TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

NATO pajėgų stiprinimas – ne padidėjusi Rusijos baimė

2014 04 03 14:55
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siekis nuraminti Baltijos šalių gyventojus, demonstruojama principinga reakcija, žinojimas, jog svertai yra Vakarų pusėje. Taip galima vertinti nuoseklius NATO veiksmus stiprinant Baltijos šalių regiono saugumą.

NATO paskelbus planus dar šiemet atidaryti oro erdvės policijos misijos bazę Estijoje, saugumo priemonių plėtra Baltijos šalyse tapo dar akivaizdesnė.

Efektyvi žinia

Istorikas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad NATO saugumo priemonių plėtra nereiškia, jog egzistuoja labai realus Rusijos agresijos pavojus. Pirmiausia ji yra skirta nuraminti Baltijos šalių gyventojus, antra – veikia kaip veiksminga žinia Maskvai, jog NATO bet kuriuo atveju reaguos rimtai.

„Tikrai nemanau, kad Rusija ketino pulti Baltijos šalis. Ta prasme nauji dislokavimai nėra būtini. Tačiau manau, kad jie visgi turi tam tikrą vaidmenį, ir netgi dvigubą. Pirmiausia, norima nuraminti Baltijos šalių gyventojus, nes tikrai daug žmonių bijo, kad iš Rusijos pusės gali būti agresija. Antra, taip siunčiamas signalas Rusijai, kad reaguojama tikrai rimtai. Šis principas labai svarbus: jeigu kariai yra vietoje, įvyksta koks nors puolimas ir jie žūsta, tuomet NATO šalys yra įpareigotos imtis priemonių. Tai tarsi saugiklis, užtikrinantis, kad būtų reakcija. Šis ženklas skiriamas Maskvai“, – komentavo K.Girnius.

Tai, kad NATO, o ypač JAV, galios yra demonstruojamos būtent Baltijos šalių padangėse, taikikliu „numeris vienas“ jų nepaverčia, mano politikos apžvalgininkas. „Kitaip būtų, jeigu būtume didesnė šalis, sąžiningiau būtume skyrę pinigų gynybai, tuomet mūsų pačių naikintuvai šiose padangėse jau skraidytų. NATO naikintuvai yra Baltijos šalyse, nes Baltijos šalys jų neturi. Tokio klausimo nekiltų Danijoje ar Švedijoje, kurios jų turi. Taigi nemanau, kad šis demonstravimas sukels priešingą reakciją ir sukels pavojų Lietuvai. Atvirkščiai: labai aiškiai pasakome Maskvai, kad čia yra NATO ir ji įsipareigojimus prisiima labai rimtai. Manau, Rusija puikiai supranta tai, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys – tai ne Ukraina, ne Gruzija“, – sakė K.Girnius.

Bandant prognozuoti Rusijos elgseną, visgi būtų naudinga žinoti, kaip pati Rusija vertina NATO jėgas. Tačiau vos per vieną dieną buvo išreikštos dvi visiškai skirtingos Rusijos politikų pozicijos. Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško pareiškė, kad Aljansas už Rusiją pranašesnis tiek ginkluote, tiek gynybai skiriamu biudžetu, o štai kitas politikas, Dūmos Tarp­tau­ti­nių rei­ka­lų ko­mi­teto pir­mi­nin­kas Alek­se­jus Puškovas NATO pavadino "pusiau lavonu". Ar Vakarai gali matyti aiškesnį Rusijos požiūrį į Aljansą? K.Girniaus įsitikinimu, skirtingi politikai ir pareigūnai „net ir Rusijoje“ gali reikšti skirtingas nuomones. Politikos apžvalgininko manymu, nėra abejonių, kad NATO ir Amerikos ginkluotosios pajėgos yra daug pažangesnės, karinės technikos jos turi daugiau nei Rusija. Be to, Amerikos kariai turi neseną karo patirtį, o Rusijos kariuomenė pastarąją karo patirtį turėjo Gruzijoje. „Jie tą patys puikiai žino. O kai kurie politikai, be abejo, bandys tyčiotis iš NATO, tačiau, manau, jie ir patys žino, jog šneka netiesą“, – kalbėjo K.Girnius.

Racionalus mąstymas neišnyko

Tokie veiksmai, kaip nauji NATO planai, netyčia nedaromi ir netikėtai neatsitinka, komentavo politologas, istorikas Antanas Kulakauskas. „Taip nedaroma užėjus kažkokiam pasiutimui. Jeigu jau daroma, tai viskas yra apskaičiuota, surinkta pakankamai informacijos, tad pagrindo tam, matyt, yra“, – sakė A.Kulakauskas. Jis taip pat mano, kad tas pagrindas nebūtinai yra vienkartinė reakcija į įvykius Ukrainoje, tiesiog norima, kad Rusija iki galo įsisąmonintų, jog Baltijos šalys priklauso NATO. „Rusijai laikas galutinai suprasti, kad Baltijos šalys yra teritorija, kuri ne laikinai išsprūdo iš jos žinios“, – teigė politologas.

Tuo tarpu su Ukraina susijusiuose įvykiuose, pasak A.Kulakausko, padaryta tam tikra pertrauka ir, matyt, laukiama prezidento rinkimų. Kita vertus, stebima situacija pačioje Ukrainoje, šalies rytiniuose regionuose, nors nepanašu, kad galėtų kilti dideli neramumai, mano politologas. Jeigu tokie neramumai kiltų, būtų bandoma reaguoti, tačiau Rusija tikriausiai supranta, kad labiau padalinti Ukrainos jau neišeis.

„Krymas Rusijai svarbus strategiškai, jai nereikės sudarinėti sutarčių dėl Sevastopolio karinio laivyno bazės, rusai patys jaučiasi atkūrę istorinį teisingumą ir taip toliau. Manau, kad norėti daugiau jiems būtų per didelė rizika prarasti ir tai, ką jau turėjo – net nekalbant apie realų karinį konfliktą, bet ir apie rimtesnes sankcijas. Rusijai nereikia, kad užsiblokuotų visa ekonomika: patys savo dujų ir naftos juk nevalgys. Tai jų strateginiai resursai, kuriuos reikia parduoti. Į Kiniją pirmiausiai turėtų tam kelius nutiesti. Staigiai nieko niekuo jie nepakeis. Smarkiai sutriktų visa šalies ekonomika“, – kalbėjo A.Kulakauskas.

Jo įsitikinimu, nepaisant isteriškos propagandos, vis dėlto racionalus mąstymas neišnyko net Kremliuje: „Šnekėjimas yra šnekėjimas, o skaičiavimai yra skaičiavimai. Kai Vladimiras Putinas kalba su Baraku Obama ar Angela Merkel, tai, vargu, ar jiems ausis makaronais apkabinėja. Tikriausiai kiek pademonstruoja savo liniją, tačiau tikrai ne taip, kaip rašo rusų spauda ar šneka televizijos komentatoriai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"