Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Naujas ir senas Darbo kodeksas: kokių pokyčių laukti

 
2017 05 30 13:34
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

71 Seimo narys pritarė naujoms Darbo kodekso pataisoms, nors tai dar nėra galutinis balsavimas, tačiau nauji darbo santykiai įsigalioti turės liepos 1 dieną. 

Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25.

Dauguma – 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė. Už kodekso pataisymus balsavo 45 (iš 57) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, 10 (iš 19) socialdemokratų, 6 (iš 7) „tvarkiečiai“ ir 7 (iš 13) liberalai. Po 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius susilaikė ir balsavo prieš. Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis balsavo už pataisas.

Galutinis balsavimas bus vėliau, o Darbo kodeksas įsigalios nuo liepos.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad „pasiekimas toks nedidelis, kad sudėtinga balsuoti už“. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pataisas pavadino „tik kosmetinėmis“. Premjeras Saulius Skvernelis dar prieš pataisų svarstymą sakė, kad jas priimti svarbu, nes kitaip įsigalios ankstesnio Seimo patvirtintas variantas.

„Jeigu jis neįsigalios su pataisomis, įsigalios tas, kuris buvo pusę metų atidėtas. Mano manymu, jis (pataisytas – BNS) labai aiškiai subalansuoja darbuotojų ir darbdavių interesus ir leis valstybei tapi konkurencingesne, gabėti kurti patrauklias darbo vietas, kurios leistų samdyti darbuotojus, mokant ne minimalų darbo užmokestį“, – Seime žurnalistams sakė premjeras.

„Vyriausybės manymu, (pritraukti investuotojų– BNS) padėtų tas variantas, dėl kurio sutarta Trišalėj taryboj. Bet sprendimo reikia bet kokiu atveju, nes investuotojai laukia, nori žinoti, koks įstatymas galios, ir nuo to priklauso veiksmai“, – pridūrė S.Skvernelis.

Seimo narė Aušra Maldeikienė prieštaravo: „Rinkos naujasis kodeksas patrauklesne nepadarys.“

Pateikiame kolegų iš delfi.lt informaciją apie pagrindinius naujojo ir senojo darbo kodeksų skirtumai:

ATOSTOGOS TRUMPĖTŲ: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos – 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas. Iki 2017 m. liepos 1 dienos sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jei sukaupta 20 kalendorinių dienų, jos perskaičiuojamos taip: 20 x 5 : 7 = 14,28.

Senajame kodekse kasmetinės minimalios atostogos siekė 28 kalendorines dienas, iš kurių 14 išnaudojama nepertraukiamai.

TRUMPESNIS ĮSPĖJIMO APIE ATLEIDIMĄ LAIKAS: naujame Darbo kodekse nustatyta, jog kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jis įspėjamas prieš 1 mėnesį, jei dirbta ilgiau nei metus, arba prieš 2 savaites, jeigu dirbta trumpiau nei metus. Įspėjimo terminai dvigubinami – auginant vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami – neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai. Taigi ilgiausias įspėjimo terminas gali būti 3 mėnesiai.

Sename kodekse įspėjimo terminai siekia 2–4 mėnesius.

IŠEITINĖS KOMPENSACIJOS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokama 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei dirbta trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus. Dar ketinama įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio priklausytų tokios išmokos už stažą, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis: 1 vidutinis atlyginimas – atidirbus 5–10 metų; 2 vidutiniai atlyginimai – atidirbus 10–20 metų; 3 vidutiniai atlyginimai – atidirbus daugiau nei 20 metų.

Sename kodekse išeitinės išmokos siekė 1–6 mėnesių vidutinį atlyginimą, priklausimai nuo stažo.

NAUJIENA: GREITASIS ATLEIDIMAS naujame Darbo kodekse atsiranda naujas atleidimo pagrindas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėja prieš 3 dienas ir išmoka 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.

Sename kodekse tokio atleidimo pagrindo nėra.

VIRŠVALANDŽIAI: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai per savaitę gali būti dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 valandas per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 valandų per savaitę. Žodis „vidutiniškai“ šiuo atveju reiškia, kad valandos dalinamos per apskaitos laikotarpį, todėl vieną savaitę gali tekti dirbti daugiau, kitą mažiau. Darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų, nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių.

