Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Nacionalinio saugumo strategijoje – 14 grėsmių ir pavojų

 
2017 01 17 13:14
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Antradienį Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją. Joje įvardyta 14 grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių.

Už nutarimą balsavo 106, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.

Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija peržiūrėta 2012 metais. Ją norima pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos.

Strategijoje pirmuoju numeriu įrašyta konvencinė karinė grėsmė, kurią kelia „Rusijos Federacijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos Respublikos kaimynystėje, taip pat skaidrumo stokojanti ir galią demonstruojanti karinė veikla ties Lietuvos Respublikos ir kitų NATO valstybių narių sienomis“.

Antruoju numeriu grėsmių sąraše nurodytos užmaskuotos karinės ir žvalgybos priemonės, kurias pasitelkia užsienio valstybės ir kurios gali būti panaudotos siekiant daryti neigiamą įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, teisėsaugai, socialiniam ir ekonominiam stabilumui, kt.

Trečias numeris skirtas grėsmėms euroatlantinės bendrijos vienybei – tai visuotiniai ar regioniniai procesai, trečiųjų šalių veikla, galintys susilpninti transatlantinius santykius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, ES galimybes vykdyti bendrą politiką.

Grėsmių ir pavojų sąraše taip pat įrašytas nestabilumas regione ir pasaulyje, terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas, informacinės ir kibernetinės grėsmės, ekonominė bei energetinė priklausomybė, ekonomikos, ūkio pažeidžiamumas, socialinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, organizuotas nusikalstamumas, korupcija, valstybės bei tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos.

Tarp grėsmių yra ir nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos sienų. Išskirtas Rusijos ir Baltarusijos tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos, aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, neatliekant poveikio aplinkai vertinimo.

Kaip grėsmė nacionaliniam saugumui nurodyta ir vertybių krizė. Ji apibūdinama kaip „nepagarba prigimtinėms žmogaus teisėms, krikščioniškųjų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos ir pliuralistinės visuomenės nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas“.

Strategijoje taip pat apibrėžiamos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai; grėsmės, pavojai, rizikos veiksniai; įvardijami nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai.

Strategijoje įtvirtinti šie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždaviniai: nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas; NATO kolektyvinės gynybos stiprinimas; NATO krizių valdymo ir partnerysčių stiprinimas; vieningos ir solidarios ES stiprinimas.

Kaip praneša Seimo spaudos tarnyba, priimtu dokumentu įsipareigojama nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 m. pasiektų minimalų 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto lygį, ir užtikrinti tolesnį tolygų finansavimo didinimą; didinti kariuomenės kovinę galią, ypač didelį dėmesį skiriant sausumos koviniams pajėgumams, oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumams, ugnies paramos pajėgumų plėtrai, atsargų kaupimui.

Strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos kariuomenę komplektuos mišriu principu iš profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir karių savanorių bei įvertins perėjimo prie visuotinės karo tarnybos modelio galimybes. Taip pat nuspręsta didinti ir stiprinti parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, siekiant, kad jis būtų pakankamas, tinkamai parengtas ir aprūpintas valstybės gynybos poreikiams užtikrinti.

Anot pranešimo, Lietuva įsipareigoja išlaikyti aukštos parengties kariuomenės vienetus, skirtus nedelsiant reaguoti tiek į įprastas karines grėsmes, tiek į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams; plėtoti savarankiškos ir kolektyvinės gynybos poreikius atitinkančią mobilizaciją ir priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvos Respublikoje ir joms veikti šalies teritorijoje.

Šia strategija Lietuva įsipareigoja prisidėti stiprinant NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus, ypatingą dėmesį skirdama NATO greitojo reagavimo pajėgoms, remti NATO gynybos planų rengimą ir reguliarų jų atnaujinimą; dalyvauti stiprinant NATO pasirengimą atsakyti į hibridines grėsmes, taip pat prisidėti prie NATO pajėgumų saugumo iššūkiams energetinio, kibernetinio, informacinio saugumo srityse atremti plėtojimo; stiprinti NATO atgrasymo politiką, grindžiamą įprastinėmis ir branduolinėmis priemonėmis; skatinti ir remti NATO sprendimus dėl ilgalaikio ir svaraus NATO karinio kontingento buvimo Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione, užtikrinančio patikimą atgrasymą, įskaitant sąjungininkų pajėgų ir išankstinį ginkluotės ir įrangos dislokavimą bei reguliarias pratybas.

Lietuva taip pat įsipareigoja palaikyti NATO pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą NATO kaimynystėje esančiuose regionuose; toliau remti NATO plėtros ir partnerysčių politiką, NATO ir ES strateginės partnerystės ir organizacinio papildomumo, transatlantinių ryšių stiprinimo iniciatyvas; prisidėti prie NATO karinių ir civilinių pajėgumų, leidžiančių efektyviai vadovauti tarptautinėms operacijoms ir jas vykdyti, taip pat vietinių pajėgų mokymo ir vystymo pajėgumų stiprinimo.

Strategijoje nustatyta, kad Lietuva savo nacionalinį saugumą suvokia kaip nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Lietuvos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Lietuvos Respublika nė vienos valstybės nelaiko savo priešu.

Gyvybiniais Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais yra įvardijami: suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga; taika ir gerovė valstybėje.

Pirmaeiliais nacionalinio saugumo interesais įtvirtinti interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai: NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė; saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visoje Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystėje; valstybės raidos tvarumas: ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis, socialinis saugumas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"