TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

NATO vadovas: "Rusijos grėsme nelaikome"

2013 02 01 10:26
president.lt nuotrauka

NATO nelaiko Rusijos grėsme ir pati nekelia grėsmės Maskvai, bet Aljansas turi visus reikalingus planus apginti savo sąjungininkus, penktadienį Vilniuje pareiškė NATO generalinis sekretorius.

Andersas Foghas Rasmussenas sakė neturintis detalios informacijos apie šiemet planuojamas Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas "Zapad 2013", ir tikino, kad panašiu metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje rengiamos pratybos nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis.

"Nelaikome Rusijos grėsme NATO ir NATO tikrai nekelia grėsmės Rusijai, bet, žinoma, turime parengtus visus reikalingus planus apsaugoti ir apginti NATO sąjungininkus. Kalbant apie pratybas, svarbiausia yra demonstruoti visišką skaidrumą", - žurnalistams sakė generalinis sekretorius.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šią savaitę pareiškė, kad kai kurie Lietuvos pašonėje šiemet planuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų "Zapad 2013" elementai yra nukreipti prieš kaimynus.

Kol kas oficialios informacijos apie pratybų scenarijų ar jose dalyvausiančių pajėgų kiekį nėra, tačiau manoma, kad mokymai primins didelį atgarsį sukėlusias pratybas "Zapad-2009", kai scenarijuje buvo numatytas puolimas į Baltijos šalių teritoriją ir prevencinis branduolinis smūgis Varšuvai.

"Mes neturime detalios informacijos apie artėjančias Rusijos karines pratybas. Noriu pabrėžti, kad karinės pratybos, žinoma, yra karinės veiklos integruota dalis. NATO šalys taip pat rengia karines pratybas ir mes šiame regione ketiname rengti pratybas "Steadfast Jazz" vėliau šiemet", - kalbėjo NATO vadovas.

"Manau, kad svarbu demonstruoti atvirumą ir visišką skaidrumą, kai kalbama apie karines pratybas. Galiu patikinti, kad esame pasirengę demonstruoti tokį skaidrumą, ir mūsų karinės pratybos neskirtos su niekuo konfrontuoti. Jos skirtos gerinti mūsų galimybes dirbti kartu, rengti pajėgas darbui kartu, efektyviau veikti kartu - toks "Steadfast Jazz" pratybų tikslas", - kalbėjo jis.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė teigė, kad Lietuvai svarbu, jog tokios NATO  greitojo reagavimo pajėgų pratybos kaip "Steadfast Jazz" vyktų reguliariai. Ji pabrėžė, kad šiose pratybose pirmą kartą bus "realiai išbandytas kolektyvinės gynybos scenarijus" pagal NATO sutarties penktąjį straipsnį.

"Lietuvai ir visam regionui labai svarbu, kad jos vyktų reguliariai ir užtikrintų mūsų realų saugumą", - bendroje spaudos konferencijoje sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad Baltijos šalių vykdomos pratybos su partneriais NATO "visada nukreiptos į gynybinius pajėgumus".

"Visos NATO pratybos yra atviros ir mes pasirengę dalytis tokia informacija. Jos nėra nukreiptos prieš nieką ir nėra grasinančios. Todėl tikimės to paties ir iš mūsų kaimynų", - sakė prezidentė.

A.F.Rasmussenas paragino Lietuvą laikytis įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai. "Lietuva pripažino būtinybę padidinti išlaidas gynybai, ir aš raginu jus laikytis šio svarbaus įsipareigojimo", - žurnalistams sakė Aljanso vadovas.

"Žinau, kokius sunkumus patyrė visi mūsų partneriai, įskaitant Lietuvą. Bet privalome išsaugoti stiprią gynybą ir stiprią NATO", - sakė NATO vadovas.

NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, kad krizės metu Aljanso šalims būtų naudinga kartu pirkti pajėgumus, kurių jos negali įsigyti savarankiškai.

"Raginu visus sąjungininkus dalyvauti daugiašaliuose projektuose įsigijant pajėgumus, kurių negali leisti patys", - sakė A.F.Rasmussenas.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Aljanso vadovas pabrėžė, kad "NATO yra įsipareigojusi Lietuvai 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus". Jis taip pat pagyrė Lietuvos indėlį Afganistane ir NATO energetinio saugumo centro įkūrimą.

Lietuvos gynybos finansavimas 2013 metais turėtų didėti iki 923,9 mln litų. 2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir sudarė apie 0,79 proc. BVP.

Pernai gegužę NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse 11 partijų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo "kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP". Konkretus terminas susitarime nenurodomas.

A.F.Rasmusseno teigimu, Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip turi būti vykdoma oro policijos misija, ir NATO nesikiš į Lietuvos bei Estijos diskusijas, ar ateityje naikintuvų dislokacijos vieta turėtų būti rotuojama. "NATO nesikiša į tai. Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip organizuoti šią oro policijos dalį", - žurnalistams Vilniuje sakė Aljanso vadovas.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"