TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujasis ministras peržiūrės planą dėl taboro

2016 04 18 12:40
LŽ archyvo nuotrauka

Naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako norinti peržiūrėti Vyriausybėje svarstomas priemones, kuriomis būtų skaidomas Vilniaus romų taboras.

„Aš ir pats paprašiau, kad man duotų laiko (...) iš naujo įvertinti visas siūlomas priemones ministerijų ir pasižiūrėti, ar mes iš tikrųjų galime tvirtinti jas atskirai“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė T.Žilinskas.

Pasak jo, Vyriausybė pirmadienį nepriėmė sprendimo dėl tarpinstitucinių priemonių, nes nemažai jų kartojasi su kultūros ministro Šarūno Biručio patvirtintos programos dėl romų integracijos nuostatomis.

Be kitų priemonių, Vyriausybė planavo nustatyti Vilniaus romų tabore gyvenančių šeimų socialinio būsto poreikį ir jo prieinamumą, kelti romų vaikų aktyvumą ir pilietiškumą, konsultuoti narkotikus vartojančius asmenis reabilitacijos ir integracijos klausimais bei organizuoti policijos operacijas, skirtas neteisėtai narkotikų prekybai tabore.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė buvo parengusi romų integracijos programą, kuria būtų numatomos lengvesnės galimybės suteikti socialinį būstą. Ketinama skirti subsidijas būsto už taboro ribų nuomai. Šią programą planuojama patvirtinti balandį.

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad patys romai vangiai naudojasi valstybės teikiamomis galimybėmis.

„Aš neįsivaizduoju, ką būtų galima pasiūlyti žmogui, kad staiga pasikeistų jo nuomonė ir sąmonė, kad jo požiūris pasikeistų“, – sakė viceministras.

Pasak jo, romams siūlomos galimybės įsilieti į darbo rinką, bet tai neduoda norimų rezultatų.

Tuo metu policijos generalinis komisaras Linas Pernavas teigė, kad policija tęs vykdomas priemones tabore ir jo apylinkėse, tačiau pabrėžia, jog taboro išardymui būtinos ilgalaikės priemonės.

„Jeigu mes tikimės, kad mes per keletą mėnesių suvaldysime šią problemą, na, matyt, būtų naivu tikėtis“, – sakė L.Pernavas.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Šiuo metu Vilniaus romų tabore gyvena iki 400 asmenų, apie 100 jų – vaikai. Pernai policijai suintensyvinus reidus tabore, vien rugpjūčio-spalio mėnesiais sulaikyta per 1,7 tūkst. narkotikų vartotojų ir per 100 prekeivių.

Griaus išsikėlus šeimai

Nelegalūs statiniai Vilniaus romų tabore bus griaunami iškart, vos tik iš jo išsikels šeima – tam savivaldybė yra numačiusi paramą, sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

„Namai, kaip ir numato teismo sprendimai, bus griaunami, tiesiog yra susitarta su romų bendruomene, kad kai viena šeima išsikelia iš taboro, vienas statinys bus nugriaunamas, kad nebūtų tam tikrų piktnaudžiavimų, savivaldybės terorizavimo, kad vieni išsikėlė, o kiti įsikėlė į tuos nelegalius pastatus vėl ir vėl žmogaus teisių gynėjai sako, kad jų negalime judinti“, – BNS sakė G.Paluckas.

Beveik aštuonis mėnesius savivaldybės rengtoje romų integracijos programoje, dėl kurios antradienį turėtų apsispręsti taryba, numatyta, kad tabore nuolat darbuosis du socialiniai darbuotojai. Kaip sako G.Paluckas, jie taip pat galės informuoti apie bet kokias pradėtas naujas nelegalias statybas, tad „pastatyti per naktį, bus labai sudėtinga“.

Parengtame plane numatoma kviesti romus užsiregistruoti į socialinio būsto eilę. Vis dėlto jis pripažino, kad vidutiniškai pirmumo kriterijų neturinti šeima socialinio būsto laukia nuo 7 iki 10 metų. Todėl svarstomas kitas variantas – išsikeliantiems romams suteikti piniginę paramą būsto nuomai.

Pasak jo, persikelti romams padės jau sėkmingai pritapusios šeimos – išsikeliantiems iš taboro bus taip pat padedama įgyti profesinę kvalifikaciją, susirasti darbą, netgi elementarių gyvenimo įgūdžių, kaip, pavyzdžiui, mokėti komunalinius mokesčius.

„Mūsų tikslas – per trejus metus iš taboro iškelti 40 šeimų ir visus 94 mokyklinio amžiaus vaikus. Šiuo metu jau turime 9 šeimas, kurios laukia eilėje, visi kiti irgi rodo entuziazmą, bet jie žiūri į tai atsargiai: ar nebus tai dar kartą tušti savivaldybės pažadai, ar bus pradėta programa įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Jis kartu sutiko, kad dėl stiprių stereotipų bus sunku įtikinti žmones nuomoti būstą kitaip gyventi norintiems romams.

Programoje numatyta prie taboro sulaikomus nuo narkotikų priklausomus asmenis kartu su policija nukreipti į reabilitacijos programas. Tam trims metams numatyta apie 100 tūkst. eurų, kurių galėtų užtekti apie 200 narkomanų pirminei reabilitacijai.

„Nuoširdžiai tikimės, kad pavyks susitarti ir su privačiais būsto nuomotojais ir tos romų šeimos bus įsileistos į visuomenę ir bendromis pastangomis mums pavyks užtikrinti, kad jie integruosis, kad kriminalinė veikla nepersikels iš Vilniaus taboro į kitas vietas“, – kalbėjo R.Paluckas.

Programos įgyvendinimui iš savivaldybės, valstybės biudžetų ir kitų šaltinių anksčiau buvo numatyta 0,7 mln. eurų, tačiau suma dar gali keistis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"