TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

NATO šalyje - su Kalašnikovo automatu

2012 07 02 7:49

NATO standartų neatitinkantys Kalašnikovo automatai Aljanso valstybėse išimti iš ginkluotės. Jais nesinaudoja ir Lietuvos kariuomenė. Tačiau kalašnikovais, kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų, ginkluoti mūsų pasieniečiai bei įkalinimo įstaigų apsaugos pareigūnai.

Nors jokiuose NATO narės Lietuvos įstatymuose ar jų įgyvendinimo aktuose nėra draudimo naudoti garsiuosius Kalašnikovo automatus, krašto apsaugos sistemoje jų atsisakyta. Atrodytų, kad kalašnikovų neturėtų būti ir kitose tarnybose, kaip yra daugumoje kitų Aljanso valstybių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Gediminas Kirkilas, kuris jame dirbo ir Lietuvai prisidėjus prie NATO, stebisi, kad Lietuvoje kalašnikovų turi pasieniečiai ir įkalinimo įstaigų pareigūnai. "Esame NATO nariai, tad ginkluotė visur turėtų būti suvienodinta", - pažymėjo jis.

Tebėra populiarūs

Pravieniškių pataisos namuose neseniai besilankiusiems LŽ žurnalistams į akis krito už tvoros esančios teritorijos apžiūrėti išėjusi pareigūnų grupė. Visi jie buvo ginkluoti Kalašnikovo automatais. Pravieniškių pataisos namų direktorius Virginijus Ceslevičius patvirtino, kad šioje teritorijoje asmenis, kurie bando į įkalinimo įstaigą permesti draudžiamus daiktus, gaudantys pareigūnai išties ginkluoti kalašnikovais. Bokštelyje budintys pareigūnai taip pat turi šiuos ginklus.

"Įkalinimo įstaigų apsaugai jie naudojami. Ginklai buvo gauti, kai 1992-1993 metais išėjus Rusijos kariuomenei buvo perimta įkalinimo vietų apsauga. Tai reglamentavo specialūs vidaus reikalų ir teisingumo ministrų įsakymai", - paaiškino V.Ceslevičius. Jis patikslino, kad pataisos namų vidinėje teritorijoje kalašnikovų niekas nesinešioja, mat ten prižiūrėtojai gali turėti tik pistoletus.

Faktą, kad kalašnikovų turi ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), LŽ patvirtino VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis. "Jie naudojami kasdienėje tarnyboje - pavyzdžiui, atliekant valstybės sienos apsaugą, t. y. patruliuojant", - LŽ sakė jis. Iš kur pasieniečiai gavo Kalašnikovo automatų?

"1994 metais valstybės sienos apsaugos funkciją iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perėmus Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiam Pasienio policijos departamentui, bendru VRM ir KAM įsakymu buvo sudaryta komisija ir tam tikra ginkluotė, tarp kurios buvo ir minimi bei šiuo metu VSAT turimi automatai AK, buvo perduota tuometei pasienio policijai" - rašoma LŽ atsiųstame rašte.

Policija taip pat tebeturi šių ginklų. Tačiau, kaip LŽ sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, jų esama nedaug ir tarnyboje kalašnikovai nenaudojami. "Galbūt krizės ar ginkluoto konflikto metu mūsų vyrai juos ir paimtų į rankas, bet tik kraštutiniausiu atveju. Apskritai stengiamės atsisakyti, nebenaudoti kovinių ginklų", - pabrėžė jis.

Parduoti įmanoma tik teoriškai

KAM teigia kalašnikovų nenaudojanti. Remiantis NATO direktyvomis Kalašnikovo automatai iš ginkluotės buvo išimti. VRM tarnybų ir kariuomenės funkcijos taikos metu skiriasi, tad esą nieko bloga, kad jos turi skirtingą techniką, įrangą ir ginkluotę. Teigiama, kad ir krizės atveju dėl to jokių keblumų nekiltų.

Galbūt. Tačiau Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas numato, kad ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priskiriamos ir VRM pavaldžios VSAT bei Viešojo saugumo tarnyba. Esant skirtingai ginkluotei reikia ir skirtingų šaudmenų. Į klausimą, ar jų pakaktų, atsakyti neįmanoma, nes tokia informacija yra valstybės paslaptis. Dėl tos pačios priežasties neskelbiama ir tai, kiek įvairių modifikacijų AK šiuo metu yra mūsų krašte.

Tačiau galima drąsiai teigti, kad jų esama daug. Nemažai jų saugoma Viešojo saugumo tarnybos sandėliuose Kaune. Apsauga kainuoja brangiai, juoba kad ginklams laikyti būtinas specialus temperatūros režimas, jau nekalbant apie jų priežiūrą. Būta meto, kai kalašnikovus norėta parduoti, tačiau to padaryti nepavyko. "Norint juos parduoti, reikia sutarčių su valstybe, kurioje ginklai pagaminti. Teoriškai toks pardavimas įmanomas - mūsų Vyriausybė turėtų kreiptis į šalies, kurios gamintojas turi tarptautinį sertifikatą, vyriausybę. Viskas turi būti suderinta būtent vyriausybiniu lygmeniu. Aš apie tokias sutartis nesu girdėjęs", - LŽ sakė Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje ėmus steigtis privatiems bankams, bent dalis jų apsaugininkų taip pat buvo ginkluoti Kalašnikovo automatais. 2003 metais pakeitus Ginklų ir šaudmenų įstatymą, AK buvo leista turėti tik Lietuvos bankui. Visi komerciniai bankai privalėjo kalašnikovus perduoti Ginklų fondui. Pasak G.Mišeikio, fonde jie laikyti apie septynerius metus, kol buvo sutvarkyti visi formalumai. Mat norint ginklą utilizuoti, taip pat reikia tarpvyriausybinio susitarimo. "Tik pasirašę atitinkamas sutartis galėjome juos utilizuoti. Visi šie automatai buvo paprasčiausiai išlydyti", - LŽ sakė G.Mišeikis.

