TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Narų negąsdina nei rizika, nei menkos algos

2007 06 13 0:00
Naras Valerijus Žilinskas LŽ teigė neketinantis keisti profesijos.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Užgriuvus karščiams vis dažniau prireikia narų gelbėtojų pagalbos. Praėjusį savaitgalį Lietuvoje nuskendo net 14 žmonių. Tačiau pavojingą darbą dirbantys ir itin mažus atlyginimus gaunantys narai prognozuoja, kad senbuviams pasitraukus nebebus kam dirbti.

Ugniagesių, pareiškusių norą tapti narais, laukia nelengvi išbandymai. Pirmasis - sveikatos patikrinimas. Vilniaus pirmosios komandos viršininko pavaduotojas Liutauras Šinkūnas juokiasi, kad narai tikrinami kaip kosmonautai. Tikrinama ne tik sveikatos būklė, bet ir mokėjimas orientuotis, vestibuliarinė sistema. Labai daug panorusiųjų tapti narais per sveikatos patikrinimą atsijojama. Jei kandidatas įveikia medikų barjerus, jis penkioms savaitėms siunčiamas į Klaipėdą. Čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur ugniagesių tarnybai rengiami profesionalūs narai. Antrasis išbandymas, su kuriuo gelbėtojai susiduria darbe, - psichologinis. Ne kiekvienas gali išlaikyti įtampą, kuri tvyro dirbant. Ne visi gali upėje ar ežere ieškoti žmogaus kūno.

Būtina atsiriboti

Narai patiria didžiulę psichologinę įtampą. Dažniausiai jie kviečiami ieškoti nuskendusių žmonių. Retai narai kviečiami gelbėti skęstančiojo ir, jei pavyksta, tai būna laiminga diena. "Stengiamės atsiriboti nuo psichologinių problemų, kitaip tokio darbo negalėtume dirbti, - sakė 12 metų naru gelbėtoju dirbantis Vilniaus pirmosios komandos vadovas Valerijus Žilinskas. - Kaip sako vienas mano pažįstamas, bijoti reikia gyvų žmonių, o negyvųjų bijoti nereikia. Negalima viso to laikyti savyje. Tie, kas bandė laikyti, nebedirba čia."

Narai jau vykdami į nelaimės vietą būna morališkai pasirengę tam, kad teks ieškoti kūno. Su artimaisiais jie susiduria retai. Dažniau nelaimės vietoje būna draugai. Bet kokio bendravimo su jais narai irgi vengia. Baisiausia jiems traukti nuskendusius vaikus. Priešgaisrinės tarnybos operatorės visada stengiasi išsiaiškinti, kokio amžiaus žmogus nuskendo, ir pranešti apie tai gelbėtojams. Tuomet gelbėtojas bent jau žino, kam ruoštis.

Pasak V.Žilinsko, narams darbo padaugėja tris kartus per metus: pasirodžius pirmajam ledui, atėjus pavasariui, kai ledas dar nenutirpęs, bet jau nebetvirtas ir, kaip dabar, užplūdus pirmiesiems karščiams.

Kviečia gelbėti ir paukščių

Narai kviečiami ir tuomet, kai pagalbos reikia policijai. Ne kartą jiems yra tekę ieškoti į vandenį įmestų ginklų arba nuskendusių automobilių. V.Žilinskui su kolegomis prieš keletą dienų teko Širvintų mariose ieškoti dviejų mašinų. Policijos sulaikyti jaunuoliai prisipažino automobilius pavogę ir pasivažinėję įstūmę juos į upę. Vanduo mariose neskaidrus, net ištiestos rankos nematyti. Tad mašinų teko ieškoti apgraibomis, tačiau jos buvo rastos. Automobiliai buvo nuskandinti maždaug prieš mėnesį, apaugę dumblu.

Narai dažnai kviečiami gelbėti prie ledo prišalusių paukščių, tačiau tokio atvejo būta tik vieno - į nelaimę pateko gulbė, o ir ta pati išsivadavo. Tiesiog žmonėms iš toliau žiūrint pasirodė, kad paukštis pakliuvo į ledų nelaisvę. Tačiau reaguojama į kiekvieną skambutį. Narai vyksta ir į kitas šalis. Prieš keletą metų buvo išvažiavę į Lenkiją, kur teko gelbėti žmones nuo potvynio. Visai neseniai talkino latviams, kai Gaujos upėje buvo išsiliejusi nafta.

Nemėgsta šokinėtojų

Gelbėtojams itin nepatinka, kai tenka vykti traukti į upę nuo tilto nušokusių žmonių. "Mes visi keikiamės, kai jie šokinėja. Gali būti, kad tuo metu atsiras kitas, svarbesnis darbas," - piktinosi V.Žilinskas.

Pasak Vilniaus pirmosios komandos viršininko pavaduotojo L.Šinkūno, sostinėje liūdnai garsėja du tiltai - Žaliasis ir Liubarto. Vyrai prisiminė vos prieš kelias dienas prie Liubarto tilto traukę iš Neries senučiukę. Beveik kilometrą pasroviui plaukusi moteris, paklausta, kas atsitiko, ramiausiai pareiškė, kad skandinosi. Į vandenį ji įlindo su visais drabužiais, tik batelius nusiavė.

