TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujasis įstatymas smurtauti pratusius vyrus ir moteris verčia susimąstyti

Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kokia naujojo įstatymo esmė, ar jis jau buvo pritaikytas ir mūsų rajone, kalbėjomės su šios srities specialistais.

Praneškite apie smurtą

Šio įstatymo esmė - ginti asmenis artimoje aplinkoje nuo smurto, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones. 

Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Tad kiekvienas smurtą šeimoje pastebėjęs asmuo - kaimynas, giminaitis, bičiulis, praeivis - turi teisę apie jį pranešti policijai. O policijos pareigūnas, užfiksavęs įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įstatymas nurodo, kad artima aplinka yra ta, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniai, partnerystės, svainystės ar kitais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Beje, smurtas  gali būti ne tik fizinis. Juo gali būti asmeniui daromas tyčinis psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitokio pobūdžio poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo skundo nebereikia

Šio įstatymo svarba yra ta, kad anksčiau policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėdavo tada, kai nukentėjusysis pateikdavo raštišką pareiškimą. Buvo nemažai atvejų, kada artimo žmogaus sumušta moteris kreipdavosi į policiją, kviesdavo pareigūnus į namus, prašydama sutramdyti siautėjantį sutuoktinį ir jį nubausti. Bet tą patį vakarą ar kitą dieną skubėdavo savo skundą atsiimti, nes esą jau dovanojusi smurtautojui.

„Naujasis įstatymas įpareigoja pareigūnus atlikti procesinius veiksmus nepriklausomai nuo to, ar yra pareiškimas, ar jo nėra.  Užtenka paties pareigūno užpildyto tarnybinio pareiškimo blanko ir galima tyrimą pradėti. Iš tiesų buvę nemažai atvejų, kai, šeimoje kilus triukšmui, kažkuris iš suaugusiųjų skambindavo policijai, prašydavo atvažiuoti, tačiau atvykusiems pareigūnams pareikšdavo, kad jie esą nepageidaujami, nes vyras su žmona jau susitaikė. Taip būdavo gaištamas laikas, eikvojami degalai ir panašiai. Dabar ikiteisminis tyrimas bus pradėtas ir be smurto dalyvių. Taigi, čia tokia naujovė“, - komentavo Jonavos rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas Mindaugas Juknys.

Laikinos priemonės smurtautojui

Įstatymas taip pat numato smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones. Viena jų - įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su nukentėjusiu asmeniu. Šio reikalavimo vykdymą privalo užtikrinti policijos pareigūnai. Bet kur apgyvendinti tą piktadarį? Jam socialinio būsto tikrai niekas neparūpins, nes eilėje jį gauti laukia keli šimtai žmonių. Žinoma, galima ieškotis giminaičių, bet ar pastarieji sutiks apgyvendinti konfliktinio charakterio artimąjį? O galbūt smurtautojas apskritai neturi jokių giminių?

Kita priemonė - nurodyti smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti ir neieškoti su juo ryšių. Tačiau šios galimybės skiriamos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, jeigu piktybiniam piliečiui ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų kardomųjų priemonių - suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Reikia auklėti žodžiu

Pasak Jonavos rajono apylinkės pirmininkės Jolantos Damulienės, šiemet teismui teko  priimti nutartį, kad smurtautojas gyventų skyriumi, kol bus surinkta visa medžiaga. „Žmogus vietą, kur išeiti, turėjo. Ir pats pripažino, kad galbūt visai geras toks sprendimas. Per tą laiką, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, jis turėsiąs laiko pagalvoti ir padaryti išvadas“, - komentavo J.Damulienė.

Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla, kurioje prieš šešiolikmetę ranką pakėlė patėvis. Nepilnametė tiesiog neklausė jo, elgėsi savaip, atsikalbinėjo, ignoravo visus reikalavimus ir geranoriškus prašymus, tad vyriškį tiesiog išvedė iš kantrybės - jis nesusivaldė ir vožtelėjo paauglei. Kaip žinia, dabar ir tėvai nebeturi teisės kelti rankos prieš nepilnametę savo atžalą - nei diržu, nei plaštaka jos auklėti negali. Todėl dėl šio atvejo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir byla pateko į teismą.

