TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nauja valdžia su Gariūnais nekariaus

2012 12 17 6:34
Gariūnų turgavietę pernai ir šįmet kratę teisėsaugininkai tvirtina atskleidę organizuotas nusikaltėlių grupes, apvaginėjusias valstybę. /LŽ archyvo nuotraukos

Į konfliktą su Gariūnų verslo parką administruojančiomis bendrovėmis prieš dvejus metus įsivėlusiai Ūkio ministerijai vadovavęs parlamentaras Dainius Kreivys užsimena apie galimas šios istorijos sąsajas su Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Gariūnų administratoriai tvirtina partijas rėmę tik oficialiai, o daugiausia paaukoję tuomet valdžiusiems konservatoriams.

Prieš pusantro mėnesio valstybinės reikšmės projekto statusą turintį Gariūnų verslo parką administruojančios bendrovės "Jurgena", "Geruda" ir "Posūkis" kreipėsi į teismą skųsdamos Lietuvos valstybę. Konfliktą įžiebė didžiausio šalyje turgaus prižiūrėtojų veiklą kontroliuoti pavedimą iš dabar jau baigusios kadenciją Vyriausybės gavusios Ūkio ministerijos tuometinė vadovybė. Ji dvejus metus nesutiko pasirašyti susitarimo ir perimti valstybės įgaliojimus, o kartu leido suprasti, kad Gariūnų turimas valstybinės reikšmės projekto statusas gali būti naikinamas.

"Iš valstybės pinigų mes nereikalaujame. Tiesiog norime, kad būtų konstatuota, jog valstybė nesilaiko dar 2005 metais sudarytos sutarties", - viešai teigė turgavietę valdančių įmonių grupės valdybos pirmininkas Ramūnas Šeduikis.

Naujoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė nustebo išgirdusi, kad jai teks spręsti dvejus metus nerimstantį konfliktą. "Gariūnai yra ne Ūkio, bet Finansų ministerijos, atsakingos už finansinę drausmę ir šešėlio suvaldymą, reikalas", - teigė ji LŽ.

Norėjo tik kontroliuoti

Gariūnus administruojančios bendrovės santykius su Ūkio ministerija, įgijusia teisę kontroliuoti turgavietėje vykstančius procesus, bando išsiaiškinti nuo 2010 metų vidurio.

Valstybinės reikšmės projekto statusą turgavietė įgijo dar 2005-aisiais kairiųjų dominuojamos Vyriausybės valia. Investicijų sutartyje fiksuota, kad plėtoti projektui trims bendrovėms ne aukciono tvarka išnuomojamas 25 mln. litų vertės 32,5 hektaro sklypas 50 metų. Už tai bendrovės įsipareigojo į turgavietės plėtrą iki 2015 metų investuoti ne mažiau kaip 50 mln. litų, įrengti modernius prekybos paviljonus, sukurti 1500 naujų darbo vietų bei užtikrinti nuolatines darbo vietas daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Projekto įgyvendinimą kontroliuoti pavesta Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

Tačiau 2010-ųjų liepą apskričių nebeliko, o tų pačių metų spalį Vyriausybė projekto įgyvendinimą skubos tvarka pavedė to prašiusiai Ūkio ministerijai. Net nesulaukusi, kol bus patvirtintas oficialus dokumentas, ministerija ėmė reikalauti, kad verslo parko valdytojai pateiktų su projektu susijusius dokumentus. Šie atsisakė tai daryti, kol ministerija neinicijuos sutarties pakeitimo ir vietoj likviduotos apskrities viršininko administracijos teisiškai netaps sutarties šalimi.

"Ūkio ministerija nepritaria pozicijai, kad elementariai informacijai apie valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą pateikti reikia sutarties. Ūkio ministerijos nuomone, prieš tampant sutarties šalimi turi būti suteikta galimybė išsiaiškinti tikrąją padėtį", - nurodė ši institucija.

