Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

NATO ramina Baltijos šalis

 
2016 10 27 18:43
Jensas Stoltenbergas. Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį ramino Baltijos šalis sakydamas, jog Aljansui svarbiausia yra atgrasyti, o ne kopijuoti Rusijos veiksmus, vėl kylant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos karinio aktyvumo Baltijos jūros regione.

Susitikime NATO būstinėje Briuselyje su Baltijos šalių žurnalistais Aljanso vadovais prisiminė Šaltojo karo laikus, kai nervų karas su Rusija taip pat siekė aukščiausią tašką.

„Svarbiausia yra atgrasymas, svarbiausia yra NATO vienybė. Visos šalys ir situacijos yra skirtingos, bet Šaltojo karo metais Vakarų Berlynas buvo tarsi sala Rytų Vokietijos viduryje. Tačiau jie jautėsi saugūs, nes jie žinojo, kad už jų stovi NATO ir siunčia aiškią žinutę apie tai, jog NATO saugos Vakarų Berlyną“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Aš pats esu iš Norvegijos ir ji visada buvo labai arti Rusijos strateginių, branduolinių pajėgumų, povandeninių laivų Kolos pusiasalyje. (...) Norvegijoje didelių NATO pajėgumų niekada nebuvo, bet mes jautėmės labai saugūs, nes žinojome, kad pavojaus ar krizės atveju NATO bus čia ir mus saugos“, – pridūrė jis.

„Būtent todėl tą patį dabar darome su Baltijos šalimis“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.

Aljanso nerimą dėl Maskvos veiksmų sustiprino tai, jog Rusija trečiadienį Baltijos laivyne dislokavo du laivus, apginkluotus branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“.

Karaliaučiuje prieš kelias savaites taip pat buvo dislokuoti branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų kompleksai „Iskander „. Rusijos kariuomenė prieš savaitę pranešė apie karines pratybas netoli savo vakarinės sienos, kuriose taip pat dalyvavo daliniai, apginkluoti šiais kompleksais

Aljansas sako stebintis vėl išaugusį Rusijos karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, tačiau staigių atsakymų nežada.

J.Stoltenbergas ragino atkreipti dėmesį į platų Rusijos karinio aktyvumo paveikslą, įskaitant agresiją Ukrainoje bei Sirijoje, nuolat didėjančius jos pajėgumus ir dažnas pratybas, apie kurias ne visada yra skelbiama iš anksto.

„Mes nekopijuojame to, ką daro Rusija, tačiau mes atsakysime pamatuotai ir atsakingai“, – teigė Aljanso vadovas.

Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, NATO sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse, į jas atsiunčia nedidelius sausumos pajėgumus, aštuoniose vidurio ir Rytų Europos šalyse įsteigė nedidelius štabus. Aljansas taip pat padidino Greitojo reagavimo pajėgų skaičių iki 40 tūkst. karių ir įkūrė Itin greito reagavimo pajėgas, kurių sudėtyje yra apie 5 tūkst. karių.

NATO taip pat sako padėjusi atskiroms Aljanso valstybėms sumažinti teisines kliūtis kariams ir technikai pro jas prariedėti, o šiuo metu vysto infrastruktūrą, siekdama sukurti taip vadinamąjį „karinį Šengeną“.

Į gynybos planavimą Aljansas taip pat įtraukė ketinimus sugebėti sumažinti Rusijos galimybes riboti sąjungininkų atvykimą į Baltijos jūros regioną sausumą, jūra ir oru, teigė NATO generalinis sekretorius.

NATO nusprendė nuo 2017 metų dislokuoti keturis tarptautinius sąjungininkų batalionus kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje. Lietuvoje kuriamam vienetui vadovaus Vokietija, kuri, šaltinių Aljanse teigimu, į šalį ketina atsivežti 400 – 600 karių. Tai būtų maždaug tris kovinės kuopos su tankais „Leopard 2“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Marder“.

„Vokiečių karinis buvimas Lietuvoje ir vokiečių vadovavimas batalionui Lietuvoje su sunkiąja ginkluote, su tankais, su šarvuočiais, rodo, kad tai yra kovoti pasiruošęs batalionas“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Tai yra tarptautinis, tvirtas batalionas, siunčiantis aiškų NATO buvimo signalą, kad NATO yra čia, ir kad ataką prieš vieną sąjungininkę, Lietuvą, paskatins viso Aljanso atsaką“, – pridūrė jis.

Prie Lietuvoje kuriamo bataliono taip pat prisidės Beneliukso šalys, Norvegija, Prancūzija ir Kroatija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"