TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

NATO karinis komitetas siūlo neriboti oro policijos Baltijos šalyse 2018 metų data (papildyta)

2012 02 03 8:50

NATO karinis komitetas siūlo neriboti oro policijos misijos Baltijos šalyse mandato 2018 metų data, o partnerių naikintuvus priimanti Lietuva savo ruožtu įsipareigoja didinti savo paramos dalį, penktadienį pranešė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

"2018 metų nėra dokumente, kurį pateikė karinis komitetas politiniam lygmeniui", - BNS penktadienį sakė gynybos ministrų susitikime Briuselyje dalyvaujanti ministrė.

Pasak R.Juknevičienės, šiuo metu "kalbama apie ilgalaikę misiją, kalbama apie peržiūrą" - tai reiškia, kad NATO patvirtintų tolesnį patruliavimą be konkrečios galutinės mandato datos, bet reguliariai vertintų misijos pobūdį ir reikalingumą.

Po ketvirtadienį priimto NATO karinio komiteto sprendimo, dėl misijos pratęsimo dar bus sprendžiama politiniame lygmenyje. Šiuo metu misijai mandatas suteiktas iki 2014 metų. Anksčiau buvo svarstoma, kad NATO formaliai misiją pratęs iki 2018 metais, tačiau Baltijos šalys siekė išbraukti konkretų apribojimą laike.

R.Juknevičienės teigimu, Baltijos šalys kaip priimančios valstybės yra pasirengusios didinti savo indėlį.

"Esame įsipareigoję stipriai padidinti priimančios šalies paramos dalį, vystyti savo oro bazę, kad ji būtų patraukli, o atskridę partneriai galėtų treniruotis ir turėti atitinkamas sąlygas", - BNS sakė ministrė.

NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą.

Švedijos ir Suomijos dalyvavimą vertina skirtinga

Lietuvos ir Latvijos gynybos ministrai penktadienį skirtingai įvertino idėją į NATO vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją įtraukti Aljansui nepriklausančias Švediją ir Suomiją.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad išlaikant NATO vaidmenį partnerių dalyvavimas būtų "labai naudingas", tačiau jos kolega latvis Artis Pabrikas kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais akcentavo, kad Aljansui nepriklausančios šalys negali suteikti NATO garantijų.

"Tai yra NATO misija, tai yra svarbiausia, ir svarbu išlaikyti ją kaip NATO misiją. Tačiau aš asmeniškai tikrai manau, kad būtų labai naudinga, jeigu kaimyninės valstybės, kurios ir nėra formaliai NATO narės, tačiau labai aktyviai dalyvauja pačiame NATO, jeigu jos būtų partnerės, dalyvautų tame projekte", - penktadienį sakė R.Juknevičienė.

"Tačiau tai visų pirma nuo jų pačių priklauso. Mes negalime spręsti už Suomiją, Švediją - jų politinė valia, jų noras yra pagrindinis", - kalbėjo ministrė.

Tuo metu Latvijos gynybos ministras, BNS paklaustas, ar įsivaizduoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie oro policijos misijos, atsakė: "Ne. Kodėl? Nes yra koncepcinis skirtumas".

A.Pabriko teigimu, NATO nepriklausančios šalys negali prisiimti įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto sutarties penktąjį straipsnį, kuris įpareigoja Aljanso šalis ginti viena kitą ginkluoto užpuolimo atveju.

"Oro policija yra žingsnis suteikiant tai, ko reikia pagal penktąjį paragrafą. Ir akivaizdu, kad penktasis paragrafas neįpareigoja šalių, kurios nėra NATO. Ne NATO šalys negali suteikti NATO garantijų. Taigi, pirmiausia čia kalbame apie NATO garantijas ir NATO oro policiją", - kalbėjo A.Pabrikas.

"Švedijos ir Suomijos dalyvavimas, kol šios šalys nėra NATO narės, gali būti tik papildomu pagrindu, kaip "NATO plius". Taigi, jos gali dalyvauti kur nors, bet ne vietoje, tarkime, Danijos, Vokietijos ar Britanijos lėktuvų", - teigė gynybos ministras.

Viešoje erdvėje jau kurį laiką diskutuojama, ar Švedija ir Suomija galėtų prisidėti saugant oro erdvę Baltijos šalyse, kurios pačios neturi reikiamų pajėgumų. Sausį Lietuvoje viešėjęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bidltas (Karlas Biltas) tokią galimybę įvertino atsargiai: "Iki šiol trijų Baltijos šalių interesas buvo turėti šią misiją išskirtinai NATO rėmuose. Pažiūrėkime, kas šiuo atžvilgiu vyks toliau, mes nenorime įsitraukti konkrečiai į šias diskusijas".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"