TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Narystė ES pakeitė Lietuvos veidą

2014 04 30 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Prieš dešimtmetį Europos Sąjungos (ES) nare tapusi Lietuva atsikratė „našlaitės Sigutės“ sindromo ir tampa gerai besitvarkančia Europos valstybe. Nors artimiausiu metu Skandinavijos šalių lygio nepasieksime, pamažu mūsų gerovė vis kils.

Narystė ES neatpažįstamai pakeitė Lietuvos veidą. Tapome ilgametes demokratijos tradicijas puoselėjančių valstybių klubo nariais, šaliai skirti europiniai milijardai skatino ekonomikos plėtrą, gražino miestus ir miestelius, lietuviams atsivėrė Europos sienos. Netrukus dar glaudžiau su ES mus susies bendra valiuta - euras.

LŽ domėjosi, kaip dešimt Lietuvos narystės ES metų vertina politikai, ekonomistai, profsąjungų, kultūros atstovai.

Ambicingos valstybės įvaizdis

P.Auštrevičius / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Anot Seimo vicepirmininko, buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičiaus, pirmasis narystės dešimtmetis - sėkmės laikotarpis, smarkiai pakeitęs Lietuvą. “Narystė mums buvo krikštas, pirmasis dešimtmetis - mokykla. Įveikėme kelią nuo naujokės iki narės, įgijusios patirties, pirmininkavusios visai ES, - solidžiai, su konkrečiais laimėjimais, savo specifika, programa. Po pirmininkavimo apie Lietuvą galima kalbėti kaip apie ES narę, turinčią gerai organizuotos, veržlios, ambicingos valstybės įvaizdį”, - teigė politikas.

Jis pabrėžė, kad belsdamasi į ES vartus Lietuva konkuravo su šalimis, kurių starto pozicijos, politinis ir ekonominis pranašumas buvo kiek kitokie. “Iš 2004 metais stojusio dešimtuko trys Baltijos valstybės iškrenta iš konteksto - mes buvome ekssovietinės, kitos šalys - ekssocialistinės. Čia užkoduotas didžiulis skirtumas. Tačiau sugebėjome susilyginti su jomis ir dabar atrodome ne prasčiau. O kaimynę Lenkiją pagal statistinius 2012 metų rodiklius, pagal BVP augimą aplenkėme”, - sakė P.Auštrevičius. Anot jo, tolygi ekonominė plėtra konkuruojant, o ne kam nors sudarant išskirtines sąlygas, ir yra ES turinio esmė.

Jei Lietuva būtų nestojusi į ES, ją nuolat sekintų besikartojančios politinės ir kitokios krizės, nebūtų vidinės santaros. “Stojome ten, kur mus kvietė istorija, o kelią rodė kultūra. Politikai priėmė idealų sprendimą. Kito Lietuvai ir negaliu linkėti, nes tai natūralus ir pats teisingiausias pasirinkimas”, - pabrėžė P.Auštrevičius. Buvęs euroderybininkas teigė neabejojantis, kad Lietuva pasieks visus užsibrėžtus tikslus, tam tik reikia laiko, kantrybės ir “papildomų tęstinių pastangų”.

Europietiškos galimybės

Europarlamentaras Leonidas Donskis mano, kad stojimas į ES ir narystė joje pakeitė Lietuvos istoriją. Pagal reikšmingumą filosofas šį įvykį lygina su Lietuvos krikštu, Žalgirio mūšiu, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu ir jos atkūrimu. „Manau, greta šių istorinių datų galima garbingai įrašyti 2004 metus, kai Lietuva tapo ES ir NATO nare", - pažymėjo jis.

Prieš tai, kai įsiliejo į demokratinių Europos valstybių šeimą, Lietuva, anot L.Donskio, niekada neturėjo tiek saugumo, plėtros garantijų, galimybių gyventi europietiškai. „Tai buvo mūsų modernios istorijos lūžis. Lietuva neatpažįstamai pasikeitė. Mūsų šalis niekada nebuvo taip integruota į Europos gyvenimą ir Vakarų pasaulį apskritai", - kalbėjo jis.

