Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Naujajai Vyriausybei peršama sena idėja

 
2017 01 26 11:25
Jurgita Petrauskienė: "Jei kalbame apie tai, kad išsilavinimą piliečiai gauna nemokamai, tada ta diskusija turi dar didesnį pagrindą."
Jurgita Petrauskienė: "Jei kalbame apie tai, kad išsilavinimą piliečiai gauna nemokamai, tada ta diskusija turi dar didesnį pagrindą." Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pasiūlymas priversti už valstybės pinigus aukštąjį išsilavinimą įgijusius specialistus tam tikrą laiką dirbti regionuose sulaukė nevienareikšmiškos reakcijos. Tokių iniciatyvų jau būta prieš kelerius metus ir jos baigėsi šnipštu.

Pagal Vyriausybei adresuotą LSA pasiūlymą, prievolė dirbti regionuose tektų tik tam tikrų profesijų absolventams ir tik trejus metus, kartu neuždraudžiant jiems grąžinti valstybei pinigus už studijas ir „keliauti, kur nori“. Esą tokia tvarka leistų mažinti atskirtį tarp didesnių miestų ir regionų, kuriuose trūksta įvairių sričių specialistų.

Idėją netruko viešai palaikyti vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, prisiminęs, kad ir pats baigęs mokslus 1991 metais gavo paskyrimą. Vakar pritarimą LSA pasiūlymui išreiškė premjeras Saulius Skvernelis, o švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tikino matanti pagrindo diskutuoti šiuo klausimu.

Kiltų teisinių iššūkių

Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ atstovas, darbo teisės žinovas Rimantas Stanevičius atsargiai vertino LSA idėją ir pažymėjo, kad reikia detalios jos analizės.

Teisininkui praktikui iškart kilo klausimų – kaip užtikrinti tokio imperatyvo įgyvendinimą, kas bus, jei asmuo, baigęs valstybės finansuojamas studijas, nenorės atidirbti konkrečioje vietoje.

R. Stanevičius svarstė, kad teoriškai galima priimti bet kokį įstatymą, bet reikėtų atsižvelgti į žmogaus teisę rinktis. Jis pabrėžė, jog bet kuriuo atveju įsipareigojimai turėtų būti labai aiškiai apibrėžti.

„Jei asmuo, stodamas į aukštąją mokyklą pasirašytų sutartį, kad po studijų tam tikrą laiką dirbs tam tikroje vietoje tam tikrą darbą, tada gal ir būtų įmanoma tai įgyvendinti, nes jis apsvarstė savo galimybes prisiimti tokį įsipareigojimą ir aiškiai suvokė jo turinį. Tačiau jei apie paskyrimą asmuo sužinotų tik baigęs studijas, šiuolaikiniame kontekste tai keltų daug iššūkių“, – kalbėjo teisininkas.

Ragina žvelgti kūrybiškai

Panašios nuomonės laikėsi vadybos konsultantė ir personalo atrankos bendrovės „Primum Esse“ direktorė Solveiga Grudienė. Jos nepalieka jausmas, kad Lietuvoje, užuot ieškojus pažangiausių sprendimų judėti į priekį, vis taikomasi ką nors apriboti. S. Grudienė teigė nuoširdžiai abejojanti, ar tokia taktika pasiteisintų, ir nuogąstavo, kad vis daugiau Lietuvos jaunuolių išvyktų studijuoti į užsienį.

Konsultantė pažymėjo suprantanti darbuotojų trūkumo regionuose problemą ir savivaldybių norą ją spręsti. Esą nedaug beliko laukti, kai bus pasiektas sisteminio nedarbo lygis, o tai reiškia, kad aktyviai darbo ieškančių bedarbių neliks.

Kita vertus, S. Grudienei LSA iniciatyva primena sovietmetį. Ji teigė gerai prisimenanti laikus, kai baigus aukštąją mokyklą reikėdavo keletą metų atkentėti nurodytoje darbo vietoje. „Klausimas, ar norėtume, kad mūsų vaikus mokytų kenčiantys mokytojai, o mus gydytų kenčiantys gydytojai. Galvodama apie Konstituciją, teisę turėti sprendimų laisvę, matyčiau čia bandymą tą laisvę apriboti“, – sakė S. Grudienė.

Jos įsitikinimu, tinkamesnis kelias būtų savivaldybėms kūrybiškai galvoti, kaip tapti patrauklioms, ką regionų mokyklos ar ligoninės galėtų pasiūlyti, kad specialistai dribti į jas vyktų savo noru. Pavyzdžiui, suteikti būstą.

Ilgus metus personalo atrankos srityje dirbanti S. Grudienė teigė pastebinti, kaip organizacijos suka galvą, kad padidintų savo, kaip darbdavio, patrauklumą. „Manyčiau, kad ir valstybinėse įstaigose ši problema galėtų būti sprendžiama panašiai. Tai nebūtų represinėmis priemonėmis, draudimais ar apribojimais paremti dalykai“, – kalbėjo konsultantė.

Vis dėlto ji sutiko, jog būtų visai kas kita, jeigu jau stodamas į aukštąją mokyklą asmuo žinotų, kad įsipareigoja po studijų atidirbti konkrečioje darbo vietoje.

Nieko nepešė

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas viešai pareiškė, jog jauniems specialistams reikėtų pasiūlyti tokias darbo sąlygas, kad jie patys norėtų dirbti konkrečioje vietoje. Jo manymu, mažesni miesteliai turėtų būti „lankstesni, greitesni ir kūrybiškesni“.

Priminsime, jog ankstesnėje Vyriausybėje sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Vytenis Andriukaitis buvo išreiškęs norą, kad medicinos studijas baigę asmenys kurį laiką dirbtų regionuose. Šiuo klausimu jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tačiau šis ministro kreipimąsi atmetė. Vėliau sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė siūlė, kad po bendro priėmimo į rezidentūrą likus neužimtų vietų skaičiui būtų taikomas papildomas tikslinis finansavimas su sutartiniais įsipareigojimais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"