TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

NATO reaguos į Rusijos ketinimus keisti Europos sienas

2014 05 30 19:13
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) surengta pačiu laiku, reaguojant į Rusijos ketinimus „perbraižyti valstybių sienas Europoje“, sako NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

„Rusijos veiksmai Ukrainoje nesvetingai parodė mums, kodėl gynyba yra svarbi mums šiandien ir ateityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO sunkiai dirbo mėgindama sukurti saugią partnerystę su Rusija, taip pat sukurti saugumo stabilumą euroatlantinėje erdvėje. Dar praėjusių metų pabaigoje mes sutarėme geriau, nei bet kada. Bet Rusija parodė, kad gali perbraižyti sienas Europoje, jei prireiks - net ir jėga, ir yra pasirengusi destabilizuoti valstybes, siekiančias savų geopolitinių tikslų“, - sakė A.F.Rasmussenas penktadienį Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinėje asamblėjoje.

Anot jo, NATO imasi veiksmų stiprindama kolektyvinę gynybą - jau kitą savaitę NATO gynybos ministrai rinksis aptarti, kaip stiprinti kolektyvinę gynybą.

Anot NATO vadovo, „jau turime daugiau lėktuvų ore, laivų jūroje, daugiau pratybų“, o kitą savaitę su gynybos ministrais bus aptartas ir pasirengimo veiksmų planas rengiantis NATO viršūnių susitikimui rugsėjį.

Į susitikimo darbotvarkę, anot jo, bus įtraukta ir gynybos planų apžvalga, scenarijai, taip pat pratybų tvarkaraščiai, papildomų pajėgų dislokavimas.

„Šios priemonės yra išskirtinai gynybinės, nukreiptos prieš bet kokią grėsmę. Jos gerbia tarptautinius įsipareigojimus, jos rodo, kad esame pasirengę daryti tai, ką reikia, tol, kol to reikės. Taip pat kad esame pasirengę ginti bet kurią Aljanso dalį“, - sakė A.F.Rasmussenas.

Aljanso vadovas akcentavo, kad NATO ir toliau „remia savo partnerę Ukrainą“ bei ukrainiečių teisę reikšti savo valią be išorinio įsikišimo, rasti ilgalaikį Rusijos sukeltos politinės krizės sprendimą.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2008-ųjų Rusijos išlaidos gynybai išaugo daugiau nei 10 proc. ir jos toliau didėja kasmet. Tuo metu NATO valstybės per tą patį laikotarpį, anot NATO vadovo, išlaidas gynybai sumažino 10 procentų: tik keturios sąjungininkės šiuo metu laikosi sutarto gynybos finansavimo rodiklio, t. y. skiria 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, septynios išleidžia mažiau nei 1 procentą. Jungtinių Amerikos Valstijų sumažėjęs finansavimas gynybai esą leidžia manyti, kad ir NATO gynybai bus skiriama mažiau pajėgumų.

„Siekiant išlaikyti mūsų Aljanso tvirtumą, turime pakeisti šias tendencijas, turime daugiau išleisti gynybai, turime tikslingiau paskirstyti gynybos išlaidas“, - sakė jis.

A.F.Rasmussenas, sveikindamas Lietuvos ir kitų valstybių sprendimą didinti finansavimą gynybai kartu tvirtino, kad kiekvienoje valstybėje galėtų būti nustatytas konkretus tvarkaraštis, kaip pasiekti NATO užsibrėžtų gynybos finansavimo rodiklių.

„Sveikinu Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sprendimus didinti išlaidas gynybai. Tikiuosi, kad su jūsų parama ir kitų valstybių vadovai imsis panašių įsipareigojimų susitikimo Velse metu“, - sakė jis.

Penktadienį prasidėjusiame renginyje iš viso dalyvauja per 600 dalyvių – parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"