkas.

Statutas – ne kliūtis

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Stasio Šedbaro nuomone, N.Venckienės apkalta – visiškai realus žingsnis. Jis nesutiko su teigiančiaisiais, kad pradėti procesą neįmanoma tol, kol politikės nėra Lietuvoje. Pasak S.Šedbaro, ji yra nurodžiusi savo elektroninio pašto, gyvenamosios vietos adresus, turi savo padėjėjus, be to, kaip paaiškėjo, žinoma jos gyvenamoji vieta užsienyje. Todėl N.Venckienę galima pakviesti į specialios komisijos posėdį, kad pateiktų savo paaiškinimus.

Kita vertus, jei ji nenori atvykti pati, gali atsiųsti savo advokatą. TTK vicepirmininkas teigė įtariantis, kad imtis šio klausimo valdančioji dauguma tiesiog nenori, galbūt jaučiasi skolinga dėl kai kurių balsavimų. “N.Venckienė jau seniai yra sulaužiusi priesaiką, sulaužiusi Konstituciją – čia jokių abejonių nekyla”, - pareiškė S.Šedbaras. Konservatoriaus nuomone, Seimo statutas – ne kliūtis pradėti apkaltą. “Žinoma, tokio atvejo, kad Seimo narys būtų pabėgęs, dar nėra buvę. Tačiau negali būti ir situacijos, kad valstybė ar jos institucijos nieko negalėtų padaryti, kai pabėgęs parlamentaras nevykdo savo pareigų. Tai nesąmonė”, - sakė TTK vicepirmininkas. Jis mano, kad ledai pajudėtų, jei N.Venckienės apkaltos klausimas būtų labiau svarstomas viešojoje erdvėje.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys taip pat įžvelgia teisinį pagrindą surengti N.Venckienei apkaltos procesą. “Seimo narys nedalyvauja Seimo posėdžiuose – plenariniuose, komiteto, komisijų ir tokiu būdu iš esmės neatlieka savo pareigos. Tai būtų teisinė aplinkybė, leidžianti manyti, kad procesas būtų įmanomas”, - LŽ sakė komisijos vadovas.

Teisė pasiteisinti

Anot konstitucinės teisės žinovo profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, Konstitucija numato tris pagrindus pradėti apkaltos procesą Seimo nariui. Jis galimas šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Seimo narys, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia gerbti Konstituciją ir įstatymus bei juos vykdyti. “Viena iš Seimo nario konstitucinių pareigų – dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Jei asmuo ilgą laiką be pateisinamos priežasties nevykdo šios pareigos, yra pagrindas teigti, kad jis pažeidžia Konstituciją ir laužo priesaiką”, - LŽ sakė profesorius.

Jis priminė, kad konkrečią apkaltos rengimo procedūrą numato Seimo statutas. Konstitucinės teisės žinovas įsitikinęs, kad skelbti apkaltą galima ir ne Lietuvoje esančiam Seimo nariui. “Bendra taisyklė, kurios laikomasi, skelbia, kad asmuo, kuris kuo nors kaltinamas, turi turėti teisę pasiaiškinti, pateikti įrodymus. Bet jei asmuo nepasinaudoja jam suteikta galimybe, slepiasi, su juo neįmanoma susisiekti, jei jis vengia atvykti ir t. t., tame pačiame statute numatyta, kad Seimas gali priimti sprendimus ir asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju nematyčiau konstitucinių, statute numatytų kliūčių, kad apkaltos procesas būtų rengiamas ir asmeniui nedalyvaujant. Be abejo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes”, - kalbėjo V.Sinkevičius.

Blogas pavyzdys

Paklaustas, kiek Seimui reikėtų ar derėtų laukti sugrįžtant pabėgusio politiko, V.Sinkevičius priminė Lino Karaliaus, kuris praėjusią kadenciją Seimo nario mandato neteko praleidęs vos kelis posėdžius, pavyzdį. “Matyt, šiuo atveju viskas priklauso nuo Seimo narių politinės valios. Nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra pasakyta, kiek laiko Seimo narys turi nedalyvauti posėdžiuose, kad apkalta būtų galima”, - sakė teisininkas.

Kartu jis teigė nemanąs, kad bus laukiama visus kadencijos metus. “Savo veikloje Seimas turi vadovautis konstituciniu atsakingo valdymo principu, negali toleruoti nesąžiningumo, neteisingumo, negali rodyti blogo pavyzdžio. Nemanau, kad būtų konstituciška laukti visą kadenciją, kai asmuo sąmoningai neatlieka nustatytų pareigų”, - pabrėžė V.Sinkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"