Tuo pačiu metu iš valdžios kabinetų pradėjo sklisti informacija, kad Gariūnų valstybinės svarbos projekto statusas gali būti naikinamas arba keičiamas, o teritorija siūloma kitiems nuomininkams.

D.Kreivys: Mes savo kadencijos metu kalbėjome apie verslo slėnius, o anksčiau veikusi Vyriausybė skatino Gariūnus.

Kam atsiskaityti?

Gariūnus administruojančios bendrovės dėl susiklosčiusios situacijos praėjusį pavasarį kreipėsi į teismą. Šis išaiškino: Ūkio ministerija, kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti pateikti informaciją apie vykdomą projektą. "Tačiau toks reikalavimas jokiu būdu nedaro ministerijos sutarties šalimi ar nesuteikia jai teisių ir (ar) pareigų dėl sutarties sąlygų keitimo", - paskelbė teisimas.

Ūkio ministerija, savo ruožtu trejiems metams sudariusi neįvardijamos vertės sutartį su advokatų kontora "Motieka ir Audzevičius", pagalbos pabandė ieškoti Generalinėje prokuratūroje: kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo. Neilgai trukus prokurorai pranešė neįžvelgiantys, kad Gariūnų valdytojai būtų nepaisę viešųjų interesų.

"Viską, kas buvo numatyta 2005 metais pasirašytoje Investicijų sutartyje, mes su kaupu įvykdėme. Turgavietėje pastatyti nauji paviljonai, kuriamos darbo vietos, sutvarkyta infrastruktūra. Anksčiau apskrities viršininko administracijai teikdavome ataskaitas, tačiau dabar, Ūkio ministerijai atsisakant tapti sutarties šalimi, nėra objekto, kam turėtume atsiskaityti", - LŽ tvirtino Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos vadovas Eugenijus Bulavas.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais trys Gariūnus administruojančios bendrovės kartu sumokėjo apie 7 mln. litų mokesčių, tiek pat - šių metų sausio-spalio mėnesiais.

B.Vėsaitė tvirtino apie Ūkio ministerijos ir turgavietės konfliktą nežinojusi.

Prabudo teisėsaugininkai

Turgavietės administratorių ir valdžios konfliktui stiprėjant, tvyrančią įtampą dar padidino praėjusių metų spalį ir šį lapkritį Gariūnuose įvykdytos plataus mąsto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), bendradarbiavusios su Generaline prokuratūra ir VMI, operacijos. Pastarąjį kartą FNTT pareigūnai verslo parką krėtė lapkričio pradžioje. Tuomet pranešta, kad išaiškinta 18 asmenų nusikalstama grupuotė, prekiavusi be apskaitos dokumentų. Jos nariams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kaip teigta, tokiu būdu valstybei galėjo būti nesumokėta mažiausiai 500 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Apie tai, kad išaiškintos 4 gerai organizuotos nusikalstamos grupės, kurios veikdamos Gariūnuose galėjo nuslėpti dešimtis milijonų litų mokesčių, bei sulaikyti 53 įtariamieji, skelbta ir po praėjusių metų spalį turgavietėje vykusios operacijos.

Iš karto po to tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas kovos su korupcija klausimais Gintaras Kalinauskas prabilo, esą teisėsaugininkai turi operatyvinės informacijos apie tai, kad su Gariūnų veikla susijusios įmonės neteisėtais pinigais remia politine partijas. "Aišku, partijos nežinojo, iš kur pinigai ateina, jos negalėjo pasakyti, ar tai yra pilki, juodi pinigai, bet buvo rėmimas politinių jėgų įmonių, susijusių su Gariūnų veikla", - tvirtino jis.

Kaip nurodoma LŽ gautame Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistės Rūtos Dirsienės atsakyme, ikiteisminiame tyrime dėl Gariūnų turgavietės šiuo metu yra atskirti ir perduoti teismui 7 tyrimai 10 asmenų atžvilgiu. Byloje liko 40 įtariamųjų, nė vienas jų nelaikomas suimtas. Tyrimai prieš tris asmenis nutraukti.