Privatiems asmenims neparduoda

Ginklų fonde ir dabar yra Kalašnikovo automatų, tačiau jie vitrinose neišstatyti. Kaip kalašnikovai ten atsirado, fondo atstovai LŽ neatskleidė. Privatiems pirkėjams tokie ginklai neparduodami. Atitinkamos tarnybos gali jų įsigyti, tačiau didelės paklausos nėra, nes jos turi anksčiau gautų kalašnikovų.

Ginklas, kaip ir visi daiktai, tarnauja ne amžinai. G.Mišeikiui nėra tekę girdėti, kad kuri nors tarnyba būtų prašiusi leidimo Kalašnikovo automatus utilizuoti kaip nebetinkamus.

Nors, kaip jau minėta, privatiems asmenims šie automatai neparduodami, mėgėjai pasidžiaugti namie laikomu ginklu gali nusipirkti deaktyvuotus, paprasčiau tariant, sugadintus AK. Iš deaktyvuoto automato šaudyti neįmanoma - jis tėra interjero detalė. LŽ pasiteiravo, ar auksarankiai meistrai negali tokių automatų vėl pritaikyti šaudyti. Žiūrint į Ginklų fonde laikomą konfiskuotų savadarbių šaunamųjų ginklų kolekciją, abejonių dėl mūsų meistrų sugebėjimų ir išradingumo nekyla. Tačiau G.Mišeikis tokia galimybe suabejojo. "Parduodant deaktyvuotą ginklą savininkui išduodama pažyma. Jei tokiu ginklu būtų įvykdytas nusikaltimas, pareigūnai kaipmat rastų pėdsakus. Kita vertus, tai tiesiog neapsimoka. Tokį ginklą sutvarkyti kainuotų brangiau, nei pagaminti naują. Nors negaliu tvirtinti, kad neatsiras ir koks apsukruolis", - dėstė Ginklų fondo direktorius.

Perginklavimas kirstų per biudžetą

Kalašnikovo automatai buvo naudojami visoje buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje. Tad nieko stebėtina, kad atkūrę nepriklausomybę jų sočiai turėjo ir mūsų kaimynai latviai bei estai, su kuriais mus sieja bendri strateginiai tikslai. Pasak G.Mišeikio, estai AK nenaudoja jokiose tarnybose, o padėtis Latvijoje yra analogiška kaip Lietuvoje.

Apie vidaus tarnybų ginkluotės suvienodinimą kol kas nekalbama. "Norint visus vietoj AK apginkluoti, tarkime, MP ginklais, reikėtų didžiulių lėšų. Tai visiškai išsemtų biudžetą", - neslėpė G.Mišeikis. Kalašnikovo automatas kainuoja apie 1 tūkst. litų, MP be jokių papildomų priedų, optikos - apie 5 tūkstančius. Esą leisti lėšas perginklavimui būtų tiesiog neūkiška.

Tačiau G.Kirkilas vis dėlto mano, jog tai, kad Lietuvoje kai kurios tarnybos tebenaudoja pagal NATO standartus nepriimtinus ginklus, yra tiesiog nelogiška. Jis prisipažino negalintis pateikti konkretaus atsakymo, kodėl ginkluotė nebuvo suvienodinta. Tačiau, anot buvusio krašto apsaugos ministro G.Kirkilo, bent viena priežasčių - mūsų krašto žinybų tarpusavio nesusikalbėjimas.

Nors KAM atstovai LŽ teigė, kad yra sudaryti bendradarbiavimo planai su VRM ir bet kuriuo atveju skirtinga ginkluotė nebūtų jokia kliūtis, G.Kirkilas buvo tiesmukas. "Nesakau, kad tarpžinybiniai susitikimai bei pasitarimai nevykdavo, tačiau noro kalbėtis konstruktyviai nerodė nė viena šalis. Atrodė, kad kiekviena žinyba jautėsi tarsi atskira feodalinė kunigaikštystė. Kiekviena užsidarė savo sistemoje ir nerodė jokio noro bendradarbiauti", - aiškino G.Kirkilas. Tad turime AK - itin patikimą, gerai dalyje valstybių vertinamą, tačiau NATO standartų neatitinkantį ginklą.

Ginklų įsigis drauge?

Mūsų krašto žinybos, regis, sunkiai susikalba tarpusavyje. Lietuvos kariškiai dėl bendros ginkluotės įsigijimo tiesia bendradarbiavimo tiltus su kitų Baltijos valstybių kolegomis.

Gegužės viduryje vyko Baltijos šalių ginkluotės direktorių pasitarimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstomi bendros ginkluotės įsigijimo projektai. "Bendrų įsigijimų organizavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis prioritetų ir tikslų koordinavimo bei išsamios analizės. Pagrindinė priežastis organizuoti tokius projektus - jų naudingumas. Norėčiau pasidžiaugti, kad trijų valstybių ginkluotės direktorių inicijuotos darbo grupės kruopščiai išanalizavo bendras interesų sritis ir pateikė konkrečius pasiūlymus dėl galimų bendrų projektų", - LŽ sakė KAM pajėgumų ir ginkluotės direktorius brigados generolas Almantas Leika. Kokie tie konkretūs siūlymai, dėl suprantamų priežasčių neatskleidžiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"