TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujas baubas - atliekų deginimo krosnys

2007 10 23 0:00

Nors nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo keliolika metų, Lietuva, kaip ir anksčiau, perima Vakaruose atgyvenusias technologijas. Jos ten tampa nereikalingos, o mūsų verslininkams atrodo pelningos.

Tai teigia Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projekto, kurį parengė Aplinkos ministerija, kritikai. Šią savaitę dokumentą svarstys Vyriausybė. Aptariant jį Seimo Aplinkos apsaugos komitete plano rengėjams pateikta nemažai priekaištų. Daugiausia - dėl ketinimų deginti atliekas.

Būtent atliekų deginimas, kaip kadaise pesticidai ar kitos ekologinės problemos, tampa dar viena mūšio arena, kurioje patogu kaupti finansinį ir politinį kapitalą.

"Svarbiausia - išrūšiuoti iš komunalinių atliekų srauto tas atliekas, kurios dar tinka kur nors panaudoti ir perdirbti, kitaip tariant - antrines žaliavas. Todėl Strateginio atliekų tvarkymo plane pabrėžiame rūšiavimą. Ir tik tas atliekas, kurios netinka nei naudoti, nei perdirbti, galima būtų deginti. Tačiau ne bet kaip, o gaminant iš jų energiją, šilumą", - tikino aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Verslininkai jau siūlo

"Plane rašoma, kad iki 2013 metų Lietuvoje bus pastatytos net kelios atliekų deginimo įmonės. Jeigu rūšiuosite ir deginsite tik tas, kurios niekam daugiau netinka - ar užteks jų tokiam skaičiui deginimo įmonių? Ar neatsitiks taip, kad šioms įmonėms statyti bus išleista daug europinių lėšų ir jos stovės be darbo?" - abejojo liberalcentristas, buvęs aplinkos ministras Algis Čaplikas.

Parlamentaras prisiminė, kad jo vadovavimo Aplinkos ministerijai laikais konsultantai jį apgavę - įtikinę statyti didesnius vandenvalos įrenginius, negu reikėję. A.Čaplikas nuogąstauja, jog atliekų stokojantys deginimo įmonių savininkai pradės spausti valdžią, kad ši nutrauktų atliekų perdirbimą - pažangiausią jų tvarkymo būdą.

"Todėl ir planuojama statyti deginimo įmones pirmiausia tik didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje", - aiškino A.Kundrotas. Tačiau, jo nuomone, krosnims kuro netrūks - net ir pavyzdingai atliekas tvarkančiose Vakarų šalyse išrūšiuojama tik 60 proc. atliekų.

"Verslininkai nėra tokie žiopli, kad imtųsi nepelningo darbo. Jei apskaičiuos, kad atliekų per mažai, įmonių nestatys", - ramino ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Jis pridūrė, kad JAV verslininkai jau siūlėsi Lietuvoje statyti deginimo įmonę, tačiau ne mažesniame kaip pusės milijono gyventojų mieste.

Įtarimai korupcija

"Aplinkos ministerijos vadovai kalba viena, o daro kita. Sako, kad prioritetas - rūšiavimas, tačiau kodėl apie tai Strateginiame atliekų tvarkymo plane beveik nekalbama, o atliekų deginimui skirtas net visas atskiras skyrius?" - kritikos dokumento rengėjams negailėjo Seimo narė "darbietė" Vilma Martinkaitienė.

Ji pasakojo, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Vokietijoje apžiūrėjo atliekų deginimo įmones ir sužinojo, jog nuo 2008 metų Europos Sąjunga atliekas deginančioms įmonėms taikys kur kas griežtesnius nei ligi šiol reikalavimus, kad jos neterštų aplinkos.

"Vokiečiai pabrėžė, jog nuo kitų metų atliekų deginimas taps brangiausiu atliekų tvarkymo būdu. Sudeginti toną atliekų kainuos 300 eurų. Ar Lietuva tokia turtinga, kad gali sau tai leisti?" - klausė V.Martinkaitienė.

Ji ragino atliekas ne deginti, o rūšiuoti ir perdirbti. "Tačiau rūšiuoti reikia ne taip, kaip dabar reklamuoja Aplinkos ministerija, - esą kiekviename būste turi būti po keletą šiukšlių dėžių, į kurias gyventojai turi atskirai mesti popierių, plastiką, stiklą, metalus ir kitokias atliekas. Nei aplinkos ministras, nei aš, nei joks kitas žmogus to nedarė ir nedarys, to nepavyko įgyvendinti nė vienai Europos Sąjungos šaliai, nes tai ir brangu, ir neįmanoma. Reikia ne imituoti atliekų rūšiavimą, o jas rūšiuoti pramoniniu būdu, tačiau apie tai Strateginiame atliekų tvarkymo plane nėra beveik nė žodžio", - pabrėžė parlamentarė.

