TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nauja trėmimų byla

2014 06 16 12:58
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus apygardos teismui perduota byla, kurioje buvęs sovietų okupacinės valdžios pareigūnas kaltinamas dėl nusikaltimų, įvykdytų prieš 65 metus.

Generalinės prokuratūros duomenimis, 85 metų ukmergiškis V.L. bus teisiamas už penkių civilių gyventojų trėmimą į okupavusios šalies teritoriją ir vieno Vilniaus apskrities gyventojo šeimos nario nužudymo trėmimo metu.

Remiantis istoriniais ir archyviniais dokumentais bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtomis pažymomis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Vaitekūnienė, savarankiškai atlikusi ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad V.L. 1949 metų pavasarį dalyvavo iš Juozapinės kaimo iškeldinant šeimą, turėjusią 35 hektarus žemės, 5 hektarus miško ir ne vieną dešimtį gyvulių.

„Būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, ginkluotas šaunamuoju ginklu ir veikdamas bendrininkų grupėje, V.L. su kitais sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnais prievarta iš jų namų išvarė ir į tremtį išsiuntė penkis vienos šeimos narius: vyrą, žmoną, jų dukterį ir du sūnus. Trečiasis sūnus, nujausdamas gresiantį trėmimą, bandė to išvengti iššokdamas pro langą, tačiau kaltinamasis šovė į bėgantį vyrą ir tyčia jį nužudė. Dar viena dukra tuo metu gyveno Vilniuje, todėl ištrėmimo jai pavyko išvengti“, - rašoma prokuratūros pranešime.

Prokurorės pastangomis rastas ir šiame ikiteisminiame tyrime vieninteliu nukentėjusiuoju pripažintas šiuo metu Kanadoje gyvenantis nužudytojo asmens sūnus, kurio tuo metu jo motina dar tik laukėsi.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų, už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą – laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"