TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

NATO vadovas sukritikavo Rusijos planus dėl raketų Kaliningrade (papildyta)

2012 01 19 11:25

Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį sukritikavo Rusijos planus dislokuoti puolamąją ginkluotę Karaliaučiaus krašte.

Pasak NATO vadovo, tokie Maskvos planai yra pinigų švaistymas, ir kelia nerimą Aljansui.

"Žinoma, kad šie Rusijos pareiškimai kelia nerimą NATO sąjungininkams. Taip pat pridurčiau, kad tai visiškas Rusijos finansinių išteklių švaistymas, nes stiprinama puolamoji karinė ginkluotė nukreiptia prieš dirbtinį priešą, priešą, kuris neegzistuoja", - žurnalistams sakė NATO vadovas.

"Tai pinigų švaistymas - investuoti į tokius Rusijos karinius pajėgumus. Manau, kad tokie pinigai galėtų būti daug geriau investuoti ekonominei plėtrai, darbo vietų kūrimui Rusijoje", - kalbėjo generalinis sekretorius po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Pasak jo, Rusijai nėra prasmės stiprinti karinius pajėgumus Karaliaučiaus srityje.

"Raginčiau rusus priimti naują realybę. Mes nesame priešai, turėtume būti partneriai", - kalbėjo A.F.Rasmussenas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad Rusijos planai "nedidina pasitikėjimo tarp NATO ir Rusijos".

Pasak valstybės vadovės, intensyvėjant militarizacijai Baltijos šalių kaimynystėje, NATO matomumo ir buvimo Baltijos šalyse užtikrinimas per oro policijos misiją ir pratybas tampa dar svarbesniu aljanso paramos ženklu. Ilgalaikė oro policijos misija atliktų reikšmingą vaidmenį, stiprinant saugumą regione.

"Sieksime politinio sprendimo, kad oro policijos misija Baltijos šalyse būtų pratęsta. Juo labiau, kad tokia misija atitinka ir laiko bei globalios krizės diktuojamus išmaniosios gynybos prioritetus - lėšas gynybai naudoti kuo efektyviau, investuojant į kokybę, stiprinant vidinę aljanso integraciją ir jo narių tarpusavio bendradarbiavimą", - teigė šalies vadovė.

Rusijos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu keliskart perspėjo, kad su NATO šalimis - Lietuva ir Lenkija - besiribojančiame Karaliaučiaus eksklave dislokuos naują raketinę ginkluotę, jei Šiaurės Atlanto Aljansas ir įtakingiausia jo valstybė Jungtinės Valstijos neatsižvelgs į Maskvos nuogastavimus dėl Rytų Europoje planuojamų dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementų.

Rusija nori teisinių garantijų, kad NATO priešraketinė sistema nebus nukreipta prieš jos balistines raketas ir taip nepažeis strateginės galios pusiausvyros.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad balandį Karaliaučiuje bus dislokuota moderniausia Rusijos turima priešraketinė, priešlėktuvinė raketinė sistema S-400. Rusija taip pat teigia, kad šiame regione gali būti dislokuota puolamoji raketinė sistema "Iskander".

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad šiemet Lietuvai patikėta atsakinga užduotis vadovauti NATO civilinės žvalgybos komitetui rodo, jog mūsų indėlis NATO yra svarbus, o mūsų valstybė vertinama kaip patikima, aktyvi ir lygiavertė aljanso partnerė.

"Konkrečios kolektyvinės saugumo garantijos, realus strateginės koncepcijos ir gynybos planų įgyvendinimas, užtikrinimas, kad NATO kuriama priešraketinės gynybos sistema gintų visas aljanso nares, yra svarbiausi klausimai, kuriuos sprendžiant NATO lygiu Lietuva imsis aktyvaus vaidmens. Išmani gynyba užtikrins visų NATO narių apginamumą", - prezidentės žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Lietuvos vadovės teigimu, laikas diktuoja, jog kariniai ir finansiniai resursai turi būti naudojami efektyviai, siekiant maksimalaus galimo rezultato. To siekiama ir įgyvendinant NATO išmanios gynybos viziją. Pasak D.Grybauskaitės, siekiant bendro saugumo kiekviena NATO sąjungininkė turėtų organizacijai duoti tai, ką turi ir gali geriausia.

Susitikime taip pat buvo aptartas NATO strateginėje koncepcijoje įtvirtintų nuostatų dėl glaudesnio aljanso narių bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje įgyvendinimas. Siekiant laikytis išmaniosios gynybos principų, konkretus Lietuvos indėlis esąs Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras. Mūsų šalis siekia, jog šis centras taptų akredituotu NATO kompetencijos centru.

Tai jau antras NATO vadovo vizitas į Lietuvą. Pirmą kartą jis lankėsi 2009 m. spalio mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"