L.Donskis atkreipė dėmesį, kad tapusi ES nare Lietuva nustojo būti antrarūše šalimi. Po 1990 metų visi suprato, kokia laimė gyventi nepriklausomoje valstybėje. Tačiau daug ką temdė atsilikimas, didžiulis atotrūkis tarp Lietuvos ir Šiaurės, Vakarų Europos kraštų. Mūsų šalies pastangomis, taip pat ES pagalba atotrūkis pradėjo mažėti. Ne mažiau svarbus, pasak europarlamentaro, sustiprėjęs lietuvių orumo jausmas, atsiradusi galimybė laisvai keliauti su lietuvišku pasu, įsiliejimas į Šengeno zoną.

„Žinoma, ES sukūrė ir tam tikrų problemų. Nenoriu paišyti vien rojaus paveikslo. Lietuvai kilo naujų iššūkių ir bėdų. Pavyzdžiui, kaip bendrauti su lietuvių diasporomis, kurios formuojasi Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje. Kaip gyventi pasaulyje be sienų, kai lietuviai ilgą laiką taip aistringai tapatino save būtent su Lietuvos teritorija ir jos institucijomis, o dabar reikia mokėti gyventi mylint Lietuvą ir tuo pat metu branginant Europą, kaip bendrus namus“, - dėstė L.Donskis.

Lietuviškas entuziazmas

L.Donskis/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kartu L.Donskis pažymėjo, kad Lietuva daug davė ES. Pirmiausia todėl, jog esame euroentuziastai, o ne skeptikai. Tikėjimas Europa ir ES šiandien ateina ne iš Vakarų, o iš Vidurio ir Rytų Europos. „Lietuviai šį labai svarbų pokytį veikė itin aktyviai. Lietuva buvo ryžtinga ES integracijos, plėtros, Rytų partnerystės programos, teisės ir galimybės į ES erdvę įtraukti tokias šalis kaip Ukraina, Moldova, Gruzija rėmėja. Lietuvių entuziazmas ypač pasireiškė pirmininkavimo laikotarpiu, kai daug kas daryta ambicingai, su tikėjimu, be cinizmo, perdėto technokratizmo. Tai buvo didžiulis įnašas į ES gyvybę ir dabartinę plėtrą“, - įsitikinęs politikas.

L.Donskio teigimu, mūsų šalis vertinama ES su pagarba ir simpatija. Jis vylėsi, kad Lietuva kuo toliau, tuo labiau bus traktuojama kaip normali valstybė, apie kurią net neverta per daug kalbėti. „Nenoriu, kad būtume lyg našlaitė Sigutė. Man atrodo, jau atsikratėme šio sindromo, tam labai padėjo pirmininkavimas. Norisi, kad kuo toliau, tuo labiau būtume panašūs į normalią, ramią, standartinę, gerai besitvarkančią Europos valstybę. Turbūt artimiausiu metu netapsime tokia klestinčia šalimi kaip Danija ar Suomija, bet jei galėtume būti visiškai patikima Vidurio Europos valstybė su savo vaidmeniu Šiaurės Europoje ir žiniomis Rytų Europos atžvilgiu, būtų labai geras scenarijus“, - svarstė L.Donskis.

Bendras ūkis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Gedimino Rainio manymu, narystės ES pranašumus akivaizdžiai rodo finansinė nauda, kurią gauna Lietuvos verslas, ir ne tik jis, per europinius struktūrinius fondus. „Ta parama - apie 4 proc. mūsų metinio BVP“, - sakė pašnekovas.

