Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Naujasis premjeras žada pokyčius be revoliucijų

 
2016 11 23 6:00
Saulius Skvernelis: „Už jokį postą šeimos neparduosiu, bet priesaiką vykdysiu.“
Saulius Skvernelis: „Už jokį postą šeimos neparduosiu, bet priesaiką vykdysiu.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

XVII Vyriausybės vadovu tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų sąrašo lyderis nepartinis Saulius Skvernelis. Naująjį ministrų kabinetą jis žada vesti pokyčių keliu ir tikina, kad kito pasirinkimo tiesiog nėra.

Vargu ar per ketvirtį amžiaus kuris nors pretendentas į ministrus pirmininkus sulaukė tiek liaupsių, kiek 46-erių S. Skvernelis. Pagyrų fontanai tryško tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos sparno, nors konservatoriai ir liberalai iš anksto įspėjo kandidato nepalaikysiantys.

Protingas, sąžiningas, pareigingas, darbštus, ryžtingas, ambicingas – tikras Lietuvos perspektyvos premjeras. Kad S. Skvernelis neapsvaigtų nuo pagyrų, buvęs ministras pirmininkas konservatorius Andrius Kubilius davė jam dalykinį patarimą. „Visą laiką kartokite sau: apsaugok mane nuo tų, kurie gieda liaupses, o su tais, kurie konstruktyviai kritikuoja, pats rasiu, kaip sutarti“, – mokė jis.

Balsuojant intrigos nebūta. LVŽS kandidatą vakar palaikė 90 parlamentarų, 4 buvo prieš, 33 politikai susilaikė. Tarp pastarųjų – ne tik dvi pagrindinės opozicinės frakcijos, bet ir „valstietė“ Dovilė Šakalienė. Prieš balsavo konservatoriai A. Kubilius ir Žygimantas Pavilionis bei liberalai Virgilijus Alekna ir Aušrinė Armonaitė.

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė S. Skvernelį premjeru ir pavedė jam ne vėliau kaip per 15 dienų sudaryti Vyriausybę bei pateikti ją tvirtinti.

Pasigedo konkretumo

Prieš vakarykštį balsavimą Seime surengtoje diskusijoje daugiausia kalbėjo opozicijos atstovai, iš valdančiųjų – vos vienas kitas. Paremti S. Skvernelio kandidatūros, nors šis ir labai simpatiškas, o jo įvardyti prioritetai – priimtini, opozicijos atstovai tikino negalintys dėl vienos priežasties.

„Didžioji problema ta, kad neišgirdome nė vieno žodžio, kaip tie darbai ir prioritetai bus įgyvendinami“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. „Žiūrime ne į asmenį, o į tai, ką šis gali padaryti“, – pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigė, jog liberalai nepalaikys kandidato, jeigu planuojama didinti mokesčius. „Negaliu balsuoti už S. Skvernelį, nors tikrai gerai jį pažįstu ir vertinu kaip žmogų. Be žodžio „pokyčiai“, šiandien taip ir neišgirdau, kokie bus tie realūs pokyčiai“, – kalbėjo A. Kubilius. Opozicionierių neįtikino pretendento į premjerus ir LVŽS atstovų argumentai, kad konkretūs įvardytų tikslų siekimo būdai bus nurodyti Vyriausybės programoje.

Vis dėlto daugelis pripažino, jog S. Skvernelio kompetencija, skirtingų sričių išmanymas paliko gerą įspūdį per susitikimus su juo. „Atrodo, sklaidosi nuogąstavimai, ar buvęs vidaus reikalų sistemos žmogus sugebės būti tuo profesionalu, išmanančiu kitas sritis“, – tvirtino liberalas Gintaras Steponavičius.

Opozicijos atstovai vakar nepraleido progos „įspirti“ kadenciją baigiančiai socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei. Jai priekaištauta dėl neveiklumo, skandalų, taip pat dėl idėjų ir ambicijų stokos.

Pagyrų Sauliui Skverneliui fontanai tryško tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos sparno, nors konservatoriai ir liberalai iš anksto įspėjo kandidato nepalaikysiantys.
Pagyrų Sauliui Skverneliui fontanai tryško tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos sparno, nors konservatoriai ir liberalai iš anksto įspėjo kandidato nepalaikysiantys.

Naujos kartos politikas

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis stebėjosi oponentų kalbomis, esą kandidatas nesiekia ambicingų tikslų. „S. Skvernelis turi sugebėti sugrąžinti tai, ką mes, politikai, valdę Lietuvą dvi dešimtis metų, praradome – Lietuvos žmonių pasitikėjimą valstybe ir geresne ateitimi savo gimtojoje žemėje. Ar tai nėra ambicingas tikslas?“ – retoriškai klausė jis.

R. Karbauskis sakė tikintis, kad parlamentarai suvokia, jog naujosios Vyriausybės sėkmė būtina siekiant sustabdyti Lietuvą silpninančią emigraciją, įveikti valstybę naikinančią demografinę krizę, panaikinti tautą skaldančią socialinę atskirtį. „Tiems Seimo nariams, kurie yra kupini nusivylimo dėl Seimo rinkimų rezultatų ar kurie partines ir asmenines ambicijas iškelia aukščiau už valstybės, tautos interesus, siūlyčiau gerai pagalvoti prieš balsuojant dėl S. Skvernelio. Jūsų nenoras paremti šią kandidatūrą parodys visuomenei teigiamų pokyčių baimę, ne konstruktyvų, o destruktyvų nusiteikimą“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.

