TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Narkotikai skaičiuojami tonomis

2009 07 14 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pernai policijos pareigūnai aptiko ir konfiskavo 144 kilogramus neteisėtai laikomų kanapių, vadinamosios žolės. Norint sužinoti tikrąjį jos kiekį juodojoje rinkoje, šį skaičių reikėtų dauginti iš dešimt. Spėjama, kad Lietuvoje kasmet suvartojama apie pusantros tonos kanapių.

Kvaišalų vartojimas mūsų šalyje didėja. Narkotikų kontrolės departamento (NKD) parengta ataskaita rodo, kad, palyginti su 2004 metais, narkotikų pastaruoju metu suvartojama vos ne dvigubai daugiau. Sunkmetis beveik nepaveikė juodosios amfetaminų preparatų, heroino, kokaino platinimo rinkos. Tačiau bent jau Vilniuje narkotikų prekeiviai šiuo metu vis mažiau parduoda populiariausio "lengvojo" narkotiko - kanapių, dar vadinamo žole.

LŽ išsiaiškino, kad dalis narkotikų prekeivių pastaraisiais mėnesiais išplatina 4-6 kartus mažiau "žolės" dozių per savaitę nei anksčiau, nors policijos pareigūnai teigia tokių duomenų neturintys. "Galbūt atskirose srityse taip ir yra. Jei pardavimas mažėtų visur, "žolės" kaina turėtų gerokai kristi. Tokios tendencijos nepastebėjome", - LŽ tikino Kriminalinės policijos biuro (KPB) Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas Edvardas Šileris.

Nelaiko pavojingais

Kanapės - pigiausias ir, ko gero, lengviausiai pasiekiamas narkotikas. Daugelis net nelaiko jo pavojingu. "Kai kurie asmenys įsitikinę, kad prie "žolės" nepriprantama. Tai netiesa. Priprantama, tik per kiek ilgesnį laiką. Tai tokia pat pavojinga medžiaga, kaip ir kiti kvaišalai", - pabrėžė E.Šileris. Apie kanapių paklausos sumažėjimą jis tikino negirdėjęs. Esą atsisakyti "žolės" galėjo nebent tie asmenys, kurie tik kartais "pažaidžia" ir dar nėra įgiję priklausomybės nuo šių kvaišalų. Dažniausiai tai - paaugliai ar mėgėjai pasilinksminti naktiniuose klubuose. Pareigūnai nuolat rengia reidus į tokias vietas, nes jose dažnai prekiaujama "žole". Apklausus naktinių klubų lankytojus paaiškėjo, kad narkotikų, dažniausiai būtent "žolės", bent kartą gyvenime yra bandęs kas trečias pasilinksminimų mėgėjas. Per pastaruosius metus bent kartą narkotikus vartojo kas ketvirtas klubų klientas, o per pastarąjį mėnesį - kas dešimtas.

LŽ kalbintas Vilniaus 3-iojo policijos komisariato (PK), kurio atsakomybės teritorija aprėpia sostinės senamiestį, viršininko pavaduotojas Gediminas Vidžiūnas nedrįso tvirtai teigti, kad kanapių paklausa sumažėjo, tačiau tokios galimybės neatmetė. Jis mano, kad tai veikiausiai - laikinas reiškinys. "Rengiame reidus "Klubas". Barų, naktinių klubų savininkams trūksta geranoriškumo. Lankydamasis Varšuvoje sužinojau, kad pasilinksminimo įstaigų savininkai patys rodo iniciatyvą išsiaiškinti narkotikų prekeivius. Su jais bendradarbiauja atitinkamos visuomeninės organizacijos. Tokia praktika praverstų ir Lietuvoje", - aiškino G.Vidžiūnas.

Liūto dalis - iš Afganistano

Apie kokios nors rūšies narkotikų kiekį juodojoje rinkoje pareigūnai dažniausiai sprendžia iš kainų svyravimų. Pavyzdžiui, pernai vieną mėnesį smarkiai atpigo heroinas. Tuomet teisėsaugininkai nustatė, kad į mūsų šalį buvo įvežta itin didelė heroino siunta. Anot pareigūnų, "žolės" kaina šiuo metu nėra labai sumažėjusi.

Apie 90 proc. kanapių į Lietuvą patenka iš Afganistano. KPB duomenimis, esama trijų pagrindinių šių narkotikų gabenimo kelių. Didžiausias kiekis kanapių vežamas tranzitu per Baltarusiją. Nemažai nelegalių siuntų atkeliauja traukiniais iš Maskvos. Palyginti daug "žolės" įveža iš Kirgizijos atvykstantys prekiautojai automobiliais. Iš Vakarų šis narkotikas į Lietuvą patenka retai ir dažniausiai mažomis dozėmis.

Pareigūnai nepamiršta ir vadinamųjų namudininkų. Neseniai likviduotos dvi laboratorijos, kuriose buvo auginamos ir perdirbamos kanapės. Kai kurie mėgėjai "žolę" augina butuose. Sostinės Naujininkų rajone policijos pareigūnai nedidelį šiltnamį su kanapėmis aptiko vieno buto sieninėje spintoje. Savininkas joje buvo įrengęs net specialų apšvietimą.

Aguonos nebepopuliarios

Šiuo metu kanapės juodojoje rinkoje užima 23 proc. visų vartojamų narkotikų. 2001-aisiais jų tebuvo vos 8 procentai. Lietuvoje ženkliai mažėja besisvaiginančiųjų aguonomis. 2001 metais juodojoje rinkoje aguonoms teko net 39 procentai. "Dabar jų beveik nebėra. Pernai opiatai užėmė 4 proc. rinkos. Dažniausiai juos parduoda pavieniai aguonas auginantys asmenys", - pasakojo E.Šileris.