„Teisminis nagrinėjimas baigėsi tuo, kad abu - patėvis su mergaite - susitaikė. Šiuo atveju jokiu būdu negalima teisinti suaugusio žmogaus, kuris taip nubaudė paauglę, bet ir vaikai turėtų būti nuolankesni ir paklusnesni, ypač paauglystės amžiuje, kai jaučiasi esą suaugę, o galvoje pučia vaikiški vėjai. Visai tikėtina, kad po tokios sutarties patėvio  ir šešiolikmetės tarpusavio santykiai pasikeis tik į gera“, - samprotavo J.Damulienė.

Meluoti neverta

Kai kurie gyventojai, susipažinę su šiuo įstatymu, ėmė nerimauti, kad net paprasčiausio incidento tarp sutuoktinių metu viena ar kita pusė gali ieškoti galimybės atkeršyti ar kitaip pažeminti. „Sakykime, parėjau neblaivus į namus, žmona ėmė rėkti, šaukti, gal net stumtelėjo mane. Aš, aišku, kaip šeimos galva, taip pat netylėsiu, kelsiu balsą. Taigi namuose kils triukšmas. Kaimynai iškvies policiją, ir žmona pareigūnams pasakys, kad aš, būdamas išgėręs, sukėliau triukšmą ir ėmiau smurtauti. Tuomet mane gali net  įpareigoti gyventi atskirai“, - dėstė mintis vienas pažįstamas jonavietis.

M.Juknio teigimu, pirmiausia pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, įvertina, ar yra grumtynių pėdsakų, kraujo, išvartytų baldų ar stiklo šukių. „Jei, pavyzdžiui, žmona susižalojo griūdama ant laiptų ar gatvėje ir norės apkaltinti vyrą smurtavimu, tiesą atskleis teismo medicinos ekspertai, kurie nustatys, kokiu metu padarytas sužalojimas - dabar, ar mėlynė, tarkime, išlikusi iš anksčiau. Jeigu paaiškėtų, jog žmona pateikė melagingus parodymus - siekė apkaltinti vyrą ar kvietė pareigūnus dėl neva šėlstančio vyro - ji turės atsakyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Melas paaiškės kiekvienu atveju, jeigu smurtavimu kas nors norės apkaltinti nekaltą asmenį“, - aiškino Organizacinio poskyrio viršininkas.

Laukia įstatymo aiškinimo

Teisininkai tikisi, kad naująjį įstatymą turėtų lydėti plečiamasis jo aiškinimas bei kai kurie Baudžiamojo kodekso pakeitimai.

Anot jų, pagrindinio mūsų šalies įstatymo - Lietuvos Konstitucijos 21 straipsnis akcentuoja žmogaus asmens neliečiamumą, o 22 str. 2 d. pabrėžiamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Be to, Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos įstatymas kategoriškai apriboja atitinkamas veiklas ir saugo žmogaus neliečiamybę.

Todėl į kiekvieną atvejį reikia žiūrėti protingai ir atsakingai. Ypač aiškios pozicijos privalo laikytis policijos pareigūnai, nesivelti į kiekvieną neaiškią problemą, stengtis sistemiškai aiškintis Baudžiamojo proceso kodeksą bei visas normas, susijusias su naujuoju įstatymu. 

Dažniausiai kaltas alkoholis

Nuo gruodžio 15-osios mūsų rajone užregistruoti keli smurtavimo artimoje aplinkoje atvejai. Ypač dažnai įniršio protrūkiai pasireiškė kalėdiniu laikotarpiu ir net pačių švenčių metu. Daugiausia tokių incidentų užregistruota Jonavos mieste. Šit Chemikų gatvėje emocijų nesutvardė vyras - puolė mušti žmoną. Kosmonautų gatvėje irgi neblaivus triukšmadarys fizine jėga „auklėjo“ savo sugyventinę. Kitoje miesto dalyje net per pačias Kalėdas neblaivus vyras talžė partnerę. Nepaisydamas švenčių didingumo, taip brutaliai elgėsi dar vienas girtas vyriškis Vilniaus gatvėje. Bene žiauriausias atvejis užregistruotas Žeimiuose, kada 42-ejų metų sūnus pakėlė ranką prieš 70-metį tėvą - žmogų sudaužė taip, kad šiam lūžo šonkauliai. O Panerių gatvėje vyriškis pagrasino susidoroti su žmona.

