TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nacionalinio oro vežėjo viražai ir miražas

2010 10 13 0:00
TVOU derasi su paslaptinga užsienio kapitalo skrydžių bendrove, kuri sostinės oro uoste esą galėtų steigti savo bazę.
LŽ archyvo nuotrauka

Dviejų lietuviško kapitalo oro bendrovių žlugimas patvirtino, kad Lietuvos civilinės aviacijos padangę tebegaubia pilki debesys, o nacionalinio oro vežėjo vizija primena neįgyvendinamą svajonę.

Iš pradžių skandalingai bankrutavo "flyLAL-Lithuania Airlines", paskui ant to paties grėblio užlipo nė dvejus metus nedirbusi kita lietuviško kapitalo pigių skrydžių bendrovė "Star1 Airlines". Abiejų įmonių veiklos finalas beveik toks pat - tūkstančiai apgautų keleivių ir milijoninės skolos kreditoriams.

Šie incidentai vėl įžiebė diskusiją, ar Lietuvai reikia stipraus oro

vežėjo, kurio veiklos nelydėtų skandalai ir įtarimai, o bilietus įsigiję keleiviai, užuot bijoję sulaukti žinių apie aviakompanijos žlugimą, be baimės ir nerimo galėtų laukti skrydžio. Už civilinę aviaciją atsakingos valstybinės žinybos tikina ieškančios, kuo pakeisti bankrotui besirengiančią skrydžių bendrovę "Star1 Airlines", tačiau pripažįsta, kad steigti nacionalinį oro vežėją valstybei šiuo metu per brangu.

Pasigenda efektyvumo

Banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis neabejoja - vienaip ar kitaip, Lietuva privalo turėti nacionalinį oro vežėją, nes tai naudinga valstybei. Mat patogus ir patikimas susisiekimas su pasauliu oro erdve skatina turizmą, pritraukia užsienio investicijų. "Toks vežėjas, ar mes jį vadintume nacionaliniu, ar baziniu, ar dar kitaip, valstybei reikalingas, nes jis gerina investicinį klimatą, skatina turizmą. Žinoma, aviacijos verslas yra sudėtingas ir gana rizikingas, todėl čia būtina didelė patirtis ir žinios. Vien valstybės pajėgomis sukurti nacionalinį oro vežėją šiandien nerealu - tam reikia stambaus privataus kapitalo. Tačiau net ir privataus kapitalo atėjimas sėkmės dar negarantuoja. Šiuo klausimu ir valstybės politika turi būti aiški bei nuosekli. O jos, kaip rodo pastarųjų metų įvykiai, nėra arba ji neefektyvi", - LŽ dėstė R.Rudzkis.

Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas antrino, kad atsakingos žinybos šiandien neturi aiškios civilinės aviacijos strategijos. Jo nuomone, Susisiekimo ministerija, prieš metus

palaiminusi "Star1 Airlines" veiklą, bergždžiai tikėjosi,

jog atsiradus šiai įmonei nacionalinio vežėjo problema bus sėkmingai išspręsta. "Dar prieš metus buvo akivaizdu, kad bendrovė, nuomojanti vos vieną lėktuvą ir neturinti jokios skrydžių organizavimo patirties, faktiškai pasmerkta. Tokia įmonė nė iš tolo nepriminė nacionalinio oro vežėjo", - kalbėjo S.Jakeliūnas.

Laukia naujo "žaidėjo"

Vyriausybės vadovo patarėjas transporto klausimais Algirdas Šakalys neteikia didelių vilčių, kad bankrotui besiruošiančią "Star1 Airlines" pakeis kitas lietuviško kapitalo oro vežėjas. Jo teigimu, vietos verslininkai neskuba investuoti į rizikingą verslą, o valstybė neturi tiek pinigų, kad galėtų įsteigti nuosavą oro bendrovę. Tačiau A.Šakalys mano, jog yra kitų būdų, kaip pagyvinti Lietuvos civilinę aviacijos rinką. "Mano žiniomis, Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) derasi su užsienio aviakompanija, kuri galėtų sostinės oro uoste įsteigti skrydžių bazę. Tai būtų svarus žingsnis, nes Vilnius, priešingai nei Kaunas, tokio vežėjo neturi. Neatmetu, kad derybų rezultatai gali būti paviešinti jau šį mėnesį, o imtis veiklos sostinėje užsienio kapitalo skrydžių bendrovė pradėtų jau kitąmet", - LŽ pasakojo premjero patarėjas.

