TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Narsuoliai Baltiją šturmuos baidarėmis

2009 06 13 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Trimis baidarėmis pasiryžę įveikti Baltijos jūrą, Jurdanas Butkus, Marius Norvaišas ir Paulius Paulionis savo žygį dovanoja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir prieš 15 metų tragiškai žuvusiam Pauliaus tėvui Gintarui Paulioniui, kuris Baltiją perplaukė du kartus, bet grįždamas žuvo.

Baltijos šturmą vyrai ketina pradėti liepos 27-ąją. Tą dieną įmerks irklus į jūrą ties Elandu (Švedija). Dabar jie intensyviai treniruojasi Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Pasak narsiosios trijulės, kiekvienas žmogus svajoja perplaukti savo jūrą. "Mes norime perplaukti Baltijos jūrą ne dėl to, kad ieškotume pavojų ar vaikytumės rekordų. Kiekvienas mūsų į šį žygį deda savas viltis ir skirtingas prasmes. Tačiau visus tris mus jungia tas pats troškimas - dovanoti šį plaukimą Tėvynei Lietuvai, kuri brangiausia ir į kurią visuomet norisi grįžti net iš pačių nuostabiausių pasaulio kampelių", - taip savo žygio prasmę įvardija trijulė. Būtent todėl jie savo kelionę pradės ne iš Lietuvos, o į Lietuvą.

Pirmąjį etapą iki Gotlando salos, apie 90 km, vyrai ketina įveikti per dieną. Kitą dieną kils į lemiamą, 240 km ilgio etapą iki Klaipėdos. Jei oro sąlygos bus idealios, šį kelią irkluotojai ketina įveikti per 30 valandų. Žygio per Baltiją dalyvius lydės jachta "Šatrija", jai vadovaus kapitonas Steponas Kudzevičius.

Gimė su irklais

Visiems trims vyrams šis plaukimas - ilgai brandintas gyvenimo tikslas. "Kai žmonės klausia, kam man to reikia, atsakau, kad tai darau vietoj to, kad sodinčiau medį, - juokiasi M.Norvaišas. - Be to, noriu save išbandyti. Mintis perplaukti Baltijos jūrą kilo prieš penkerius, o gal net septynerius metus, iš pradžių galvojau plaukti jachta. Kažkada tarp gyvenimo tikslų įrašiau ir šį: "Perplaukti Baltijos jūrą." Pasak M.Norvaišo, jis, matyt, gimė su irklais: į pirmą žygį baidarėmis išplaukė būdamas vos pusantrų metukų, vėliau ne kartą jėgas išbandė Lietuvos bei užsienio vandenyse ir kasmet surengia po keturis rimtus žygius.

Plauks į Lietuvą

Didžiausią impulsą šiemet planuojamam žygiui davė vyriausias projekto dalyvis, 44 metų J.Butkus, pirmas garsiai ištaręs: "Plauksiu." "Ši idėja kilo prieš dvejus metus, - prisiminė J.Butkus. Jis pasiūlė ir idėją plaukti iš Švedijos į Klaipėdą: nenoriu bėgti iš Lietuvos. Šis plaukimas galėtų simbolizuoti visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių grįžimą į savo Tėvynę. Gal skamba keistai, bet tokia mano mintis. Džiugu, kad jai pritarė ir Marius bei Paulius." J.Butkus - aktyvus sportininkas ir baidarių sporto entuziastas. Šiemet jis padarė būsimo žygio repeticiją - Lietuvos tūkstantmečio regatoje įveikė 430 km nuo Vilniaus iki uostamiesčio.

Vyrai sutverti pavojams

Pasak P.Paulionio, prieš 15 metų žuvusio G.Paulionio sūnaus, gali išgirsti tūkstančius pasakojimų, perskaityti šimtus knygų, tačiau tai niekada nebus tikras išgyvenimas. Nuo vaikystės jį traukia dalykai, kuriems reikia drąsos ir vidinės jėgos, todėl kurį laiką studijavo Karo akademijoje. Dabar P.Paulionis yra "Fire Walking Institute of Researh and Education" (JAV) instruktorius - laisvu laiku Lietuvoje organizuoja motyvacinius mokymus vaikštant per žarijas. Taip pat jis važinėja motociklais, valdo jėgos aitvarus, yra Lietuvos šunų kinkinių sporto klubo "Aliaska" narys.

Vertindamas savo tėvo tragiškai pasibaigusį žygį, P.Paulionis cituoja savo velionį senelį: "Jei visi vyrai sėdėtų namie įsitvėrę žmonų sijonų, Amerika iki šiol nebūtų atrasta. Tėvo gyvenimas ir jo paskutinė kelionė turėjo prasmę."

Baltiją nugalėjo dukart

Prieš 15 metų G.Paulionis savo žygį per Baltiją, visiems laikams įrašytą į Lietuvos jūreivystės istoriją, pradėjo Piaulų kaime, netoli Kuršių marių žvejų gyvenvietės Drevernos. Pagal senųjų Niufaundlendo žvejų dorių brėžinius jis pasistatė irklinę valtį, kurią pavadino Alfredo Jenseno vardu. Danų kilmės amerikietis A.Jensenas 1876 metais pradėjo vienišų jūrų keliautojų erą. Šis "pamišęs danas", kaip jį vadino bendraamžiai, per 46 paras valtimi perplaukė Atlanto vandenyną.

G.Paulionis, taip pat nebūdamas jūreivis profesionalas, 1994 metų birželio pabaigoje nuleido savo valtį į Klišupės upelį, kuris įteka į Kuršių marias. Iš ten jis leidosi į jūrų kelionę, išsikėlęs tikslą vienas įveikti Baltijos jūrą. Beveik po dviejų savaičių G.Paulionis pasiekė Elando salą Švedijoje. Jis nugalėjo Baltiją orientuodamasis pagal paprastą kompasą, neturėdamas jokios navigacinės įrangos, pasiėmęs tik tranzistorinį radijo aparatą. Plaukė vienas, pasikliaudamas savo dvasine energija ir raumenimis.

Įveikęs Baltiją, G.Paulionis galėjo grįžti namo kaip didvyris, tačiau gailėdamas palikti valtį susiruošė plaukti atgal. Rugsėjo 29-ąją kilusi audra, nuskandinusi keltą "Estonia", užklupo ir Gintarą. Nors antrą kartą perplaukė Baltiją, tačiau žuvo bangų mūšos zonoje, kai krantas jau buvo ranka pasiekiamas. Pasak draugų, G.Paulionis tikrai turėjo matyti Nidos švyturį. Jo valtis sulaužytu stiebu, skilusiu dugnu spalio 5 dieną rasta Kuršių nerijos paplūdimyje. Spalio 15 dieną jūra netoli Preilos išmetė ir kūną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"