TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nauja tradicija: pinigų rinkimams prašo telefonu

2016 09 12 6:10
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Artėjant Seimo rinkimams, partijos ir kandidatai savo sąskaitas bando papildyti įvairiais būdais: parlamentaras Naglis Puteikis, neseniai tapęs neparlamentinės Centro partijos vadovu, aukoti šios organizacijos ir jo kampanijai prašo socialiniame tinkle „Facebook“ bei trumposiomis telefoninėmis žinutėmis.

„Išdrįsiu paprašyti mano rinkimų kampanijai pinigų. Rinkimuose dalyvauju Antikorupcinės N. Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijos sudėtyje. Dotacijų iš biudžeto, kaip kitos partijos, negauname. Kandidatuoju ir vienmandatėje apygardoje, todėl prašyčiau paremti mano rinkimų kampaniją – kiekvienas Lietuvos pilietis gali pervesti į mano rinkiminę sąskaitą paramą iki 12 eurų, o jeigu esate savo pajamas ir turtą deklaravę už 2015 metus, tai galite prisidėti ir didesne suma“, – tokia žinutė skrieja į tūkstančių Lietuvos piliečių mobiliuosius telefonus, taip pat skelbiama politiko paskyroje socialiniame tinkle Facebook.

Komunikacijos konsultanto Lino Kontrimo manymu, tokį bendravimo su piliečiais būdą pasirinkęs politikas greičiausiai siekia nušauti du zuikius: surinkti aukų, o taip pat akcentuoti rinkėjams, kad atstovauja nesisteminei politinei organizacijai.

„Tai būdas atkreipti į save dėmesį. Problema ta, kad mūsų visuomenė dar nėra turtinga. Ir mūsų visuomenė nelabai myli politikus. Todėl lįsti į mums bene švenčiausią dalyką – piniginę, visiems neleidžiame. Tai darantis politikas gali sukelti ir tam tikrą antipatiją, nes prašo pinigų“, – kalbėjo ekspertas.

Gavėjų – keli tūkstančiai

Kaip dienraščio „Lietuvos žinios“ portalui lzinios.lt pasakojo N. Puteikis, idėja prašyti aukų telefonu yra jo originalus sumanymas. „Nėra nemokamos politikos. Visur reikia mokėti. Rinkimams reikia keliasdešimties tūkstančių eurų, o aš tiek neturiu. Ir bankas neskolina. Ir visi Centro partijos aktyvistai, kartu paėmus, tokių pinigų nei susiorganizuoti, nei pasiskolinti negali, todėl prašome iš kitų žmonių. Visiškai normalu prašyti aukoti rinkimų kampanijai“, – tikino jis.

Pasak N. Puteikio, žinutes jis siunčia iš asmeninio telefono. Ten esą išsaugota apie 4,5 tūkst. kontaktų – žinutės su prašymu aukoti siunčiamos maždaug pusei adresatų. „Mano telefone žmonės suskirstyti pagal miestus, kuriuose gyvena, pagal profesijas, pagal darbo pobūdį, išskirti atėjusieji prašyti mano, kaip politiko, pagalbos. Pagal tas grupes siunčiu žinutes: 400 vilniečių, 800 klaipėdiečių ir panašiai. Atsirenku, ar žmogus mane pažįsta, ar prisimena. Nepažįstamiems prašymo nesiunčiu“, – aiškino politikas.

Ne visi tokius pranešimus gavę piliečiai į juos reaguoja pozityviai. N. Puteikis neslėpė sulaukiantis skambučių prašant daugiau tokių žinučių nebesiųsti. Tokius adresatus jis esą išbraukia iš kontaktų sąrašo.

Neigiamų reakcijų prie prašymo paremti yra ir politiko socialinėje paskyroje. „Na, nesuprantu, kam tie pinigai reikalingi? Jeigu žmonės tiki kandidatuojančiu, tai ir rinks,bet jeigu netiki – tai „sorry“ (atsiprašau – red.). Nei pinigai,nei kas kita nepadės“, – rašo politiko sekėjai.