Be to, anot G.Rainio, lėšų ateina ir per tikslines programas – transeuropinių tinklų (energijos, transporto), Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus. „Kitas reikalas, ar esame patenkinti tuo, kiek gauname? Kad ir kaip ten būtų, finansiniai srautai Lietuvai akivaizdžiai naudingi“, - kalbėjo LPK viceprezidentas. Antras pranašumas yra tai, kad Lietuvos verslas pateko į bendrą Europos ūkio rinką. Ji, kaip ir laisvas kapitalo judėjimas, garantuoja geras ekonomikos plėtros sąlygas.

„Iki Rusijos krizės, 1998-1999 metų, į Rytus buvo integruota apie 90 proc. Lietuvos ekonomikos. Dabar 60 proc. eksporto nukreipta į ES, 30 proc. - į buvusias SSRS respublikas (be Latvijos ir Estijos), 10 proc. – į likusias pasaulio šalis. Mes labai diversifikavomės“, - pabrėžė G.Rainys. Pasak pašnekovo, gebėjimas konkuruoti su ES gamintojais - įmonės ir visos šakos stiprumo bei konkurencingumo rodiklis. Kaip teigiamą dalyką jis išskyrė ir „tam tikrų centralizuotų rėmų“, apibrėžiančių verslo aplinką, nustatymą visoms ES narėms. „Tai ypač svarbu, kai ūkinės operacijos vykdomos ne savoje, o kitose šalyse. Turėti atskiras labai skirtingas juridines sistemas reikštų dideles administracines išlaidas“, - pažymėjo G.Rainys.

Kalbėdamas apie Lietuvą po dešimtmečio LPK viceprezidentas prisipažino įžvelgiantis nerimą keliančių ženklų. Pirmiausia, demografinė šalies situacija, migracija, visuomenės senėjimas. „Tačiau tikrai tikiu ekonomikos plėtra, Lietuvos pramone. Atrodo, ir Europos politikai jau supranta pramonės, kaip fundamentalaus ekonominio bazinio veiksnio, reikšmę“, - sakė jis.

Dinamiška plėtra

Finansų analitikas Gitanas Nausėda prie svarbiausių narystės ES pranašumų drąsiai priskirtų tai, kad lietuviai išmoko dirbti globalioje rinkoje, gaminti aukščiausios kokybės prekes, įtinkančias įnoringam Vakarų pirkėjų skoniui. „Tai bene svarbiausias dalykas, visi kiti - labiau išvestiniai”, - teigė jis.

Anot eksperto, per 10 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 52 proc. iki kiek daugiau nei 74 procentų. “Beveik pasiekėme 75 proc. ribą, kuri, kalbant apie struktūrinių fondų paramą, traktuojama kaip kritinė. Vadinasi, kitu finansiniu laikotarpiu jau nebūsime paramos gavėjai, o tapsime ES vidurkį beveik pasiekusia valstybe. Sutikite, tai labai didelis laimėjimas”, - pabrėžė G.Nausėda.

Jo žodžiais, Graikija (į ES įstojo 1981 metais) ir Portugalija (1986 metais) šiuo metu turi tokį patį BVP vienam gyventojui, kaip ir Lietuva. “Tai rodo, kokia sparti ir dinamiška buvo šalies plėtra”, - tvirtino analitikas.

Tačiau per dešimtmetį taip ir nepavyko įveikti visuomenėje egzistuojančios socialinės atskirties prarajos. “Pagal vidutinį darbo užmokestį ES narių sąraše esame netoli galo. Šioje srityje veiklos rezervas milžiniškas”, - kalbėjo G.Nausėda. Kita vertus, toli gražu ne visada mokėta tinkamai naudotis struktūrinių fondų lėšomis, būta korupcijos, piktnaudžiavimo apraiškų. “Tačiau niekas nesiginčys, kad fondų parama buvo labai naudinga. Ji padėjo atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti mūsų miestus, rajonus, pastatyti daug gražių objektų”, - vardijo ekspertas.