Generalinė prokuratūra taip pat teigia, kad Gariūnų turgavietę administruojančių bendrovių "Jurgena", "Geruda" ir "Posūkis" bei jų vadovų ir akcininkų atžvilgiu jokie tyrimai, taip pat dėl esą buvusių nelegalių mokėjimų partijoms, nėra vykdomi.

E.Bulavas tvirtina, kad Gariūnų administratoriai pateiks ataskaitas Ūkio ministerijai, kai ta pasirašys su jais sutartį.

Susirūpino juodąja kasa

"Kalbant apie Gariūnų istoriją reikia pažiūrėti, kokie iš ten figūruoja įnašai į Darbo partijos juodąją buhalteriją. Yra įrašai. Žinoma, negaliu kaltinti: ten yra juodraščiai, kurie "vaikšto". Tik teorinį klausimą galiu kelti, ar tai nėra susiję", - apie jo darbo metu užvirusį konfliktą su Gariūnais LŽ kalbėjo buvęs ūkio ministras, dabar Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis parlamentaras D.Kreivys.

Šis jo pareiškimas nustebino praėjusią savaitę darbą baigusios laikinosios parlamentinės komisijos, sprendusios, ar atimti teisinę neliečiamybę iš Darbo partijos lyderių, išrinktų į Seimą, vadovą "tvarkietį" Andrių Mazuronį.

"D.Kreivys nedalyvavo mūsų komisijos darbe. Mes į Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos medžiagą nesigilinome. Gal pats D.Kreivys buvo iš tų, kurį rėmė?" - stebėjosi jis.

Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos vadovas E.Bulavas teigia, kad Gariūnus administruojančios bendrovės iki šių metų pradžios, kol leido įstatymas, oficialiai rėmė daugelį partijų. "Supraskite - mes ne kažką pirkome, bet oficialiai rėmėme tam tikrus demokratinius principus: tol, kol leido įstatymas. Ir, beje, gausiausiai parėmėme praėjusią Vyriausybę", - sakė jis LŽ.

Oficialiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2007-2011 metais bendrovės "Jurgena", "Geruda" ir "Posūkis" iš tiesų gausiausiai parėmė TS-LKD. Šiai partijai iš Gariūnų administratorių iš viso teko beveik 200 tūkst. litų. Panašios paramos sulaukė ir Lietuvos socialdemokratų partija, "darbiečiai", 40-70 tūkst. litų sumomis buvo apdalytos Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, partija "Tvarka ir teisingumas", net prieštaringai vertinama "Fronto" partija.

"Šešėlis" - ne ten

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, praėjusią kadenciją dirbęs Teisės ir teisėtvarkos komitete, tvirtina, kad jį piktina kalbos apie Gariūnuose tramdomą "kontrabandos šešėlį". "Tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Juk Gariūnuose parduodamos prekės gaminamos ne Lietuvoje. Jos lėktuvais, traukiniais, laivais įvežamos į šalį. Bet kažkodėl FNTT nekontroliuoja pirminio šaltinio, o tampo žmogelius, kurie tas atvežtas prekes pardavinėja. Tokiu būdu kovojama tik dėl akių, nukreipiant dėmesį nuo pagrindinės problemos", - svarstė politikas.

Naujoji ūkio ministrė B.Vėsaitė LŽ teigė, kad Gariūnai tikrai nėra šiuo metu svarbiausia problema, kurią jos vadovaujamai institucijai teks spręsti. "Yra kur kas svarbesnių problemų, kur tikrai didesnėmis sumomis valstybei žala daroma", - tvirtino ji.

Ministrė, prisipažinusi pastarąjį sykį Gariūnuose buvusi prieš 12 metų, vis dėlto tvirtino su niekuo, o ypač su smulkiaisiais verslininkais, kariauti neketinanti. "Reikia į šį klausimą įsigilinti, pažiūrėti, kaip turgaus administratoriai laikosi įsipareigojimų. Vis dėlto manau, kad smulkieji prekybininkai irgi turi turėti savo pastogę, nereikia visko atiduoti didiesiems tinklams", - teigė ji.

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"