TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nauja atstovybė - ne mūsų kišenei

2010 01 08 0:00
Pirkti naują Lietuvos atstovybės ES pastatą atsisakoma, tad teks tenkintis dabartiniu.
URM nuotrauka

Lietuva atsisako planų Briuselyje pirkti naują pastatą, kuriame įsikurtų mūsų šalies atstovybė Europos Sąjungoje (ES).

Sunkmečio letenos prislėgta Lietuva priversta koreguoti ne tik krašto vidaus gyvenimo realijas, bet ir tikslinti kai kuriuos su užsienio politika susijusius planus. Ypač tuos, kurie buvo sukurti sąlyginio klestėjimo laikotarpiu. Lietuva po pusketvirtų metų stos prie ES vairo. Skaičiuoti, kiek mūsų kraštui tai kainuos, pradėta prieš pora metų. Būtent tada palaiminta idėja iki 2013-ųjų Briuselyje įsigyti naują, kur kas erdvesnį Lietuvos nuolatinės atstovybės ES pastatą. Vyriausybės valia jam buvo suteiktas prioritetinio objekto statusas. Tačiau dabar aiškėja, kad šis projektas "įšalo" neribotam laikui.

Planai buvo gražūs

Pirmąsias finansines būsimojo Lietuvos vadovavimo ES gaires nubraižė Gedimino Kirkilo ministrų kabinetas. Tuomet Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas numatė, kad naujas atstovybės pastatas bus įsigytas pardavus senąjį, gerokai mažesnį, o trūkstama suma bus skirta iš valstybės biudžeto. Aiškinta, kad ieškoti erdvesnio pastato Briuselyje verčia ne tik pirmininkavimas ES, bet ir vietos ten dirbantiems šalies diplomatams trūkumas.

Šiuo metu Lietuvai priklauso 3,2 tūkst. kvadratinių metrų dydžio atstovybės pastatas, dar 830 kvadratinių metrų ploto nuomojama. Planuota, kad naujajame pastate galėtų būti įrengtas 120 darbo vietų biuras bei reprezentacinėms reikmėms skirta rezidencija. Pirminiais skaičiavimais, naujasis pastatas kartu su rezidencija to meto kainomis galėjo kainuoti nuo 60 iki 70 mln. litų.

Patalpas nuomosis

Kaip LŽ sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) kancleris Kęstutis Jankauskas, ekonomikos krizė pakoregavo visus planus. "Projektas suspenduotas", - sakė kancleris. Ar pavyks jį įgyvendinti iki 2013-ųjų, priklausys nuo finansinių valstybės galimybių. Kad Lietuva, perimdama ES vairą, turėtų naują ambasados pastatą, jis turi būti nupirktas 2011-aisiais, vėliausiai - 2012 metais. Priešingu atveju, jame nebus spėta įsikurti. "Daugelyje Europos sostinių nekilnojamojo turto kainos yra nukritusios, todėl racionalu būtų pirkti. Kita vertus, pirkėjo galia taip pat gerokai sumažėjusi", - pripažino kancleris.

Todėl K.Jankauskas mano, kad realiausia išeitis po kelerių metų -nuoma. Šiuo metu dairomasi, kur Briuselyje, šalia atstovybės, papildomai būtų galima išsinuomoti patalpų.

URM kanclerio teigimu, dabar, kai darbuotojų skaičius gerokai sumažėjo visose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, minėtoje atstovybėje "turimos patalpos adekvačios darbuotojų skaičiui". Šiuo metu nuolatinėje atstovybėje ES dirba 70 žmonių, prieš metus - 86.

Rengiantis vadovauti ES 2012-2013 metais darbuotojų gali padaugėti iki 160.

Teks išleisti milijonus

Kiek apskritai Lietuvai gali kainuoti vadovavimo Bendrijai pusmetis bei pasirengimas jam, K.Jankausko teigimu, aiškiau bus galima suskaičiuoti kitų metų pradžioje. Anksčiau planuota 60-70 mln. eurų suma neabejotinai bus koreguojama. Esą pernai gruodį įsigaliojusi Lisabonos sutartis leidžia tikėtis, kad tikslinimas vyks mažėjimo linkme. ES vadovavusi Portugalija šiam tikslui išleido 67 mln. eurų, Slovėnija - 62 mln. eurų, Prancūzija - 154 mln. eurų, Čekija 120 mln. eurų, Švedija 81 mln. eurų.

Pasak kanclerio, Lisabonos sutartis pakoreguos kai kuriuos vadovavimo ES principus, bendravimo būdus bei metodus. "Pirmininkaujančiai šaliai mažiau renginių teks rengti savo sostinėje, daugiau jų persikels į Briuselį", - teigė K.Jankauskas.

Kancleris atkreipė dėmesį, kad daugiausia išlaidų tenka didiesiems renginiams, pavyzdžiui, tokiems kaip ES ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimas. Valstybės, kuriai vadovavimo ES metu tenka tokį renginį organizuoti, kišenė dėl to palengvėja 10-15 mln. eurų.

Laukia sunkus darbas

Pirmininkavimo ES vairą 2013-ųjų antrąjį pusmetį Lietuva perims iš Airijos, o po šešių mėnesių perduos jį Graikijai. Teigiama, kad šis metas Lietuvai, ypač jos valstybės tarnybai, taps nemenku iššūkiu. Kiekviena pirmininkaujanti šalis, nelygu jos dydis ir pajėgos, turi formuoti ES darbotvarkę ir įgyvendinti numatytus prioritetus, per šešis mėnesius surengti 3-4 tūkst. įvairaus rango susitikimų, jiems vadovauti ir techniškai prižiūrėti. Be to, pirmininkavimo metu kiekvienoje šalyje organizuojama per šimtą ES valstybių atstovų susitikimų. Kai kurie jų būna aukščiausio lygio, į juos atvykstančias delegacijas lydi viso pasaulio žiniasklaidos atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"