G.Nausėda prognozavo, kad per ateinantį narystės dešimtmetį Lietuva taps vidutiniškai pasiturinčia ES šalimi. “Kitaip sakant, ne mes, o kurie nors kiti turės lygiuoti į mus. Jei pavyks įveikti socialinės atskirties problemas, vos per du dešimtmečius bus padarytas didelis šuolis į priekį”, - kalbėjo jis.

Geopolitinis pasirinkimas

Gegužės 1-ąją švęsdamos Tarptautinę darbo dieną šalies profsąjungos taip pat minės sukaktį, kai tapome tikrais europiečiais. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Kvedaravičiaus teigimu, narystė Bendrijoje įtvirtino mūsų geopolitinį pasirinkimą būti Europoje, o ne sąjungoje, kuriamoje į Rytus nuo mūsų.

Anot jo, įsiliejusi į ES mūsų valstybė pagal europinius standartus turėjo pakeisti valdžios ir darbdavių požiūrį į darbuotojus. A.Kvedaravičius apgailestavo, kad šioje srityje dar labai atsiliekame nuo ES senbuvių. „Deja, mūsų galimybės gana ribotos, nesugebame pasiekti europinių standartų. Pagal darbo užmokestį, socialines garantijas esame 3-4 nuo galo. Bet tai nereiškia, jog yra blogai, kad esame ES nariai“, - patikino jis.

ES Lietuvai skiria daug pinigų. Tačiau A.Kvedaravičius nėra patenkintas jų skirstymo tvarka, nes šiame procese įžvelgia ir politinių intrigų, korupcijos apraiškų. Esą todėl lietuvių gyvenimo lygis nekyla taip, kaip norėtųsi. Be to, kaip pabrėžė profsąjungų atstovas, ES ir Lietuva šiuo metu susiduria su rimtomis problemos, pavyzdžiui, didžiuliu nedarbu, bet joms spręsti neskiria tiek dėmesio, kiek derėtų.

A.Kvedaravičius vylėsi, jog lietuviai vis labiau jausis esą europiečiai, o valdžia darys viską, kad mūsų šalies teisinė sistema nesikirstų su ES, visur būtų laikomasi europinių standartų.

Nepaneigiami laimėjimai

Rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kornelijaus Platelio nuomone, mūsų narystė ES be galo reikšminga. Nors Lietuva - maža valstybė, esame visateisiai Bendrijos nariai. Sulaukėme ne tik milijardinės finansinės paramos, bet ir saugumo garantijų, galime laisvai keliauti po Europą. Esą alternatyvos mūsų narystei ES tiesiog nėra.

K.Platelis įsitikinęs, kad dešimtmetis demokratinių Europos šalių šeimoje labai pakeitė Lietuvą. „Reikia prisiminti, kaip gyvenome iki tol. Vien Lietuvos vaizdas pasikeitė. Pažiūrėkite, kiek miestelių atrodo kur kas geriau, kiek miestuose matyti pokyčių. Žinoma, ne visos ES lėšos buvo panaudotos efektyviai, galbūt dalis jų teko ne tokiems prasmingiems dalykams. Tačiau iš esmės Lietuva pasikeitė į gera“, - kalbėjo jis.

Dėl Lietuvą tirpdančios emigracijos K.Platelis nekaltina ES. Esą natūralu, kad atsiradus galimybėms žmonės ieško geresnio gyvenimo svetur. Rašytojas taip pat nemano, jog mums įstojus į ES sąlygas diktuoja Briuselis. „Briuselio diktatas - tai susitarimai ES viduje, jų laikosi visos šalys. Galima tai vadinti diktatu, bet yra visų valstybių susitarimai, kaip ES gyvensime ir kokių taisyklių laikysimės“, - pažymėjo jis.

K.Platelis sakė, kad narystė ES suteikia galimybių kur kas efektyviau tvarkyti savo ūkį, kurti saugesnę aplinką. „Kaip dabar matome, pasaulis nėra saugus. Viena tokia šalis kaip Lietuva tiesiog negalėtų išsilaikyti“, - įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"