N. Puteikio teigimu, be piliečių aukų dalyvauti rinkimuose – neįmanoma. „Pavyzdžiui, pernai rinkiminio laikraščio Vilniuje 230 tūkst. egzempliorių tiražu spausdinimas kainavo 6 tūkst. eurų, platinimas – 8 tūkst. eurų. Šiais metais kainuos gal truputį pigiau, bet juk ne tik Vilniuje reikia platinti. Aš pats pasiskolinau banke, kad galėčiau sumokėti pusės mūsų kandidatų užstatus – po 759 eurus už 31 asmenį. Padengiau ir septintadalį partijos užstato – 1080 eurų. Greituosius kreditus teks naudoti, jei gausime mažai aukų“, – kalbėjo jis.

Skundėsi ir anksčiau

Kol kas Lietuvos centro partija, po kurios sparnu prisiglaudė N. Puteikis, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) yra deklaravusi iš viso gavusi 1436,9 euro piniginių aukų. Iš jų tūkstantį eurų pervedė Violeta Seiliuvienė, 345 eurus – Petras Zabiela, 20 eurų – Vytautas Vyštartas. Aukomis po 12 eurų „centristus“ parėmė šeši asmenys.

Pinigų stygiumi N. Puteikis skundėsi ir po praėjusiais metais vykusių savivaldybių tarybų rinkimų, kuriuose jis rėmė kelis visuomeninius kandidatų sąrašus bei pats kandidatavo į Vilniaus merus. Tuo metu politiko „Facebook“ paskyroje pasirodė žinutė, kad jis nebeišgali apmokėti savo padėjėjų mobiliųjų telefonų sąskaitų: esą rinkimams išleido viską, ką turėjo, ir dar pasiėmė du greituosius kreditus.

N. Puteikis praėjusiais metais aiškino Vilniuje rinkimuose dalyvavusiam „Lietuvos sąrašo“ komitetui iš savo kišenės skyręs 10 587 eurus – tokią sumą sudarę jo turėtos santaupos ir per greituosius kreditus gauti 3,5 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų esą buvo išleistos reklaminio leidinio kūrimui ir platinimui. Be to, N. Puteikis tikino iš savo kišenės sumokėjęs užstatus VRK už dešimt komitetų – tam, pasak jo, išleisti 6823 eurai. Net atgavęs VRK visuomeniniams komitetams grąžinamus užstatus, politikas pernai skaičiavo liekąs su 8 tūkst. eurų skolų.

Nedraudžiama, bet neįprasta

L. Kontrimo teigimu, situacija, kai politikas aukotojų ieško viešųjų ryšių kanalais, Lietuvoje yra naujas dalykas, tačiau kitose šalyse, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), įprastas dalykas. „Su tokia situacija yra tekę susidurti stažuojantis JAV rinkimų kampanijų metu. Lietuvai tai yra nauja, nes mes iš principo kitaip remiame politines partijas. Pinigai skiriami iš biudžeto parlamentinėms partijoms, o tos, kurių nėra Seime, turi išgyventi kaip nori. Manau, kad N. Puteikis perkelia JAV kultūros tradiciją į Lietuvą“, – sakė jis.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas portalui „Lietuvos žinioms“ teigė, kad prašyti piliečių aukų telefonu ar kitomis priemonėmis nėra draudžiama. „Tik klausimas, iš kur politikas gauna abonentų kontaktus. Duomenų apsaugos inspekcija visą laiką kartoja, kad viešus asmens duomenis reikia naudoti pagal paskirtį: tai yra, kad jei asmuo, gaunantis žinutes, pats yra pateikęs savo kontaktus siuntėjui, viskas gerai, bet jei telefono numeris gaunamas kitais būdais – gali atsirasti problemų“, – sakė rinkimų prievaizdas.

Pasak Z. Vaigausko, panašių atvejų, kai politikai apie save rinkėjams praneša trumposiomis žinutėmis, pasitaiko per kiekvienus rinkimus. Paprastai kandidatai yra linkę užsisakyti masinį kažkokių duomenų – reklamų, sveikinimų, prašymų balsuoti – siuntimą. „Viskas būtų gerai, jei politikas informaciją tokiu būdu teiktų tik savo šalininkams. Bet kai žinia perduodama ir tiems, kurie jo neremia ar, tuo labiau, nemėgsta, pasipila skundai mums – piliečiai piktinasi, kokiu būdu siuntėjas gavo jų duomenis“, – aiškino VRK vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"