Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

NATO ar ES gynybos planai: su kuo pakeliui Lietuvai?

 
"Scanpix" nuotrauka

Europa pagaliau suprato, kad piktavaliai nelabai kreipia dėmesį į bandymą sustabdyti smurtą kreidutėmis ar „gilų susirūpinimą“. Praėjusią savaitę įvykusiame ES viršūnių tarybos susitikime sutarta dėl gilesnio bendradarbiavimo gynybos srityje (PESCO) ir pritarta Europos gynybos fondo įkūrimui. Kaip tai paveiks kitą saugumo struktūrą Europoje – NATO?

„Tai istorinis žingsnis ir sąlygos gilesnę Europos gynybos integraciją. Kiekviena ES šalis kviečiama prisidėti“, – pompastiškai pareiškė Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas ketvirtadienį po susitikimo su ES lyderiais.

„Miegančioji gražuolė“ pažadino JAV ir britai

ES gynybinių pajėgumų stiprinimas – nėra nauja idėja. Apie tai kalbėta nuo vieningos Europos projekto pradžios. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris PESCO pavadino Lisabonos starties „miegančiąja gražuole“, t.y. PESCO buvo įtvirtinta šioje, dar 2007 m. pasirašytoje sutartyje.

Europa neišvengiamai turi imtis didesnės atsakomybės, nes pasaulis, skirtingai nei kai kurie ekspertai prognozavo, netampa ramesnis ir gražesnis.

„Diskusijos, kad reikia judėti gynybos srityje, vyko dar svarstant Lisabonos sutartį ir PESCO yra įtvirtinta Lisabonos sutartyje. Diskusija vyko ir Lietuvos pirmininkavimo metu (2013 m.)“, – LŽ teigė Lietuvos atstovė prie ES ambasadorė Jovita Neliupšienė.

„Gražuolė“ buvo pažadinta iš miego dėl dviejų esminių priežasčių. Pirma, tai naujoji JAV administracija su prezidentu Donaldu Trumpu, kuris nevynioja žodžių į vatą ir privertė suabejoti Amerikos pasiryžimu ginti Europą, jei ši nevykdys finansinių įsipareigojimų NATO. Be to, JAV turi kitų galvos skausmų – nuo neramumų Artimuosiuose Rytuose iki Kinijos iššūkio Ramiajame vandenyne, kuris laikomas gyvybiškai svarbus Amerikos dominavimui.

„Europa neišvengiamai turi imtis didesnės atsakomybės, nes pasaulis, skirtingai nei kai kurie ekspertai prognozavo, netampa ramesnis ir gražesnis“, – kalbėjo NATO būstinėje Briuselyje dirbantis kariškis.

Antroji priežastis – „Brexit“. Britai visada labai atsargiai vertino ES karinių struktūrų kūrimą, nes jau veikia NATO.

„Sakyčiau, kad viena iš paskatų buvo ne tiek rinkimai Amerikoje, kiek britų referendumas, nes britai buvo gana skeptiški šiuo klausimu. Jų nuomone, tai dubliuotų NATO“, – kalbėjo J.Neliupšienė.

Lietuva palaiko, bet...

Dubliavimas karinių struktūrų būtų brangus ir neefektyvus. Ši baimė nėra svetima daugeliui. Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas žurnalistų grupei iš Lietuvos užsiminė: „Kalbant apie Europos gynybos iniciatyvą – svarbiausia, kad ji netrukdytų NATO.“

Jo kolega Petras Auštrevičius įsitikinęs, kad taip nėra: „Aš nematau jokio interesų susikirtimo tarp Europos gynybinės sąjungos ir transatlantinio NATO bendradarbiavimo. D.Trumpas aiškiai pasakė – be Europos pinigų nebus transatlantinio solidarumo. Tai labai kietas pasakymas. Niekas nelaukė, kai kas supyko. Žinoma, yra prieštaraujančių, nes saugumas suprantamas labai skirtingai. Kai kurios ES valstybės su iššūkiais saugumui nesusiduria, bet mums to ypatingai reikia.“

Tokios pat nuomonės laikosi ambasadorė J. Neliupšienė. Pasak jos, tai savotiška euro zona gynybos srityje. Be to, skiriasi ES ir NATO iššūkiai, kuriems atremti plėtojama PESCO.

„Mano nuomone, mes turėtume žiūrėti į tai, kaip į du atskirus vienetus, kurių vienas yra atsakingas už gynybą, tokia griežtai konservatyviąja prasme, o kitas atsakingas už apsaugą – sienų apsaugą, gyventojų apsaugą, duomenų apsaugą ar kad ir energetiką arba net gi visuomenės atsparumą“, – aiškino diplomatė.

Viskas bus daroma, kad ES papildytų NATO ir prisidėtų prie transatlantinės pareigos.

Briuselyje ES viršūnių susitikime dalyvavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, ES būtinas naujas požiūris į savo saugumą ir gynybą. Išplatintame pranešime pažymima, kad neslopstanti Rusijos agresija, kibernetinės ir informacinės atakos, terorizmo grėsmės reikalauja naujos Europos šalių bendradarbiavimo kokybės – nedubliuojant NATO, stiprinant ES karinės pramonės efektyvumą ir užkamšant saugumo spragas.

