TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Narsioji vilnietė kaunasi su savivale

2006 05 13 0:00
Božena Gruodienė pasiryžusi apginti savo nuosavybę ir teisę gyventi gražiai.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Sostinės gyventoja Božena Gruodienė, Vilniaus mero Artūro Zuoko apdovanota Šventojo Kristoforo statulėle, jau kelerius metus mina savivaldybės slenksčius, prašydama apsaugoti jos namus nuo nežabotos statybininkų savivalės. Negana to, kad prieš langus, vos už trijų metrų, statomi trys daugiaaukščiai namai, statybininkai pasigviešė atimti nuosavą šulinį.

Žemuosiuose Paneriuose, Vaduvos gatvės kalno šlaite, yra keliolika privačių valdų. Vienas namukas, pažymėtas 36A numeriu, - tai šimtametė sostinės pakraščio istorija. Čia, kadaise buvusiame Novosiolkų kaime, pasikeitė bent kelios Juzefo Jachovičiaus šeimos kartos.

Senojo Juzefo namus ir žemę paveldėjęs Josifas Synanovičius, išgyvenęs iki 1998-ųjų spalio, nesulaukė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentų. Juos atgavo Josifo dukra Zofija Bevza, savo namuose užauginusi tris dukras. Vienai jų - Boženai - mama nutarė padovanoti senolių turtą. Juolab dukra ištekėjo, sukūrė šeimą. Tačiau gražūs šeimos planai ir svajonės atsimušė tarsi į sieną.

Ilgai buvo varstomos valdininkų ir pareigūnų durys, prireikė teisybės ieškoti ir teismuose. Tik 2004 metų rugsėjį ponia Zofija galėjo pasidžiaugti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste. Nemanykite, kad ši žemė tuoj pat buvo atmatuota. Šeima tikėjosi, kad žemės sklypas natūra bus grąžintas ten, kur jie gyveno metų metus. Anaiptol. Praėjusiais metais priešais šlaite stovinčio jų namuko langus prasidėjo didžioji statyba.

Viskas teisėta

Statybų aikštelėje pradėjo darbuotis statybos bendrovė "Kamintras". Ji sėkmingai įsigijo pamatus, paklotus 1989-aisiais, perėmė ir projektą, ir technines sąlygas. Pasirodo, prieš 17 metų 0,8 ha sklype Vaduvos gatvėje buvo suprojektuotas trijų sekcijų gyvenamasis namas. Sykiu buvo planuojama nugriauti namą, kliudantį statyboms. Tada buvo numatyta suteikti gyventojams būstą ir sumokėti kompensaciją už vaiskrūmius, vaismedžius ir kitus statinius. Sumanymas neišdegė, statyba buvo užkonservuota keliolika metų. Kol apirusių, laiko, oro ir nenaudėlių niokotų pamatų iš bendrovės "Komunalinis ūkis" nenusipirko "Kamintras" ir nepradėjo didžiosios statybos.

Bendrovės direktorius Remigijus Balčiūnas mus įtikinėjo, kad miestas turi plėstis, o Panerius statybos vis aplenkdavo. Jo manymu, kaimynystėje įsikūrę gyventojai turėtų džiaugtis šia statyba. Bendrovė įsipareigojo įrengti vandentiekį, kanalizaciją. Net pasižadėjo nebestatyti dešimtaukščio trečiojo korpuso, statys penkiaaukštį, tad atsiras galimybė įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Balčiūnas stebėjosi, kuo gi nepatenkinta gyventoja Božena. "Ji nori šulinio. Prašiau, kad parodytų dokumentus, bet ji man neparodė. Manau, kad ji nori mums trukdyti statyti. Mums nereikalingas tas plotelis apie jos namą, nors siūlėme jį nupirkti. Pasiūlėme realią kainą - 200 tūkst. litų. Aišku, savininkė norėjo gerokai daugiau. Nesusitarėme. Būtume tą namą nugriovę ir palikę gražų šlaitą", - aiškino bendrovės direktorius. Jo žodžiais, dar bus nutiestas asfaltuotas kelias iki kiekvieno gyventojo privačios valdos.

"Būčiau nepatenkintas"

Vos užsiminus apie daugiaaukštę statybą Vaduvos gatvėje, savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Ramonaitis neslėpė, kad būtų labai nepatenkintas, jei prieš jo namo langus išdygtų dešimties aukštų pastatas.

