TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujasis Darbo kodeksas: strimgalviais pirmyn

2016 06 22 6:00
Nuo 11 iki 17 val. dėl įvairių siūlomų nuostatų greičiau iš reikalo nei rimtai ginčijęsi parlamentarai pavakarę 260 straipsnių DK pagaliau priėmė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iki Seimo pavasario sesijos pabaigos liko kiek daugiau nei savaitė, o valdantieji parlamento posėdžių salėje demonstruoja ryžtą. Paskubomis priėmę naująjį Darbo kodeksą, jie netrukus imsis ir kitų socialinio modelio projektų. Prezidentė ne kartą ragino tautos išrinktuosius neskubėti, tad tikėtina, jog visą reformos paketą patvirtinęs Seimas gali sulaukti jos veto.

Vakar nuo pat ryto parlamentarai tvirtino vieną svarbiausių per šią kadenciją dokumentų – naująjį Darbo kodeksą (DK). Laiminti 1 mln. 210 tūkst. dirbančiųjų tiesiogiai paveiksiantį įstatymą Seimo nariai puolė pastraipsniui. Nuo 11 iki 17 val. dėl įvairių siūlomų nuostatų greičiau iš reikalo nei rimtai ginčijęsi parlamentarai pavakarę 260 straipsnių DK pagaliau priėmė.

Tačiau ar naująjį įstatymą pasirašys kritikos anksčiau pažėrusi prezidentė Dalia Grybauskaitė? Dėl to valdantieji vakar nebuvo tikri.

Pasakojo apie Afriką

Nuo kitų metų pradžios įsigaliojus naujajam DK, iš darbo atleisti darbuotoją būtų lengviau, sumažėtų nedarbo išmokos. Kodekse įtvirtintas ir lankstesnis darbo laikas, kaip skelbia valdantieji, leisiantis daugiau dirbti ir užsidirbti, lankstesnės darbo formos, tokios kaip nenumatomos apimties, projektinės ir kitokios sutartys.

Premjeras Algirdas Butkevičius, pastaruoju metu dažnai kartojęs, jog naujasis DK tikrai bus priimtas, vakar pažymėjo, kad sutarti dėl lankstesnio darbo santykių reguliavimo buvo būtina. „Pagal darbo santykių lankstumą esame antrame šimtuke pasaulyje, kažkur tarp Afrikos šalių“, – lygino jis.

Tiesa, ne visi premjero vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai buvo tokie entuziastingi. Pavyzdžiui, LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas po balsavimo reiškė nepasitenkinimą. „Prieš“ balsavęs politikas aiškino, kad darbdavių ir darbuotojų teisės įstatyme nesubalansuotos. Kai kurie ekonomistai, stebėję svarstymus Seime, apgailestavo, kad samdomas darbuotojas Lietuvoje vis dar suvokiamas kaip objektas, o ne kaip partneris.

Peikė D. Grybauskaitė

Naujasis DK – viena iš vadinamojo socialinio modelio, apimančio darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos reformas, dalių. Modelį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu kūrė Vilniaus universiteto (VU), Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas.

Tačiau šį sumanymą nuo pat pradžių lydėjo nesklandumai. 2013 metais „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės vadovaujama SADM vėlavo paskelbti konkursą, derėjosi dėl kainos, kol galiausiai tik 2014 metų vasarį su VU pasirašė sutartį dėl socialinio modelio kūrimo. Atmetusi pirmąjį VU pasiūlymą – paslaugas suteikti už kiek daugiau nei 1 mln. eurų, ministerija po kurio laiko nusileido ir neskelbiamo pirkimo būdu jas įsigijo už 913 tūkst. eurų.

Valstybės kontrolė, pernai atlikusi ministerijos auditą, pareiškė, kad buvo per mažai apklaustų galimų paslaugos teikėjų, neaiškūs kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimo dokumentuose nenumatytos teisės derėtis dėl pasiūlymo kainos perkant paslaugą neskelbiamo pirkimo būdu. LŽ jau rašė, jog buvo suabejota ir ministerijos teiginiais, kad paslaugas suteikė tikrai tie ekspertai, kurie ir buvo nurodyti pasiūlyme.

Pernai kovą mokslininkų grupė, vadovaujama VU Teisės fakulteto dekano prof. Tomo Davulio, pateikė socialinio modelio projektus. Šis darbas netrukus sulaukė aukščiausių šalies vadovų kritikos. Pavyzdžiui, prezidentė D. Grybauskaitė parengtą dokumentą pavadino „brangiai pirktu pasiūlymų kratiniu“.

Po įvairių korekcijų pernai birželį Vyriausybė socialinio modelio projektus pateikė Seimui. Trišalė taryba tik vėliau ėmė svarstyti jų nuostatas. Seime iki šiol svarstomas būtent Vyriausybės pateiktas projektas. Socialiniam modeliui viešinti, kaip rodo Viešųjų pirkimų tarnybos dokumentai, SADM išleido apie 17 tūkst. eurų. Buvo surengti keturi viešinimo renginiai, per kuriuos išdalyta po 500 vienetų rašiklių, aplankų dokumentams, bloknotų ir USB raktų su socialinį modelį reprezentuojančiais simboliais.

Svarbios naujojo DK nuostatos:

* Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami – jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems;

* Ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam vienus ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų – pusės vidutinio darbo užmokesčio išmoka;

* Įtvirtintos 9 darbo sutarčių rūšys: laikinosios, projektinio, darbo vietos dalijimosi, nenustatytos apimties (arba nulio valandų), pameistrystės darbo, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Išliks sezoninės darbo sutartys, tačiau atsisakyta trumpalaikių darbo sutarčių.

* Darbdaviams suteikta galimybė greitai nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjus prieš tris darbo dienas, tačiau sumokėjus jam ne mažesnę kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

* Pagal naujas nuostatas bus kitaip skaičiuojama atostogų trukmė: ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis. Darbuotojams bus suteikiamos ne mažesnės kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė galės būti numatyta darbo ir kolektyvinėse sutartyse.

* Naujos DK nuostatos įtvirtina ir vidutinio darbo laiko sampratą. Jis, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalės būti ilgesnis negu 48 valandos. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidės 60 valandų – iki 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje galės būti susitarta dėl ilgesnės trukmės;

* Kodekse nustatyta, kad darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos turės teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo. Kolektyvinėse derybose darbuotojams galės atstovauti tik profesinės sąjungos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"