Pasak jos, būtent taip tvarkyti atliekas, o ne deginti, įpareigoja naujoji Europos Komisijos Atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija.

V.Martinkaitienė įtaria, kad atliekų deginimo įmonių statyba ir veikla bus finansuojama europinėmis lėšomis ir kad tuo suinteresuotos energiją bei šilumą gaminančios šalies bendrovės, kurios ir spaudžia politikus ir Aplinkos ministeriją proteguoti būtent tokį atliekų tvarkymo būdą.

"Atsakomybės skatinti brangiausią ir ekologiškai prasčiausią atliekų tvarkymo būdą nesiimu. Kadangi nei aplinkos ministrui, nei premjerui visuomenės nuomonė šiuo klausimu tokia nesvarbi, kad nerasta reikalo supažindinti ją su Strateginiu atliekų tvarkymo planu, kreipsiuosi į Jungtines Tautas, kaip jau kreiptasi dėl Kazokiškių sąvartyno statybos netinkamoje vietoje", - perspėjo Seimo narė.

Pavojingiausias būdas

Aplinkos ministras A.Kundrotas atmeta V.Martinkaitienės priekaištus. Pasak jo, plano poveikis aplinkai įvertintas, visuomenė su jo projektu taip pat supažindinta: "Kas norėjo - susipažino." Ministras neigia, kad atliekoms deginti bus naudojamos ES lėšos, ir tikina, jog Aplinkos ministerija pasisako už privataus verslo investicijas.

A.Kundrotas priminė, jog Seimas yra patvirtinęs Valstybinę energetikos strategiją, kurioje deginti atliekas jau numatyta. "Susidaro įspūdis, jog atliekų tvarkymą šalyje norima sabotuoti - tegul įstringa Strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyti įpareigojimai savivaldybėms, konkretūs darbai", - piktinosi aplinkos ministras.

Jis neneigė, jog pramoniniu būdu rūšiuoti atliekas būtina. "Tai yra ir bus daroma, tačiau nesutinku, kad to nereikėtų daryti ir gyventojams savo namuose. Mes tik pradėjome juos mokyti, kad skirtingų rūšių atliekas mestų į skirtingus konteinerius, o dabar liepsime vėl viską versti į vieną konteinerį, kaip daroma JAV? Tai žmones tik supainios. Gal kada ir atsisakysime gyventojų pagalbos, tačiau dabar reikia, kad jie įprastų rūšiuoti atliekas", - įsitikinęs A.Kundrotas.

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė taip pat spėja, jog deginti atliekas spaudžia verslininkai. "Tai pavojingiausias atliekų tvarkymo būdas. Net Japonija, kurioje įdiegtos modernios deginimo technologijos, kenčia nuo pavojingų medžiagų išmetimo į aplinką deginant atliekas. Be to, vis tiek susidaro šlakų, kuriuose daug sunkiųjų metalų ir kitų toksiškų junginių", - sakė J.Gadliauskienė. Jai pritarė ir šalies Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Algimantas Miškinis.

V.Martinkaitienė siūlė Strateginio atliekų tvarkymo plano projektą atmesti, tačiau kiti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai paprašė Aplinkos ministeriją dokumentą patobulinti.

"Naujausias, Vyriausybei pateiktas plano projektas papildytas detalesnėmis nuostatomis apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, o skyrius apie deginimą gerokai sutrumpintas. Nebeliko ir sąrašo, kur ir kada bus statomos atliekų deginimo įmonės", - LŽ informavo Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.



LŽ archyvo nuotraukos

Kol valdininkai ginčijasi, kaip Lietuvoje tvarkyti atliekas, jos verčiamos kur ir kaip pakliuvo.

A.Kundroto nuomone, krosnims kuro netrūks - net ir pavyzdingai atliekas tvarkančiose Vakarų šalyse išrūšiuojama tik 60 proc. atliekų.

Seimo narė V.Martinkaitienė dėl Aplinkos ministerijos veiksmų žada kreiptis net į Jungtines Tautas.



Citatos:

"Ar neatsitiks taip, kad atliekų deginimo įmonėms statyti bus išleista daug europinių lėšų ir jos stovės be darbo?" - abejojo buvęs aplinkos ministras A.Čaplikas.

"Sudeginti toną atliekų kainuos 300 eurų. Ar Lietuva tokia turtinga, kad gali sau tai leisti?" - klausė V.Martinkaitienė.

"Susidaro įspūdis, jog atliekų tvarkymą šalyje norima sabotuoti - tegul įstringa Strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyti įpareigojimai savivaldybėms, konkretūs darbai", - piktinosi aplinkos ministras A.Kundrotas.



DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"