Sename kodekse numatyta, kad maksimalus darbo laikas per septynias dienas su viršvalandžiais negali viršyti 48 valandų. Darbuotojo viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 valandų.

TERMINUOTOS SUTARTYS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai – 2 metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas – 5 metai. Terminuotų sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc., tačiau jas galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams.

Sename kodekse irgi numatyta, kad terminuota sutartis negali tęstis ilgiau nei 5 metai, bet neleidžiama sudaryti terminuotos sutarties, jei darbas nuolatinio pobūdžio.

LENGVESNIS NĖŠČIŲJŲ IR VAIKUS AUGINANČIŲ TĖVŲ ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse įtvirtinta, kad nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėštukė dėl to susitarė, jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios arba kai baigiasi terminuota sutartis.

Sename kodekse nutraukti darbo sutartį su nėščiąja neįmanoma nuo darbdavio informavimo apie nėštumą iki laiko, kai praeina vienas mėnuo po moters nėštumo ir gimdymo atostogų. Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Pataisos, kurias Seimo komitetas „įsiūlė“ Trišalei tarybai:

1. Numatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios „nuomoja“ darbuotojus, turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, tačiau licencijavimo šiuo metu atsisakyta. Kriterijus Vyriausybė paruoš per metus ir šis straipsnis įsigalios 2018 m. liepą.

2. Laikinojo įdarbinimo įmonių darbo sutartyse turės būti numatyta darbo laiko norma (kiek valandų per mėnesį reikia dirbti).

3. Laikinojo darbo naudotojas turėtų teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. Naudotojas yra ta įmonė, kuri „nuomojasi“ darbuotoją iš laikinojo įdarbinimo įmonės.

4. Laikinasis darbuotojas formaliai dirba laikinojo įdarbinimo įmonėje, tačiau jis „išnuomojamas“ kitai įmonei. Toks darbuotojas vieną savaitę gali būti siunčiamas padirbėti į vieną įmonę, kitą savaitę – į kitą. Tarp siuntimų kartais susidaro tarpas. Nutarta, kad per vieną mėnesį gali būti ne daugiau nei 5 darbo dienų neapmokamas laikotarpis.

5. Kai darbo santykiai pasibaigia ne dėl darbuotojo kaltės, bet darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, apsispręsta, kad darbdavys privalo mokėti netesybas. Netesybos apskaičiuojamos darbuotojo vidutinį atlyginimą padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau nei 6 mėnesių. Netesybos pridedamos prie skolos.

6. Tais atvejais, kai Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine, ar žmonėms, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, jiems turėtų būti apmokama kaip už visą laiką.

7. Trišalė taryba bus sudaroma iš 21 nario: po 7 profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus.

Pataisos, dėl kurių Trišalė taryba susitarė iš pat pradžių:

1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, po informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.

2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgiau nei 3 mėnesiai.

3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 valandos be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio (ne ilgiau kaip 3 mėn.), kitiems režimams – po savaitės.

5. Maksimalus darbo laikas per savaitę su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų.

6. Naktinio darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.

7. Kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų.

8. Papildomos ir pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) nustatomos Vyriausybės nutarimu, o ne Darbo kodeksu.

9. Darbo taryba darbovietėje bus privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau 3 profsąjungos kandidatų. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso vienai profsąjungai, darbo taryba nesudaroma, jos funkcijas atlieka profsąjunga. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso skirtingoms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo skirtingų profsąjungų jungtinė atstovybė.

10. Kol nepradeda veikti darbo tarybos, informavimą ir konsultavimą vykdo profesinės sąjungos.

11. Trišalės tarybos nariai bus priimami socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.

12. Dalinis darbas gali būti tik esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustačius Vyriausybei.

13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.

14. Darbo arbitražo nevykdymas užtraukia maksimalią 500 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, plius delspinigiai.

15. Darbo arbitražą abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.

16. Įtvirtina darbinį teisnumą ir veiksnumą.

17. Kompensacija dėl kilnojamo darbo ir lauko sąlygų.

18. Nedarbo draudimui reikės 12 mėnesių stažas per paskutinius 30 mėnesių. Bedarbio išmoka bus mokama 9 mėnesius.

19. Užimtumo įstatyme turi būti įtvirtintos naujos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, savišvietos ir neformaliai įgytų kompetencijų vertinimo reglamentavimas, turi būti praplėstas institucijų ratas, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"