Prieš kiek laiko nuo Žaliojo tilto nušokusį vaikiną ištraukęs naras neištvėrė. "Manai, man patinka dėl tavęs po šaltą vandenį plaukioti," - burbėjo jis išlipęs ant kranto.

Brangi įranga

Šalyje yra 12 narų gelbėtojų punktų. Jie veikia visuose apskričių centruose, išskyrus Tauragę, bei Visagine, Gargžduose ir Šilutėje. Profesionalų narų automobilį turi tik visaginiečiai. Vilniaus narai tenkinasi iš Vokietijos gauta greitosios medicinos pagalbos mašina, kuri pritaikyta narų reikmėms. Tačiau vyrai nesiskundžia. Sako, kad narų kostiumai geri, o tai svarbiausia. Vadinamasis sausas kostiumas kainuoja daugiau kaip 2 tūkst. litų. Vilkint tokiu kostiumu sušlampa tik žmogaus veidas. Tokie kostiumai itin reikalingi nardant žiemą.

Vilniaus narai turi dvi valtis. Viena guminė, kita medinė. Yra ir speciali priekaba joms vežti. Viena šių valčių buvo pagrindinė gelbėjimo priemonė, kai teko vykti į užsemtą Šalčininkų rajono Jašiūnų kaimą. Tiesa, tai buvo vienintelis potvynis Vilniaus apskrityje, kurį narai pamena. Dažniau valtys naudojamos ieškant nuskendusių žmonių.

Galima ir nenerti

Kiek naras gali išbūti po vandeniu, nenustato jokios normos. Jis pats jaučia, kada reikia kilti viršun. Net menkiausias negalavimas yra rimta priežastis iš viso nenerti. Pasak L.Šinkūno, gelbėtojas gali tiesiog pasakyti, kad neners ir tai visi supranta. Buvimo po vandeniu laiką riboja ir deguonies atsargos. Jo suvartojimas priklauso nuo įvairių sąlygų. Vieni gali su standartiniu deguonies balionu išbūti ir pusantros valandos, kiti - tik pusvalandį. Tai priklauso nuo plaučių tūrio, kvėpavimo tankumo.

Šiuo metu priešgaisrinės tarnybos narams leidžiama nerti gilyn iki 12 metrų. Nors V.Žilinskas tikino, kad vyrai galėtų panerti ir iki 30 metrų, jei papildomai pasimokytų. Tačiau instrukcija draudžia nerti giliau nei 12 metrų. Jei reikia leistis giliau, pagalbon kviečiami karinės jūrų flotilės narai. Jie turi specialią barokamerą. Narui pabuvus dideliame gylyje ir staigiai iškilus į paviršių, pavojus gali grėsti ne tik sveikatai, bet gyvybei. Todėl tokiais atvejais ant kranto turi būti barokamera ir specialistas medikas.

Apie kitą profesiją negalvoja

V.Žilinskas naro profesiją pasirinko dar vaikystėje. Būdamas vaikas jis lankė baseiną Vaikų ir jaunimo centre Vilniuje. Užsiėmė nardymu, povandeniniu plaukiojimu. Tame pačiame centre jis ir dabar talkina plaukimo treneriui.

Kai prieš 12 metų V.Žilinskas buvo pakviestas dirbti pas ugniagesius, iš karto sutiko. Tuomet kaip tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente buvo formuojamos pirmosios narų komandos. Naras, jei nesutrinka sveikata, gali į pensiją išeiti turėdamas 20 metų darbo stažą. Tačiau daugelis dirba ir toliau. V.Žilinskas apie išėjimą kol kas negalvoja. Paklaustas, ką ketina veikti vėliau, jis teigė, kad plaukimo nemes.

Už darbą gauna grašius

Lietuvoje šiuo metu yra 147 narai gelbėtojai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente yra numatyta 160 etatų, tačiau tiek žmonių nepavyksta surinkti. Daug kas atkrenta per sveikatos patikrinimą. Jis atliekamas kasmet. Tačiau yra ir kita bėda - aukštos kvalifikacijos profesionalams mokama labai mažai. Naras yra toks pat ugniagesys kaip ir visi kiti. Tai reiškia, kad jis vyksta gesinti gaisrų. Tik papildomai dar dirba naro darbą. Vyrai budi kas ketvirtą parą. Pamainoje - du arba trys žmonės. Pasak gelbėtojų, reikėtų mažiausiai keturių.

Už darbą tik atėjęs dirbti naras gauna maždaug 800 litų per mėnesį. Patyrę narai gali uždirbti 1000-1200 litų. Atlyginimas priklauso nuo einamų pareigų. Anksčiau narams buvo mokamas priedas, tačiau jau kelerius metus priedų nebėra. Dabar mokama už laiką, praleistą nardant. Vyrai kreivai šypsosi įvardydami tą atlyginimą: 8 litai už valandą. Vidaus reikalų ministerijoje rengiamas įstatymo projektas, kuriame numatoma įvesti naujas pareigybes. Vyresniojo ir vyriausiojo ugniagesio. Jei projektas bus patvirtintas, atlyginimai galėtų pakilti maždaug 200-400 litų. Tačiau narai gelbėtojai tvirtina, kad senajai entuziastų kartai išėjus į pensiją nebeliks kam dirbti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"