„Lietuvos požiūriu labai svarbu suderinti, kad organizacijos nesidubliuotų, o papildytų vienas kitą.(...) Viskas bus daroma, kad ES papildytų NATO ir prisidėtų prie transatlantinės pareigos“, – LŽ kalbėjo ir ambasadorė J. Neliupšienė.

Tiesa, karštas PESCO rėmėjas europarlamentaras P. Auštrevičius ES viršūnių tarybos išvakarėse teigė pasigedęs Lietuvos aktyvumo.

„Aš manau, kad mums reikia remti šį dalyką, bet aš iki galo taip ir nesu supratęs Lietuvos pozicijos šiuo klausimu. Mes vienu metu lyg ir oponavome, kalbu Lietuvos vadovų lygmenyje. Mes bendradarbiaujame, bet be didelio apetito, o tai nėra teisinga, visiškai neteisinga. Mums be jokios abejonės reikia kurti Europos gynybos pajėgumų vienovę. Viešuosius pirkimus vykdyti kuo galima platesniu lygmeniu – pigiau nusipirksime. Gynyba yra brangus dalykas ir taupyti pinigus yra prievolė“, – Lietuvos žurnalistams Europos Parlamente teigė politikas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ES viršūnių susitikime / "Scanpix" nuotrauka

100 mlrd. eurų vėjais

Pinigai – dar vienas akstinas ES plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje.

„100 mlrd. eurų per metus – tiek kainuoja Europos šalių nebendradarbiavimas karinėje srityje“, – tvirtino vienas NATO Parlamentinės asamblėjos analitikų.

Europos Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris pristatydamas lyderių susitarimą dėl Europos gynybos fondo pažymėjo: „Europoje mes turime 130 rūšių ginkluotės sistemų, tuo metu JAV – 30. Europoje mes turime 17 rūšių tankų, JAV – 1. Mes išleidžiame pusę JAV karinio biudžeto, bet mūsų efektyvumas tik 15 proc…. Tad yra vietos tobulėti ir tai mes nusprendėme šiandien.“

Europos gynybos fondas turėtų finansuoti mokslinius tyrimus ir ginkluotės pavyzdžių kūrimą. Europos Komisija paskelbė, kad 2020 m. Europos gynybos fondo dydis sieks 1,5 mlrd. eurų.

Tai nėra beprotiškas Europos ginklavimasis, tai gynybinių pajėgumų kartos kaita. Ateina „hitech“ karta ir mums sudalyvauti šiame procese yra būtina.

Europarlamentaras P. Auštrevičius čia įžvelgia ir galimybes Lietuvos verslui: „Mes kol kas esame pirkėjai šioje srityje, turime labai ribotą nacionalinę gynybos pramonę, bet galbūt atsirastų galimybė ir plėtoti šią sritį. Visų pirma, turiu omeny aukštąsias technologijas. Tai nėra beprotiškas Europos ginklavimasis, tai gynybinių pajėgumų kartos kaita. Ateina „hitech“ karta ir mums sudalyvauti šiame procese yra būtina.“

Vokietijos kanclerei A.Merkel penktadienį buvo įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius / "Scanpix" nuotrauka

NATO šypsosi į ūsą

NATO kol kas ne tik neprieštarauja, bet ir palaiko euro zonos gynyboje iniciatyvą.

„Oficialiai NATO remia ES iniciatyvą, bet su sąlyga, jei tai papildys, o ne dubliuos NATO“, – kalbėjo diplomatas, dirbantis NATO būstinėje Briuselyje.

„Nuo 2014 m. NATO didžiausią dėmesį skiria kolektyvinei gynybai nuo konvencinių grėsmių, kurios kyla iš potencialių priešų Rytuose, o Europa susiduria su kitomis grėsmėmis – tarkim, terorizmas, migracija iš Pietų“, – pridūrė jis.

Kartu NATO koridoriuose iš dalies su šypsena žvelgiama į ambicingus ES planus, nes sprendimai ES priimami iš lėto, iš lėto jie ir įgyvendinami. Tuo labiau, kad ne tik britai, bet ir kai kurios ES nesiruošiančios palikti šalys nėra labai entuziastingos dėl PESCO.

„Visos Europos iniciatyvos iki įgyvendinimo trunka ilgai“, – su šypsena apibendrino NATO dirbantis diplomatas.

Europos kariuomenė – dar tolima svajonė ir NATO ramiai gali kraustytis į naują, ką tik pastatytą būstinę Briuselyje.

Kita vertus, NATO Parlamentinės asamblėjos analitikas įsitikinęs, kad ES gynybos integracija vis gilės. Priežastis – po „Brexit“ be konkurencijos likę galingiausi ES veikėjai: naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Merkel ir Macronas eis link Europos bendrųjų pajėgų“, – tikino jis.

Neatmestina, kad būtent dėl to, ypač turint omeny A. Merkel vaidmenį, kuriai penktadienį buvo įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, Lietuva iš dvejojančios tapo aktyvia PESCO rėmėja.

Bet kokiu atveju, Europos kariuomenė – dar tolima svajonė ir NATO ramiai gali kraustytis į naują, ką tik pastatytą būstinę Briuselyje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"