TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nauja tvarka pristabdė lakstūnus

2011 04 27 0:00
Stacionarūs greičio matuokliai užfiksuoja vis daugiau pažeidimų.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo šio pavasario greičio mėgėjus keliuose stabdo griežtesni įstatymai. Greičio matuokliams užfiksavus pažeidimą, beveik nebeliko galimybių išsisukti.

Nuo kovo 1 dienos greičio viršytojus palietė skambiai išreklamuota naujoji baudų skyrimo tvarka. Pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, pažeidėjai nebegali išsisukti nuo atsakomybės pareiškę, kad vairavo neva ne jie, o kas buvo prie vairo - nežino, neprisimena ar nepažįsta, net jei tai tiesa.

Nors nuo naujosios tvarkos įvedimo praėjo mažiau nei du mėnesiai, policijos pareigūnai jau pastebėjo, kad dabar gerokai daugiau nedrausmingų vairuotojų sulaukia atpildo valandos.

Su pažeidėjais nebesiterlios

Esminė iš pažiūros smulkių pakeitimų naujovė yra tai, kad dabar už greičio matuoklių užfiksuotus pažeidimus pareigūnai gali surašyti protokolą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Toks administracinio teisės pažeidimo protokolas iš karto siunčiamas pagal automobilio valstybinius numerius nustatytam mašinos savininkui, o šis gali baudą sumokėti arba per 10 darbo dienų skųsti nurodydamas, kas kitas, jei ne jis, vairavo jo automobilį.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, įstatymo pataisa buvo įvesta tam, kad būtų galima efektyviau administruoti už pažeidimus skiriamas baudas. "Kaip rodė praktika, daug žmonių ginčydavo faktą ir policija turėdavo skirti daug resursų aiškinimuisi", - teigė jis. Galiausiai po visos virtinės procedūrų neretam pažeidėjui pavykdavo išsisukti nuo bausmės, jei būdavo bent mažiausia ginčytina aplinkybė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas patvirtino, kad dabar pažeidėjų paieška užima mažiau laiko, pigiau kainuoja ir daugiau baudas gavusių asmenų sumoka jas valstybei. "Anksčiau bet kuriuo atveju pirmiausia ieškodavome savininko, o tik paskui klausdavome, ar iš tikrųjų jis vairavo automobilį", - sakė D.Šalomskas. Iki šiol greičio viršijimu įtariamam žmogui būtinai tekdavo apsilankyti policijos biure, o jei kildavo neaiškumų - ir ne kartą. Dabar to nebereikia, su pareigūnais bendrauti tenka tik tvirtinantiesiems, kad važiuodamas jų automobiliu greitį viršijo kažkas kitas.

Neprisiėmęs kaltės ir nenurodęs kito kaltininko automobilio savininkas nėra baudžiamas už greičio viršijimą, bet jam neišvengiamai pritaikoma kita nuobauda - už transporto priemonės savininko pareigų neatlikimą. Ir ši bauda kartais gerokai "saldesnė", todėl savininkams nebeapsimoka slėpti kaltininko. Pirmą kartą žmogus atsiperka 300-800 litų, o antrą kartą bauda siekia net 1000-1500 litų.

Už pavaldinių nuodėmes atsakingi tapo ir įmonių vadovai, už pirmąjį "išdykėlių" pažeidimą jie baudžiami 300-1000 litų. "Žmonės pagalvoja, kad gal geriau susimokėti 100 litų už greičio viršijimą negu tūkstantį už tylėjimą", - aiškino D.Šalomskas.

Kaltas, kad turi mašiną

Tačiau tylėjimo priežasčių gali būti įvairių ir ne visada jas lydi blogi ketinimai. Daugybė žmonių, kadaise pardavę savo automobilius, bet oficialiai neperregistravę jų naujojo savininko vardu, dabar gali gauti sąskaitas už nežinia kieno padarytus nusižengimus. Tai suprantantys naujieji savininkai gali nevaldomi lakstyti krašto keliais, o baudą teks mokėti neapgalvotai transporto priemonę pardavusiam buvusiam savininkui.

Bet žmonės tikriausiai dar nesuvokė, kokią didelę atsakomybę jiems gali tekti pakelti. VĮ "Regitra" Transporto registracijos metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Skersinis patikino, kad nepadaugėjo norinčiųjų išregistruoti realiai nebeturimus automobilius, nors ne vienas gyventojas oficialiai turi keletą dešimčių ar net šimtų automobilių. Įmonės duomenimis, daugiausia lengvųjų automobilių savo vardu yra įregistravę du vilniečiai (vienas - 413 ir kitas - 365) bei Marijampolės apskrities gyventojas (407).

Paklaustas, ką daryti tiems, kurie seniai yra pardavę automobilius, bet neperregistravę jų naujųjų savininkų vardu, susisiekimo ministras E.Masiulis trumpam sutriko. "Reikėtų pasirūpinti, kad parduodant automobilį visi dokumentai būtų tinkamai sutvarkomi. Reikia susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jei neturi turto, neturėtum už jį ir atsakyti", - teigė ministras ir leido suprasti, kad jokių išimčių nebus taikoma.

Naudojasi nuolaida

Tuo tarpu neneigiantys savo kaltės vairuotojai baudas ėmė mokėti itin noriai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per balandžio mėnesį skirtas nuobaudas susimokėjo apie 80 proc. greičio mėgėjų, nors anksčiau pinigus savanoriškai, be antstolių įsikišimo sumokėdavo vos apie 60 proc. lakstūnų.

