TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nacionalinis susitarimas nežlugs?

2010 10 28 0:00
A.Kubilius džiaugėsi bendrų pastangų rezultatu, o R.Skyrienė siūlė į bendradarbiavimą įtraukti ir partijas.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Visų Nacionaliniame susitarime užsibrėžtų tikslų per metus pasiekti nepavyko. Tačiau Vyriausybė su socialiniais partneriais netrukus pradės derinti naujojo susitarimo tekstą ir į bendradarbiavimą mėgins įtraukti platesnes visuomenės grupes bei partijas.

Vyriausybės ir verslo, profesinių sąjungų, pensininkų atstovai vakar susirinko aptarti, kaip pavyko įgyvendinti prieš metus užsibrėžtus tikslus. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad bendrų pastangų rezultatas yra reikšmingas. "Galime drąsiai teigti, kad pavyko pasiekti viską apimantį stabilumą, nors yra dar nebaigtų darbų", - aiškino ministras pirmininkas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad pavyko pasiekti krašto finansų stabilumą, tačiau dar daug kas liko nepadaryta. Socialiniai partneriai linkę pratęsti bendradarbiavimą su valdžia ir mano, kad reikia suformuluoti tikslus ilgesniam nei metų laikotarpiui.

Pataisymai - kosmetiniai

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė po susitikimo žurnalistams sakė, kad vienas svarbiausių uždavinių - fiskalinis krašto finansų konsolidavimas - pasiektas. "Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, nes susitvarkė savo finansus", - pridūrė ji.

Tačiau, anot jos, darbo santykių srityje pasiekta nedaug. "Buvo padaryta kosmetinių pataisymų, kurie įmanomi tik įmonėje turint kolektyvinę sutartį. Smulkios įmonės, kuriose nėra profsąjungų, neturi ir tokios galimybės, o direktorius prievarta profsąjungų neįkurs", - sakė R.Skyrienė. Ji pridūrė, kad nedžiugina ir Nacionalinio susitarimo dalies, apimančios verslo sąlygų gerinimą, įgyvendinimas.

Neįvykdė pažado

R.Skyrienė taip pat pabrėžė buvusi nemaloniai nustebinta, kai sužinojo, kad valdžia neįvykdė pažado per metus 10 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. "Pamatėme, kad bendras procentas yra tik 1,54", - teigė R.Skyrienė. Nacionalinio susitarimo vykdymo ataskaitoje teigiama, kad per 9 šių metų mėnesius patvirtintų pareigybių skaičius sumažėjo 1,54 proc., užimtų - 2,28 procento. Tuo metu Vyriausybės išplatintame pranešime aiškinama, kad per dvejus metus valstybės tarnautojų skaičius susitraukė 11,4 procento.

Anot R.Skyrienės, Investuotojų forumas greičiausiai pasirašys kitą Nacionalinį susitarimą. Ji pabrėžė būtinybę į bendradarbiavimą įtraukti ir partijas, nes patirtis parodė, kad kai kurie svarbūs sprendimai neranda paramos Seime.

Mato pažangą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys kaip didelį laimėjimą įvardijo tai, kad pavyko užmegzti dialogą su Ministro pirmininko tarnyba ir kai kuriomis ministerijomis. Jo teigimu, džiugina, kad pavyko pasiekti krašto finansų stabilumą. "Visuomenė vis labiau supranta, kad valstybės skolos didėjimas yra tokia pat blogybė, kaip ir mokesčių didinimas. Reikia pripažinti, kad pažanga šioje srityje yra, nes fiskalinis deficitas mažėja, o mokestinė našta verslui liko stabili", - sakė LPK atstovas.

Jo teigimu, silpnokai sekasi plėtoti privataus ir viešojo sektorių partnerystę. "Šiame procese reikia tiesiog daryti savo darbą ir mažiau laukti metodikų, įstatymų ar jų įgyvendinamųjų aktų", - pabrėžė G.Rainys.

Bendradarbiavimas tęsis

LPK viceprezidentas teigė, kad pramonininkai yra nusiteikę kalbėtis apie kitą Nacionalinį susitarimą, tačiau pabrėžė, jog jame reikėtų nubrėžti tikslus ne metams, bet ilgesniam laikotarpiui. "Labai svarbi problema yra šešėlinė ekonomika. Visi nuo to kenčiame, nes kiek nesurenkama legalių mokesčių, tiek reikia patiems mokesčių mokėtojams didinti arba mažinti atitinkamas išlaidas. Didieji viešųjų išlaidų naudotojai - socialinė apsauga, sveikata, švietimas ir viešasis saugumas. Galbūt reikėtų peržiūrėti atskiras eilutes, racionaliau naudoti išlaidas. Mūsų pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, kad negyventume didėjančios skolos sąskaita", - sakė G.Rainys.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis aiškino, jog profsąjungos norėtų, kad minimalus atlyginimas artimiausiu metu didėtų iki 1 tūkst., vėliau - iki 1,2 tūkst. litų. Tai komentuodamas G.Rainys tikino, kad šį klausimą turėtų nagrinėti Trišalė taryba. "Manau, kad ir šiuo klausimu galima prieiti prie vieningos nuomonės", - pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"