Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nauja seimūnų užgaida už pusę milijono

 
2017 06 13 9:40
Alinos Ožič nuotrauka

Seimo nariai norėtų, kad dirbant valstybės labui jiems talkintų ne tik padėjėjai-sekretoriai, bet ir kur kas geriau mokami patarėjai. Tačiau abejojama, ar valstybės valdymo išlaidų mažinimo šūkį paskelbusi Vyriausybė sutiks tenkinti brangias politikų užgaidas.

Seimas – naujas, idėjos – senos. Tai, ko nepavyko įgyvendinti ankstesnės kadencijos parlamentarams, mėgins padaryti jų įpėdiniai.

Dvi dešimtys Seimo narių, daugiausia – valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų, siūlo koreguoti parlamentarams talkinančių asmenų etatų struktūrą.

Seimo statute norima įtvirtinti galimybę turėti ne po tris, o po du padėjėjus-sekretorius ir vieną kvalifikuotą patarėją, kuriam būtų mokama didesnė alga. Būrius bičiulių ir giminių patarėjais įdarbinę Seimo nariai nuogąstauja, kad be kvalifikuotos paramos negalės tinkamai atlikti pareigų.

Panašų dalyką siūlė ir ankstesnės kadencijos parlamentarai, tačiau Vyriausybė tam nepritarė. Viena priežasčių, kurią nurodė tuometis vidaus reikalų ministras, dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, – 260 tūkst. eurų, kuriuos kasmet iš biudžeto papildomai tektų skirti didesniems patarėjų atlyginimams mokėti.

Naujausio projekto kūrėjų skaičiavimu, patarėjų algoms iš valstybės kišenės reikėtų dar daugiau – 450 tūks. eurų.

Norėtų skirtingų padėjėjų

Kadangi dauguma Seimo narių nėra profesionalūs teisininkai ar finansininkai, jiems, anot projekto rengėjų, reikalingi „skirtingų kvalifikacijų, kompetencijų ir darbo spektro padėjėjai“. Padėjėjas-sekretorius atliktų „techninius darbus, prižiūrėtų darbotvarkę bei logistiką“, o patarėjas konsultuotų teisėkūros klausimais, užsiimtų tarpžinybiniu bendradarbiavimui bei kvalifikuotos pagalbos teikimu rinkėjams.

„Šiuo metu Seimo narys negali pasisamdyti patarėjo funkcijas atliekančio asmens, nes esanti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybė yra viena iš žemiausio atlygio politinio pasitikėjimo pozicijų. Samdydami žemesnės kvalifikacijos pagalbinį personalą, Seimo nariai rizikuoja atliekamų darbų kokybe, taip savo parengtais dokumentais ir/arba teisės aktais darydami žalą visuomenei“, – perspėja projekto rengėjai. Todėl, anot jų, būtina bent vieną iš Seimo nario padėjėjų-sekretorių etatų pakeisti į patarėjo etatą, kad Seimo nariai turėtų galimybę pasirinkti tinkamos kvalifikacijos specialistus. Patarėjų atlyginimų klausimas būtų sprendžiamas taisant Valstybės tarnybos įstatymą.

Tvarka gera

LVŽS frakcijos narės Levutės Staniuvienės teigimu, Seimo narys nėra „visų dalykų žinovas“, todėl itin naudinga būtų turėti teisinius reikalus išmanantį pagalbininką. Tačiau rasti jį už tokį nedidelį atlyginimą, kokį dabar gauna patarėjai-sekretoriai, nelengva. Anot politikės, keičiant pareigybes norima, kad patarėjo alga būtų didesnė.

L. Staniuvienė pasakojo, kad vienas padėjėjas jai padeda Seime, kiti du – apygardoje. „Išsikėliau tikslą bent jau pirmus dvejus kadencijos metus daugiau dirbti su žmonėmis regione, padaryti apžvalgą, ko jiems labiausiai reikia. O kitus dvejus metus man reikėtų kvalifikuoto specialisto, kad galėčiau daugiau eiti į teisinę bazę“, – savo planais pasidalijo politikos naujokė.

Levutė Staniuvienė: „Seimo narys nėra visų dalykų žinovas, todėl itin naudinga būtų turėti teisinius reikalus išmanantį pagalbininką.“

Tačiau Seimo senbuviai nemano, kad dabartinę tvarką reikėtų keisti. „Mano nuomone, nieko taisyti nereikia, tvarka patikrinta ir pasitvirtinusi. Seimo narys gauna nustatytą sumą padėjėjams ir tuos pinigus gali naudoti kaip nori – gali samdyti vieną, tris ir daugiau pagalbininkų“, – sakė Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė. Ji abejojo, ar parlamentarams kasdien reikia teisininko ar finansininko patarimų. Jei toks poreikis atsiranda, vieną iš trijų padėjėjo etatų padalijus perpus galima susirasti ir vieną, ir kitą.

Mato svarbesnių reikalų

Iniciatyvai nepritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo teigimu, šiuo klausimu Seimas ir taip „žengė didelį žingsnį“, nes anksčiau parlamentarai turėdavo po du padėjėjus. Be to, prieš trejus metus buvo suvienodintos Seimo narių padėjėjų atlyginimų kategorijos. „Gal pirmiausia reikėtų priimti sprendimus dėl bazinio dydžio didinimo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, sutvarkyti Valstybės tarnybos įstatymą, o ne svarstyti patarėjų klausimą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Sysas.

Jo nuomone, jokių galimybių įgyvendinti minėtą idėją nėra. „Kaip tik yra siūlymas mažinti kitų metų valstybės valdymo išlaidas“, – priminė komiteto pirmininkas.

Seimo kanceliarijos duomenimis, birželio 1 dieną Seime dirbo 500 Seimo narių padėjėjų– sekretorių. Jų atlyginimas, nelygu kategorija, siekė 678 –743 eurus be mokesčių. Pagalbininkai taip pat gauna priedą už stažą valstybės tarnyboje.

Rinkdamiesi padėjėjus Seimo nariai turi visišką laisvę. Dėl šios priežasties politikų padėjėjais itin dažnai tampa į Seimą neišrinkti jų partijų bičiuliai, buvę kolegos, šeimos draugai ir giminaičiai. Situaciją, kai parlamentarai įdarbina vieni kitų šeimos narius, galima vadinti tradicine. Mokesčių mokėtojams šios politinio pasitikėjimo komandos išlaikymas kasmet kainuoja daugiau kaip 10 mln. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"