Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Naujas reitingas: Lietuva – tarp Afrikos šalių

 
2017 07 21 6:00
Pagal nelygybės mažinimo rodiklį atrodome blogiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Mūsų šalis prastai laikosi prisiimto įsipareigojimo įveikti didžiulę nelygybę. Pagal pastangas mažinti atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių, esame Vakarų pasaulio uodegoje.

193 pasaulio vyriausybės prieš porą metų pažadėjo mažinti nelygybę. Tarptautinė labdaringų organizacijų konfederacija, besirūpinanti skurdo mažinimu pasaulyje, „Oxfam“ ir ne pelno siekianti Tarptautinė plėtrai skirtų finansų organizacija (Development Finance International) pirmą kartą įvertino daugiau kaip pusantro šimto valstybių pastangas tirpdyti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų.

Mūsų šaliai sudarytas reitingas tapo grėsmingu signalu. Pagal įsipareigojimo mažinti nelygybę įgyvendinimą Lietuva atsidūrė aštuntame dešimtuke.

Nelygybės krizė

Į pastangų mažinti nelygybę reitingą valstybės surikiuotos pagal kelis rodiklius: išlaidas švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, mokesčius bei darbo rinkos politiką. Kaip aiškinama, šios trys sritys yra svarbiausios.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad 112 iš 152 tirtų valstybių daro toli gražu ne tiek, kiek galėtų, siekdamos įveikti turtinį atotrūkį. Teigiama, jog tokios šalys kaip Indija ir Nigerija šiuo požiūriu atrodo labai blogai, o tarp turtingųjų prasčiausiai tuo atžvilgiu įvertintos JAV. Tuo metu Švedija, Čilė, Namibija ir Urugvajus giriamos už tai, kad imasi ryžtingų sprendimų šiai opiai problemai spręsti.

Kaip sako ataskaitos rengėjai, per pastaruosius 30 metų daugybė valstybių, turtingų ir skurdžių, patyrė spartų atotrūkio tarp geriausiai gyvenančiųjų ir likusios visuomenės dalies didėjimą. Šią nelygybės krizę akivaizdžiai iliustruoja toks pavyzdys – vos aštuoni turtingiausi planetos žmonės valdo tokį patį turtą kaip 3,5 mlrd. skurdžiausių pasaulio gyventojų. Tyrimas parodė, kad nuo 2000-ųjų pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 procentų. „Nelygybė blogas dalykas mums visiems. Ji siejama su nusikalstamumu ir nesaugumu, menkesniu ekonomikos augimu, prasta sveikata bei kitomis negerovėmis“, – aiškinama parengtame tarptautinio tyrimo dokumente.

Aplenkėme Zambiją, Rusiją, Singapūrą

Nelygybės mažinimo srityje geriausiai pasaulyje vertinamos Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys: Švedija, Belgija, Danija, Norvegija, Vokietija, Suomija, Austrija, Prancūzija bei kitos. Lietuva yra 83-ia. Pagal šį rodiklį atrodome blogiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, užleidžiame į priekį ne tik kitas Baltijos šalis, bet ir Bulgariją bei Rumuniją. Estijai skirta 38, Latvijai – 46, Rumunijai – 50, o Bulgarijai – 79 vieta.

Reitinge Lietuva rikiuojasi iš karto po Kazachstano, Tanzanijos, Vietnamo, Nepalo, Alžyro. Tačiau pasirodėme geriau negu Zambija, Rusija, Singapūras, Kinija, Burundis, Kirgizija, Peru ir kitos.

Pagal išlaidas sveikatai, mokslui ir socialinei apsaugai Lietuva užima 49 vietą tarp 152 valstybių. Pagal mokesčių progresyvumą ir paskirstymą tarp tirtų šalių esame 141, o pagal darbo rinkos politiką, padedančią spręsti nelygybės problemą, – 49.

Romas Lazutka: "Sunku nesutikti su reitinge Lietuvai skirta vieta. Tačiau kiek netikėta, kad kai kur mūsų šalis nusileidžia ne tik Vakarų, bet ir besivystančioms šalims."

Kerta ir algos, ir mokesčiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas Romas Lazutka teigia, jog būtų sunku nesutikti su reitinge Lietuvai skirta vieta. Tačiau jam šiek tiek netikėta, kad kai kur mūsų valstybė nusileidžia ne tik Vakarų, bet ir besivystančioms šalims.

Pasak ekonomisto, tyrimus pagal kai kuriuos minėtoje analizėje naudotus rodiklius yra atlikę ir mūsų mokslininkai. Jų rezultatai taip pat nenudžiugino. Pavyzdžiui, mūsų darbo mokesčių dalis nacionalinėse pajamose – viena mažiausių Europos Sąjungoje, gerokai kuklesnė už ES vidurkį. Tai reiškia, jog žmonių, gyvenančių iš darbo užmokesčio, padėtis yra prastesnė negu asmenų, kurie verčiasi iš verslo pajamų. „Žinoma, reikia turėti galvoje, kad atlyginimų skirtumai Lietuvoje irgi labai dideli“, – pažymėjo ekonomistas. Vienas valdžios instrumentų tai reguliuoti – minimalios algos kėlimas. Tačiau pagal „minimumą“, šiuo metu siekiantį 380 eurų neatskaičius mokesčių, Lietuva irgi velkasi ES uodegoje. Lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją.