TVOU taip pat neneigė, jog derybos vyksta, tačiau aplinkybių nedetalizavo. "Taip, oro uostas derasi su potencialiu oro vežėju, kuris galėtų čia įsteigti savo bazę. Daugiau detalių nenorėtume atskleisti, nes tai gali pakenkti deryboms", - tvirtino TVOU atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

LŽ duomenimis, TVOU derasi su nedidele užsienyje registruota oro įmone, turinčia reguliarių skrydžių verslo patirties. Manoma, jog bendrovė, pradėjusi veiklą Vilniaus oro uoste, iš pradžių čia laikytų tik keletą orlaivių. Tiesa, pasaulinė praktika rodo, kad sėkmingą reguliarių skrydžių veiklą privatiems oro vežėjams garantuoja ne mažiau kaip 6-7 nuolat eksploatuojami lėktuvai.

Tikisi stebuklo

Dviejų lietuviško kapitalo oro bendrovių žlugimo metraštininkė Susisiekimo ministerija nelaidoja galimybės, kad ateityje Lietuva vis dėlto turės nacionalinį oro vežėją. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas LŽ tikino, jog tai nėra neįmanomas uždavinys. "Pernai atlikta galimybių studija parodė, kad Lietuvoje galimi keli variantai, kurie užtikrintų patogų susisiekimą oro transportu su kitomis valstybėmis. Pigiausia, bet kartu ir rizikingiausia galimybė - vienodomis sąlygoms į Lietuvą pritraukti kuo daugiau skrydžių bendrovių. Šiuo keliu ir buvo einama. Šiandien įvairūs vežėjai iš TVOU skraido 17 krypčių. Taip pat buvo svarstoma galimybė steigti valstybines oro linijas, bet tai būtų buvęs brangiausias, mažiausiai 100 mln. litų investicijų reikalaujantis variantas. Taigi šios idėjos atsisakyta, tačiau nereiškia, kad ateityje ji negalėtų būti iš naujo svarstoma", - LŽ aiškino R.Vaštakas.

Finansų analitikas S.Jakeliūnas abejoja, ar žlugus "flyLAL" ir "Star1 Airlines" tiek lietuvos, tiek užsienio investuotojai ryšis kišti milijonus litų į skandalais apaugusią Lietuvos civilinės aviacijos rinką. "Užsienio investuotojams nesame pernelyg įdomi šalis, todėl nemanau, jog jie čia veržtųsi plėtoti skrydžių verslą", - sakė pašnekovas.

Per silpna kontrolė

Kad ir kas užims žlugusių lietuviško kapitalo skrydžių bendrovių vietą, nėra tvirtų garantijų, jog naujo oro vežėjo neištiks panašus likimas. Pasirodo, už civilinę aviaciją atsakingos Lietuvos institucijos negali griežtinti oro bendrovių kontrolės, mat jos savo veiklą vykdo remdamosi Europos reglamentais, kurių neleidžiama valstybei vienašališkai koreguoti ar ignoruoti. Net licencijos skraidyti aviakompanijoms išduodamos remiantis europiniais reikalavimais. Lietuva jų taip pat negali vienašališkai griežtinti. Todėl jei pasikartotų fiasko patyręs "flyLAL" arba "Star1 Airlines" scenarijus, keleiviai ir vėl rizikuotų likti "ant žemės" turėdami rankose negaliojančius bilietus. Premjero patarėjas A.Šakalys LŽ pripažino, kad skrydžių bendrovių finansinės padėties kontrolės mechanizmas šiandien per silpnas, o valstybinės žinybos nėra sukūrusios teisinės bazės, kuri apsaugotų oro transporto keleivių interesus.

Specialistai nesiryžo prognozuoti, ar žlugus dviem skrydžių bendrovėms Lietuvoje būtų galima griežtinti oro linijų veiklos kontrolę. Tačiau faktas, kad civilinę aviaciją prižiūrinčios institucijos už tai, jog du kartus iš eilės "pramiega" lietuviškų oro bendrovių griūtį, sugeba atsipirkti tik švelniu pabarimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"