"Tie namai suprojektuoti ne vietoje. Jų ten neturėtų būti, tačiau tuomet, prieš 17 metų, vyravo tokia koncepcija, kad reikia statyti kuo aukštesnius namus. Toks buvo architektūros laimėjimas", - sakė direktoriaus pavaduotojas. Tad kas gi leido juos statyti? Pasirodo, pradėta statyba - neliečiama, tarsi Indijoje šventa karvė. Nesvarbu, kad kvailai suplanuota, bet vis tiek turi būti pastatyta, mat parengtas projektas, visa dokumentacija ir detalusis planas. Ramonaitis patvirtino, kad savivaldybė neturi juridinių galių protestuoti. To galėtų imtis Vilniaus apskrities administracija, tačiau ir šiai neparanku. Pastatų pamatus įsigijo bendrovė "Kamintras", o gviešiantis į jos nuosavybę grėstų teismai ir didelės baudos dėl sutarčių netesybų.

"Taigi šios statybos neįmanoma sustabdyti, tačiau neleisime jos tęsti. Juk numatyta dar du daugiaaukščius ten statyti. Tam reikės leidimų, o mes neketiname leisti. Juolab teks parengti detalųjį planą", - su viltimi šnekėjo Ramonaitis.

Užgožti saulės nevalia

Smalsūs Vaduvos gatvės gyventojai pateikė klausimų Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriui Aurelijui Kuisiui. Jie teiravosi, koks mažiausias atstumas turi būti tarp daugiaaukščio pastato ir nuosavos valdos. Sulaukė atsakymo, kad minimalus atstumas nuo pastato iki namų valdos ribos - 3 metrai. Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statybų priežiūros inspektorius Vincas Sasnauskas mus informavo, kad laikantis atsparumo gaisrui reikalavimų atstumas turėtų būti nuo 6 iki 15 metrų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ekspertizės skyriaus specialistė Laura Nariūnienė sakė, kad jų ekspertai savo išvadas pateikia projekto derinimo metu. Jie apskaičiuoja, kiek laiko būsto languose šviečia saulė. Moksliniu terminu tai vadinama insoliacija. Pagal statinių pripažinimo tinkamais naudoti normas būsto nepertraukiama insoliacija turi trukti 2,5 valandos. Išimtis daroma senamiesčiui - ten, tankiai užstatytoje vietoje, nepertraukiama insoliacija privalo trukti 2 valandas. Kitaip tariant, negali didžiulis pastatas užgožti saulės mažesniam namui. Kažin ar tokių normų buvo laikomasi statant namus Vaduvos gatvėje.

Šulinys

Daug nuoskaudų Božena Bevza, dabar Gruodienė, mums išsakė dėl savo šulinio. Jos mama Zofija neslėpė, kad jaučiasi taip, tarsi trečiąkart būtų apvogti. Pirmąsias turto nacionalizacijas patyrė jos tėvai, o trečioji teko jai.

"Visą gyvenimą sėmėme vandenį iš savo šulinio. Juo naudojosi visi kaimynai", - sakė moteris ir parodė nuo laiko pageltusius dokumentus, kur įrašytas ir šulinys. Tiesa, 1989 metais atlikdama sovietinę inventorizaciją komisija šulinio neįrašė. Kam, juk vis tiek namą planavo nugriauti. Dabartiniai valdininkai kaip tik ir vadovaujasi tuo sovietiniu dokumentu ir šiandien moterims aiškina, kad šulinys - ne jų nuosavybė. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Valdemaras Nenartavičius prisipažino, kad namo valdos savininkė kreipėsi dėl šulinio. "Tegul man atneša dokumentą, kad šulinys - jų nuosavybė, iškart problema bus išspręsta. Taip buvau sakęs Boženai, bet ji dokumento neatnešė. Šią problemą turės spręsti statybos rangovas. Nuosavybės niekas negali atimti", - sakė Nenartavičius.

Dabar Božena tuose namuose reta viešnia. Gyventi čia neįmanoma, juolab be vandens. Šulinys atsidūrė statybos aikštelėje, už tvoros. Kažkodėl statybininkai suskubo jį paslėpti, užstatė vagonėlį, apdėjo lentomis. Šulinio nėra! Božena tikisi, kad pasibaigus statyboms šulinys bus atvertas. Tik ji nesitiki, kad statybininkai išsiveš visą šiukšlyną, sukrautą jų kieme, kone po langais. Tačiau moteris nenusimena. Ryžtinga kovotoja pasiryžusi įveikti visas biurokratines valdininkų pinkles. Savo ryžtą ir drąsą kartą jau įrodė. Būdama dvidešimties prieš šešerius metus jauna transporto policininkė Vilniaus geležinkelio stotyje sulaikė žmogžudystėmis pagarsėjusį maniaką. Už tai ir buvo pripažinta nusipelniusia vilniete, kurią miesto valdžia apdovanojo Šventojo Kristoforo statulėle.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"