Kaip teigė Organizacinio poskyrio viršininkas Mindaugas Juknys, šių įvykių pagrindinė priežastis - besaikis alkoholio vartojimas. „Tokie nusikaltimai yra buitinio pobūdžio, kai šeimoje geriama, vėliau imamasi dėl kažko ginčytis, o galiausiai į darbą paleidžiami kumščiai. Jeigu būtų galima iš artimos aplinkos eliminuoti svaigalus, tokių atvejų būtų kur kas mažiau“, - sakė pareigūnas.

Labiausiai kenčia vaikai       

Jolanta DAMULIENĖ, Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkė:

- Reikia tik pasidžiaugti, kad mūsų rajone bylos dėl smurtavimo artimoje aplinkoje nėra dažnos, bet ir tų, kurios atkeliauja pas teisėjus, galėtų nebūti. Nemanau, jog šis įstatymas atves į protą kai kuriuos asmenis. Juk jeigu žmogus linkęs smurtauti, tai jis ir toliau savo charakterio nepakeis. Antra vertus, dažniausiai tarpusavio konfliktų kyla ten, kur girtaujama, o prie taurelės neretai sėda abu - ir žmona, ir vyras, arba sugyventinė su savo draugu. Pagaliau jie namuose yra šeimininkai ir daro, ką nori.

Tačiau bet koks triukšmas šeimoje - barniai, apsistumdymas, o juolab muštynės - tikrai nėra toleruotinas reiškinys. Ypač tada, kai šeimoje auga vaikai. Mažamečiai, matydami grumtynes namuose, girtus tėvus, ne tik gyvena baimėje, bet ir savyje formuoja nepakantumą kito nuomonei, jų viduje diegiasi pykčio ir agresijos daigai. Todėl patarčiau, išgirdus triukšmą ar klykiančius vaikus šeimoje, skambinti policijos pareigūnams ir informuoti apie tokius dalykus. Tikėkimės, kad nuostata gyventi laikinai skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo vis tiek kažkiek drausmins smurtauti linkusius asmenis.

Piktnaudžiautojai bus baudžiami 

Mindaugas JUKNYS, Jonavos rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas:

- Smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o smurtautojas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Gavęs pranešimą apie smurtavimą šeimoje, policijos pareigūnas labai atidžiai turi įvertinti visas aplinkybes, ištirti kiekvieną faktinę aplinkybę. Kartais galbūt ir iš pirmo žvilgsnio galima patvirtinti, kad iš tikrųjų vyko muštynės, todėl smurtautoją galima uždaryti į areštinę 48 valandoms.

Prie smurto priskiriamas ir grasinimas nužudyti - toks atvejis mūsų rajone užregistruotas praėjusių metų gale. Tai ne fizinis, bet psichologinis smurtas, todėl taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasigirsta kalbų, kad įstatymas leis susidoroti su partneriu ar artimuoju. Manau, kad tokiam sumanymui naujasis įstatymas rankų tikrai neatriš. Kiekvienas pilietis, nusiteikęs melagingai teigti, turi pagalvoti apie nebūto nusikaltimo pranešimo pasekmes. Tiesa vis tiek išaiškės.

Visai tikėtina, kad pasitaikys piktnaudžiavimo atvejų, kai asmuo surizikuos melagingai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje ar papiktnaudžiaus smurtą patyrusio asmens teisėmis. Nuo šių metų sausio 1 dienos Administracinių teisės pažeidimų kodekse sugriežtinta ir apibrėžta  atsakomybė už melagingus, piktavališkus skambučius Bendrojo pagalbos centro pareigūnams.

Tokiems „pranešėjams“ numatoma bauda iki penkių šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Tikiu, kad kiek-vienas, sumanęs taip „pažaisti“, sulauks pelnytos bausmės, o pilietis, apkaltinęs kitą asmenį nebūtu smurtavimu, taip pat atsakys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi neverta nei juokauti, nei suvedinėti sąskaitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"