Tiesa, tokia didelė dalis baudų surenkama ne vien dėl supaprastinto automatiniais greičio matuokliais užfiksuotų pažeidimų administravimo, bet ir dėl lengvatų pirmą kartą pažeidimą padariusiems vairuotojams. Jei pažeidimas nesunkus ir vairuotojas neginčija savo kaltės, per 10 darbo dienų jis gali sumokėti per pusę mažesnę sumą, nei reikalaujama. D.Šalomskas neslėpė, kad šią galimybę vairuotojai sutiko ne mažiau džiaugsmingai nei nuolaidas parduotuvėse. "Kadangi siūloma mokėti pusę baudos, į policiją eiti nereikia, žmonės net noriau moka baudas", - sakė jis. Pareigūno manymu, dėl per pusę mažinamų sumų valstybės biudžetas nenukentės. Vengiantieji susimokėti baudas kainuoja daug nervų ir laiko. Jų skolas tenka atsiimti padedant antstoliams, bet iš kai kurių pažeidėjų tiesiog nėra ką išieškoti. Jie piktybiškai slapstosi nuo pareigūnų nesuvokdami, kad skola niekur nedingsta - net po kelerių metų įsigijus turto ar susiradus darbą pažeidėją pasiveja prievolė sumokėti skolą valstybei.

Pusė nuotraukų - į šiukšliadėžę

Išvengti atsakomybės už viršytą greitį pavyksta tik tiems, kurių automobilius greičio matuokliai nufotografuoja nepakankamai aiškiai.

Stacionarių greičio matuoklių užfiksuotas greičio rekordas - net 229 km per valandą. Bet šiam poelgiui lakstūnai sąmoningai ruošėsi. Nuotraukoje užfiksuotas automobilis skriejo be numerių, todėl "rekordininkai" liko nenubausti.

D.Šalomskas neslėpė, kad, nelygu metų laikas, kartais išmetama net pusė greičio matuoklių užfiksuotų nuotraukų. Pasak jo, automobilio numeriai neįskaitomi kas dešimtoje nuotraukoje, o veidai prastai matomi dar dažniau. Bet tai ne kliūtis kaltųjų paieškai. "Veido nebuvimas nuotraukoje neatleidžia nuo atsakomybės. Jis svarbus, bet galima apsieiti ir be to", - tvirtino pareigūnas.

Dažniau netiriami užsieniečių padaryti pažeidimai, nes nėra galimybės nustatyti, kas automobilio savininkas. Į šiukšliadėžę keliauja ir nuotraukos, kuriose užfiksuoti du automobiliai, nes tuomet neaišku, kuris iš jų važiavo greičiau.

Per stacionarių greičio matuoklių naudojimo laiką yra pasitaikę ir kuriozinių atvejų. Pašnekovas prisiminė atsitikimą, kai pareigūnus pasiekė nuotrauka, kurioje matyti automobilis ir traktorius, o užfiksuotas greitis - 110 km per valandą. Ir šiuo atveju jie nesivargino įrodinėti, kad traktorininkas net labai norėdamas negalėtų pasiekti tokio greičio, nes kaltųjų paieška galėjo ilgam užstrigti teismų koridoriuose. "Teisminė praktika tokia, kad visi neaiškumai traktuojami kaltinamojo naudai, todėl nebetiriame tokių atvejų", - aiškino D.Šalomskas.

Išimtis taikoma tik nuotraukoms, padarytoms 12 seniau greitkeliuose įrengtų greičio matuoklių, vairuotojų pramintų ne "inkilais", o "šiukšliadėžėmis". Šie įrenginiai turi technines galimybes atskirti, kuri tiksliai transporto priemonė pažeidė taisykles.

Matuokliai užfiksuoja daugiau

Lietuvos vairuotojus keliuose jau "prižiūri" 151 stacionarus greičio matuoklis.

Bet išplėstas greičio radarų tinklas nereiškia, kad pareigūnai atsisakys praktikos tykoti pažeidėjų įvairiose netikėtose vietose. Tik anksčiau naudoti nešiojamieji greičio matuokliai be vidinės atminties bus keičiami į naujo modelio prietaisus, kurių įrašai bus automatiškai fiksuojami ir jų nebus galima pašalinti pasiūlius patruliui "į kišenę".

"Nori nenori, už kiekvieną pažeidimą teks atsakyti. Ir korupcijos mažinimo atžvilgiu tai teisingas žingsnis", - tvirtino D.Šalomskas.

Galbūt tuomet pasikeis ir dabar akivaizdi tendencija, kad stacionariais greičio matuokliais užfiksuojama gerokai daugiau pažeidėjų nei pareigūnų naudojamais nešiojamaisiais prietaisais. Skirti duomenis, kaip buvo matuotas greitis, imta tik nuo 2010 metų, bet matyti, kad tada daugiau nei pusė, 42 329 iš 83 892, greitį viršijusių vairuotojų buvo nufotografuoti radarų, o šįmet per beveik keturis mėnesius (iki balandžio 21 dienos) net 10 809 iš 16 376 greičio mėgėjų užfiksuoti automatiškai.

Galbūt vairuotojai vis geriau įsimena greičio matuoklių stovėjimo vietas, o gal iš tiesų ėmė atsakingiau žiūrėti į galimas greičio viršijimo pasekmes, bet pastaraisiais metais greičio viršytojų vis mažėja, ypač - itin daug viršijančių nustatytą ribą. 2008 metais už greičio viršijimą iš viso buvo nubausta 99 618 vairuotojų, 2009 metais lakstūnų padaugėjo iki 103 896, o vėliau ėmė mažėti. Jei esamos tendencijos nesikeis, iki metų pabaigos nusižengusiųjų neturėtų būti daugiau kaip 50 tūkstančių.

Statistika rodo, kad net viršijantieji greitį spusteli akceleratorių vis mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"