Vilniaus 2-ojo PK, kurio veiklos teritorijoje įsikūręs čigonų taboras, viršininko pavaduotojas Robertas Daugėnas LŽ patvirtino, kad net tabore aguonų nuoviru - "širke" - nebeprekiaujama. "Jau gal pusė metų nebuvo nė vieno atvejo, kad tabore būtų rasta opiatų. Juos pakeitė heroinas", - tikino jis.

Heroino kiekis rinkoje nuo 2001-ųjų beveik nesikeitė. Paprastai šios rūšies narkotikai sudaro apie 30 proc. visų kvaišalų. Tačiau E.Šileris teigė, kad beveik visi anksčiau "širkę" leidęsi narkomanai perėjo prie heroino. "Heroinas kur kas brangesnis už aguonas. Policija gerai žino, kad heroiną vartojantys narkomanai šiuo metu daro sunkesnius nusikaltimus. Dabar jiems reikia gerokai daugiau pinigų dozei gauti", - nerimo neslėpė pareigūnas.

Masiškiausiai heroinu prekiaujama tabore (nors čia rengiami nuolatiniai reidai), mat pavienius gatvės prekeivius policija lengviau randa ir sulaiko. Esama dviejų nuomonių, kaip su šiuo reiškiniu kovoti. Vieni mano, kad lengviau kontroliuoti narkotikų platinimo procesą, kai jis yra sutelktas vienoje vietoje. Kiti įsitikinę, kad taboro gyventojus reikia iškeldinti ir išsklaidyti. Pastariesiems oponentai pateikia svarų argumentą - esą geriau turėti problemų viename miesto rajone negu visuose.

"Reikia politinio sprendimo, bet asmeniškai aš esu už iškeldinimą", - prisipažino E.Šileris. Jis priminė Kaliningrado srities patirtį. Valstybės interesą gynę vietos prokurorai kreipėsi į teismą, šis nusprendė nugriauti kvaišalų platintojų kvartalą ir iškeldinti jo gyventojus. "Tada jie praranda bendrumo, saugos jausmą, juos lengviau išaiškinti", - mano KPB Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas.

Jaunuoliai įniko į "tabletes"

Pastaraisiais metais itin padidėjo amfetamino tipo stimuliatorių kiekis juodojoje rinkoje. Prieš septynerius metus jie sudarė 8, pernai - 32 procentus. Šie stimuliatoriai populiarūs tarp paauglių. Vilniaus 7-ojo PK viršininkas Gintaras Barzdukas LŽ skundėsi, kad pastaraisiais mėnesiais šio komisariato pareigūnai sulaiko vis daugiau apsvaigusių paauglių. "Anksčiau tokių pasitaikydavo vienas kitas, dabar - dešimtys", - sakė jis. Padėtį apsunkina tai, kad amfetamino preparatai palyginti pigūs.

"Pasižiūrėkite į statistiką, alkoholis tarp jaunuolių ne toks populiarus. Atrodytų, turėtume džiaugtis, bet nėra dėl ko. Tabletė kainuoja mažiau nei alkoholis, o efektas toks pats", - pabrėžė E.Šileris.

Kad sulaikytas paauglys apsvaigęs nuo tablečių, nustatyti dažnai sunku. "Pagal statistiką, dėl padarytų nusikaltimų sulaikytų apsvaigusių paauglių tėra vos keli procentai. Tačiau tai neatitinka tikrosios padėties", - teigė E.Šileris. Pareigūnai ne visada pastebi, kad jaunuolis apsvaigęs, tad šis nevežamas atlikti reikiamų tyrimų. Nors esama vadinamųjų žaibiškų testų, teisme jie nelaikomi įrodymais. Tokių testų rezultatus būtina patvirtinti atlikus detalias analizes. Tad kiek iš tikrųjų sulaikoma apsvaigusių paauglių ir suaugusiųjų, nežino niekas.

Skaičiai skiriasi

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centro duomenimis, narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje mažesnis už Europos vidurkį. Tačiau jis didėja. Prieš kelerius metus narkotikai, galima sakyti, buvo didesnių miestų bėda. Dabar jie jau skverbiasi ir į miestelius bei kaimus. Gyventojai vyksta į užsienį, vaikai išvažiuoja mokytis į miestus. Grįžta dažnai jau turėdami narkotikų vartojimo patirties. Pagal 2007 metų skaičiavimus, Lietuvoje gali būti apie 6 tūkst. narkotikus vartojančių asmenų. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbti duomenys kitokie: 9-10 tūkstančių. NKD direktoriaus pavaduotojas Ernestas Jasaitis sakė, kad, departamento duomenimis, šių metų sausio 1-ąją asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 5808 asmenys, turintys problemų dėl narkotikų. Jo manymu, maždaug dar tiek pat yra vadinamųjų probleminių vartotojų, kurie niekada nebuvo patekę į policijos rankas. "Tiksliausiai padėtį nusako per metus naujai įskaitoje užregistruojamų asmenų skaičius. Pernai tokių užregistruota 272. Tai rodo didėjimą", - teigė E.Jasaitis.

Narkotikų paplitimą rinkoje stebi policijos pareigūnai. Tačiau, pasak pašnekovų, tiksliai nustatyti, kokia yra dabartinė situacija, neįmanoma. Visi skaičiai - tik apytiksliai. Be to, ne visi Lietuvoje aptikti nelegalūs narkotikai skirti parduoti mūsų krašte. Nemažai jų tranzitu gabenama į kitas valstybes. Tuo metu lietuvaičiai gali nuvykti, pavyzdžiui, į Nyderlandus ir ten lengvai gauti narkotikų. Akivaizdu, kad vien policinėmis priemonėmis kovoti su narkomanija nepakanka. Tačiau kitos išeities dar niekas nepasiūlė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"