Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

NATO: nors Karaliaučius militarizuojamas, su kaimynais reikia sugyventi

 
2012 06 22 10:45

Vilniuje viešintis naujasis NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Knudas Bartelsas pabrėžia žinantis, kad vyksta kaimynėje Rusijos Karaliaučiaus srityje, kurioje pastaruoju metu dislokuojama nauja moderni ginkluotė ir skelbiama apie galimą dar didesnių pajėgumų atvežimą.

Tačiau aukšto rango NATO pareigūnas pažymi, kad NATO šalių, taip ir Lietuvos, pareiga yra stengtis sutarti su visais kaimynais.

"Neturėtų būti jokių abejonių, kad NATO pagrindas yra sąjungininkų saugumas, o tai yra vadinamasis penktasis straipsnis. Aš žinau, kad vyksta Karaliaučiuje ir įsidėmėjau, be kita ko, tai, ką išdėstė generolas (Nikolajus) Makarovas pastarųjų vizitų regione metu. (...) Rudenį ketinu su vizitu vykti į Rusiją ir neabejotinai kelsiu šį klausimą susitikęs su Rusijos karine vadovybe", - interviu BNS sakė K.Bartelsas, paklaustas, ar procesus Karaliaučiuje vertina kaip karinių pajėgumų telkimą.

"Kita vertus, aš tvirtai tikiu, kad mes turime tęsti dialogą su Rusija tam, kad geriau suprastume vienas kitą ir nebijotume paliesti sunkius klausimus. Noriu pasakyti visiškai aiškiai, kad karinis konfliktas ar karinė konfrontacija jokiu būdu niekam nebus naudinga ir mes turime stengtis ieškoti variantų, kurie įtrauktų abi puses tam, kad rastume sprendimą iššūkiams, su kuriais susiduriame", - sakė Danijos generolas.

Pasak jo, ketvirtadienį vykusiame susitikime su Lietuvos karine vadovybe buvo iškelti vadinamųjų gynybos planų klausimai.

"Patys planai yra NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado (SACEUR) atsakomybė. Aš nesu asmeniškai taip aktyviai įsitraukęs, išskyrus tą faktą, kad karinis komitetas, už kurį aš esu atsakingas, juos prižiūri. Gynybos planai yra tai, kas jie yra, - tam, kad galėtume suvaldyti netikėtas situacijas. Todėl atitinkamai ir rengiame pratybas", - aiškino Danijos ginkluotosioms pajėgoms anksčiau vadovavęs generolas.

"Tačiau greta gynybos planų turi egzistuoti dialogas su kaimynais ir sugebėjimas kurti geriausius įmanomus ryšius su visais kaimynais, tai aišku, liečia ir šią Aljanso dalį, Baltijos šalis. Todėl, kaip anksčiau minėjau, esu įsitikinęs dialogo su Lietuvos kaimynais svarba", - pridūrė K.Bartelsas.

Tačiau, pasak generolo, Lietuva pati prisideda prie bendro saugumo kūrimo, o nėra tik saugumo vartotoja. NATO karinio komiteto vadovas teigiamai įvertino Lietuvos ateities planus dėl dalyvavimo Aljanso operacijose.

"Aš pabrėžiau Lietuvos dalyvavimą ISAF ir žinau, kad yra galvojama apie ateitį Afganistane nuo 2015 metų ir kitas vykstančias NATO operacijas. Galiu tik išreikšti savo paramą tam. Buvau informuotas ir esu labai patenkintas, kad parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį dalyvavimą operacijoje "Ocean shield". Manau, tai svarbus žingsnis", - teigė jis.

"Kalbant apie gynybos biudžetą - Lietuva perėjo sunkią krizę. Aš žinau, kad buvo partijų susitarimas didinti gynybos biudžetą nuo grubiai 0,8 proc. ir siekti 2 procentų BVP. Labai tikiuosi, kad taip ir bus, o Lietuvos ginkluotosios pajėgos galės dar labiau prisidėti prie bendro saugumo", - sakė K.Bartelsas.

Šis karininkas vadovauti NATO kariniam komitetui pradėjo 2012 metų sausį, jis pakeitė Italijos admirolą Giampaolo Di Paola.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"