Mokesčių sistema mūsų šalyje taip pat neprisideda prie siekio įveikti nelygybę. R. Lazutka akcentuoja, kad vienodus mokesčius moka ir daug uždirbantys gyventojai, ir vidutiniškai, ir tie, kurie gauna minimalią algą. Neapmokestinamasis pajamų dydis yra santykinai mažas.

Prie sunkesnės žmonių dalios prisideda ir dideli vartojimo mokesčiai. „Lietuviškai mokesčių sistemai būdinga tai, kad esama santykinai mažai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Ne kartą rašyta, kodėl kai kurie žmonės važiuoja apsipirkti į Lenkiją ar kitur. Daugumoje kitų šalių būtiniausių prekių PVM yra mažesnis, taikomi lengvatiniai tarifai arba jos visai neapmokestinamos. Visų prekių apmokestinimas beveik vienodu PVM daug sunkesnė našta gyventojams, gaunantiems mažai pajamų, nes jie viską išleidžia vartojimui ir tuo pat metu nuo visų pajamų, kurios sutampa su išlaidomis, sumoka tą mokestį“, – dėstė ekonomistas.

Kiek geriau, R. Lazutkos manymu, atrodome pagal švietimui skiriamas bendrojo vidaus produkto lėšas. Tačiau išlaidos sveikatos ir socialinės apsaugos sritims, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra kur kas mažesnės.

Skurdo bijo labiau negu karo

Tai, kad nelygybė – didelė problema, rodo ne tik tarptautiniai tyrimai, bet ir žmonių nuomonė. Kaip atskleidė Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas ir sudėliotas Lietuvos grėsmių vertinimo žemėlapis, gyventojai skurdo bijo labiau nei karo.

Pasak R. Lazutkos, norint mažinti pajamų nelygybę, būtina gerokai patobulinti mokesčių sistemą, kad ji būtų labiau perskirstanti. Taip pat – gerinti mokesčių surinkimą, daugiau įplaukų gauti iš didesnes pajamas turinčių žmonių, kelti atlyginimus.

Dabar, kaip teigia R. Lazutka, mūsų valstybės pajamos labai menkos, o didelė dalis mokesčių surenkama iš gana vargingai gyvenančių žmonių, todėl jie tampa dar skurdesni. Kai mažai pinigų įplaukia į valstybės biudžetą, nėra iš ko finansuoti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Galiausiai ir yra taip, kad žoliapjovys uždirba daugiau negu jaunas gydytojas.

Monika Navickienė: „Nelygybė Lietuvoje yra itin opus klausimas ir problema. Tačiau ji visada maskuojama, tarsi būtų ne prioritetinė ar nesvarbi."

Neardo uždaro rato

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė neslepia – jai liūdna, kad apie dramatišką padėtį kai kuriose srityse susimąstome tik tada, kai kas nors, pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos, beda į tai pirštu arba įvyksta kokia nors tragedija. „Nelygybė Lietuvoje yra itin opus klausimas ir problema. Tačiau ji visada maskuojama, tarsi būtų ne prioritetinė ar nesvarbi. Tikiuosi, šis tyrimas leis mūsų Vyriausybei praregėti ir pradėti teikti pirmenybę tam tikriems dalykams“, – vylėsi parlamentarė.

Didžiulis atotrūkis tarp turtingiausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių Lietuvoje, M. Navickienės manymu, susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, daug lemia tai, kad mūsų socialinė politika nėra orientuota į siekį traukti iš skurdo rato, dalis žmonių neturi motyvacijos eiti dirbti ir verčiau renkasi gauti pašalpas. Be to, esama daug priemonių socialiai remtinoms šeimoms padėti ir labai mažai galimybių ištiesti ranką vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. „Nelygybė ir susidaro todėl, kad žmonės tiesiog uždaromi į mažiausiai pajamų gaunančiųjų ratą, paliekami prie pašalpų, kompensacijų, nemotyvuojami, neskatinami dirbti ir užsidirbti. Jeigu turėtume daugiau papildomų priemonių, suteikiančių jiems galimybę grįžti į darbo rinką, užuot sėdėjus namie ir gavus pašalpas, statistika būtų šiek tiek kitokia“, – įsitikinusi parlamentarė.

Jei valdžia nesiims reikiamų sprendimų atotrūkiui tarp turtingų ir skurdžiausių gyventojų mažinti, mūsų valstybės laukia liūdnos perspektyvos. M. Navickienė pažymi, jog dalis dar neemigravusių žmonių sako neturintys noro likti Lietuvoje, nes neįžvelgia geresnio gyvenimo perspektyvų ir galimybių. „Iš valdžios nemato realių praktinių veiksmų, kad jam, konkrečiam asmeniui, turime ką pasiūlyti, be lėktuvo bilieto. Reikia ne tik kalbėti, identifikuoti tas problemas, bet ir pradėti veikti bei ką nors daryti. Mano pirmiausias siūlymas – svarstyti, kaip ištraukti žmones iš skurdo, neleisti jame ilikti. Antras prioritetas – vidutines pajamas gaunančių šeimų gyvenimo kokybės gerinimas per praktines paslaugas. Jeigu jų būtų daugiau, žmonės labiau pasitikėtų savo valstybe“, – tvirtino parlamentarė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"