LVŽS atstovė Virginija Vingrienė pabrėžė, kad S. Skvernelis – pirmas kandidatas, atstovaujantis aštuntojo dešimtmečio kartai. „Tai žmonės, kurie skynėsi savo gyvenimo kelią virsmo epochoje, kurie ėjo nepramintais keliais ir yra užgrūdinti iššūkių. Tad šiandienos esminių pokyčių kryžkelėje, renkantis neišbandytus kelius, priimant naujo požiūrio drąsius ir ryžtingus sprendimus, toks užgrūdintas lyderis pats tinkamiausias“, – pabrėžė parlamentarė.

Laukia sudėtingi sprendimai

Prieš balsavimą žodį gavęs S. Skvernelis dar kartą pažymėjo naują Vyriausybę matantis kaip pokyčių skatintoją, orientuotą į socialinės nelygybės, demografijos, regioninės atskirties problemų sprendimą.

„Privalome ryžtingai pertvarkyti viešąjį sektorių, nes jo efektyvumas šiandien menkas. Neišvengiamai turime suformuoti ambicingas užduotis, pritraukti tvarias investicijas į Lietuvą ir skatinti inovacijų plėtrą visose mūsų valstybės gyvenimo srityse. Tam yra visos galimybės“, – kalbėjo kandidatas. Ir dar sykį pakartojo, kad pokyčiai nėra nei revoliucija, nei radikalizmas, jie turi būti apgalvoti ir pamatuoti.

S. Skvernelis sakė esąs „socialiai orientuotos rinkos, o ne laukinio kapitalizmo, grobuoniškos ekonomikos kultūros šalininkas“. Vakar jam, kaip ir per prisistatymą, buvo pateikta įvairiausių klausimų – apie regionų politiką, korupciją, sveikatos apsaugą, valdininkiją.

Mėgindamas išsklaidyti opozicijos nuogąstavimus dėl pavaldumo ir paklusnumo Seimo daugumai, S. Skvernelis tikino, jog taip tikrai nebus. „Vyriausybė bendradarbiaus su Seimu – čia yra esminis dalykas“, – pažymėjo kandidatas. S. Skvernelis neslėpė, kad E. Gentvilo klausimas dėl gebėjimo laikytis priesaikos buvo įžeidus ir nekorektiškas. Liberalui kilo abejonių, kai kandidatas žiniasklaidai prisipažino, jog šeima jam svarbesnė už darbą. Seimo tribūnoje S. Skvernelis pabrėžė priesaiką valstybei davęs tris kartus – kaip policijos pareigūnas, kaip vidaus reikalų ministras ir kaip Seimo narys. „Už jokį postą šeimos neparduosiu, bet priesaiką vykdysiu“, – patikino jis.

Formuoja kabinetą

Pasibaigus balsavimui S. Skvernelis žurnalistams teigė, jog pagrindinis jo laukiantis darbas – suformuoti ministrų kabinetą ir parengti tokią Vyriausybės programą, kad joje konkrečius atsakymus rastų tie, kurie iki šiol to pasigenda. „Iššūkis yra ir suformuoti politinio pasitikėjimo komandą“, – neslėpė S. Skvernelis.

Prie svarbiausių darbų naujasis premjeras priskyrė ir ketvirtadienį Seime numatytą ateinančių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Tai susiję su sprendimais dėl naujojo Darbo kodekso.

S. Skvernelis patvirtino, kad buvęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka yra kandidatas į finansų ministrus, tačiau kitų pretendentų į ministrus, kaip ir iki šiol, įvardyti nenorėjo. „Visus keturiolika kandidatų į ministrus sužinosite vienu metu“, – pareiškė premjeras.

Iki šiol kaip pagrindinis LVŽS kandidatas į finansų ministrus buvo minimas parlamentaras Stasys Jakeliūnas. Vakar jis netikėtai išrinktas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku vietoj praėjusią savaitę vadovu paskirto „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus. S. Skvernelis šį sprendimą pakomentavo kaip tam tikrą auką – „kompetentingą žmogų paliekant Seimui“.

Lietuvoje ministrą pirmininką skiria prezidentas Seimo pritarimu. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.


Tekstinis blokas: 1

. . .

Biografija

1970 metais Kaune gimęs S. Skvernelis baigė Kapsuko (dabar – Marijampolė) Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1994-aisiais Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo automobilių ir automobilių ūkio specialybę bei mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, po dviejų dešimtmečių Mykolo Romerio universitete gavo teisės magistro laipsnį.

1994 metais S. Skvernelis įsidarbino Lietuvos policijos akademijoje, dėstė Profesinės taktikos katedroje, po ketverių metų perėjo dirbti į Trakų policijos komisariatą, buvo kelių policijos komisaras inspektorius.

1999 metais jis pradėjo dirbti Policijos departamente, vėliau tapo Lietuvos viešosios policijos biuro Kelių patrulių rinktinės komisaru, Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vadu, yra vadovavęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.

2008 metais S. Skvernelis buvo paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju, 2011-aisiais – policijos generaliniu komisaru, 2014 metais – vidaus reikalų ministru.

Paskelbęs, kad dalyvaus Seimo rinkimuose su LVŽS, jis šių metų pavasarį atsistatydino iš ministro pareigų. S. Skvernelis yra nurodęs, kad moka anglų, rusų, lenkų kalbas. Jis vedęs, turi dukrą ir sūnų, mėgsta sportą, sodininkystę, domisi istorija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"